7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LRKM inf.

LRKM inf.

Italijoje skamba modernios ir veržlios Lietuvos vardas

Beveik dvi savaites Romoje vykęs Lietuvos kultūros festivalyje „Flux“, atskleidęs šiuolaikinės Lietuvos kultūros veržlumą, gilų turinį ir supažindinęs su įspūdingomis kūrėjų asmenybėmis, sulaukė plataus atgarsio Italijos žiniasklaidoje. Didieji šalies dienraščiai tokie kaip „La Repubblica“, „Corriere della Sera“, „Il manifesto“, „Il Romanista“, „Cronaca di Roma“, „Il tempo Roma“, „Il mesaggerro“ ir kiti publikavo straipsnius ir recenzijas. Šį susidomėjimą paskatino  ir prieš   festivalį  Lietuvos kultūros instituto surengta  Italijos  žurnalistų  viešnagė  Lietuvoje.

 

Informacija apie „Flux“ festivalį sklido įvairiais žiniasklaidos kanalais. Apie jį rašė ir didieji bendrųjų naujienų leidiniai, ir specializuota meno bei kultūros spauda. Vienas garsiausių ir prestižiškiausių Italijos kultūros informacijas skleidėjų „Artribune“ publikavo Mariagrazia Pontorno recenziją apie spektaklį „Geros dienos!“, teatro kritikė Chiara Pirri rašė apie Oskaro Koršunovo bei Kamilės Gudmonaitės „Trans Trans Trance“ spektaklius.

LRKM inf.

Lietuvos menų festivalis Romoje kviečia pažinti ir pamėgti savitą mūsų kultūrą

Penktadienį Romoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė  Lietuvos kultūros festivalį „FLUX festival Lituano delle arti“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.


Lietuvos menų festivaliui pradžią davė vieno žymiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų Deimanto Narkevičiaus paroda – stereoskopinė video projekcija „20.06.2015“ Italijos  kultūros centre – Auditorium Parco della Musica. Parodos atidaryme kalbėjusi  ministrė L. Ruokytė-Jonsson pažymėjo, kad vienas svarbiausių  Lietuvos nepriklausomybės pasiekimų – klestintys menai ir ištisa plejada  menininkų, kurie yra ir pasaulio piliečiai, ir Lietuvos ambasadoriai. „Kultūros  festivalis Fluxus suteikia puikią galimybę Italijos publikai pažinti juos ir jų kūrybą“, –  teigė kultūros ministrė.


Pirmą festivalio dieną taip pat buvo surengtas Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojamo Nacionalinės Santa Cecilia akademijos orkestro koncertas.


Šeštadienį šiuolaikinio meno ir architektūros muziejuje MAXXI Lietuvos Respublikos kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson  dalyvaus video meno programos „Fast-Forwarded“ pristatyme. Ši programa atskleidžia „pagreitinto laiko“ įtakotus pokyčius per pastaruosius dešimtmečius tiek meno kalboje, tiek ir Lietuvos visuomenėje.

LRKM inf.

Lietuvos menų festivalis „Flux“ – didžiausias lietuviškos kultūros pristatymas Romoje

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson šiandien išvyksta į Romą, kur dalyvaus Lietuvos menų festivalio „Flux“ atidarymo renginiuose. Gegužės 4 dieną Romoje prasideda dvi savaites truksianti Lietuvos kultūros šventė, kuri supažindins Italijos publiką su šiuolaikinio meno ir atlikimo meno panorama, apjungiančia įvairių sričių ir kartų Lietuvos menininkus.

 

Festivalį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Italijos Respublikos Prezidentas Sergio Mattarella. Festivalį finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

 

Lietuvos valstybės atkūrimo100-mečiui skirtas menų festivalis – pirmas toks didelis mūsų valstybės kultūros pristatymas Italijoje.

LRKM inf.

Jungtinė Karalystė tampa svarbiu Lietuvos kultūros partneriu

Londone su darbo vizitu viešinti kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson susitiko su vienų didžiausių Jungtinės Karalystės muziejų ir meno centrų vadovais. Susitikimuose kalbėta apie bendradarbiavimo perspektyvas su Lietuvos meno ir kultūros institucijomis, aptartos galimybės surengti naujas lietuvių menininkų parodas.

 

„Pasaulinio lygio meno centrai savo parodas planuoja kelerius metus į priekį, todėl labai svarbu kryptingai dirbti, siekiant plėsti pažintį ir sudominti Lietuvos menininkų kūryba, – sako ministrė L.Ruokytė-Jonsson, – Lietuva turi nemažai talentingų kūrėjų, kurių darbus norime pristatyti plačiai tarptautinei auditorijai.“

 

Šiuose prestižiniuose Londono meno centruose ir parodų galerijose – žinomi lietuvių autorių vardai. Viktorijos ir Alberto – vienas seniausių dizaino ir meno muziejus turi savo fonduose Lietuvos fotografų nuotraukų. „Tate modern“ meno galerija yra įsigijusi vieno iš Fluxus judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno ir garsaus avangardisto Jono Meko darbų. Pokalbio metu su Tate modern direktore Francis Moris kalbėta apie planus surengti „fluxistų“ parodą.

LRKM inf.

Londono knygų mugė – langas į anglakalbę leidybos rinką

Šiandien, balandžio 10 d., Londone kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su kolegomis Latvijos kultūros ministre Dace Melbarde ir Estijos kultūros ministru Saaru Indreku, Londono knygų mugės direktore Jack Thomas, Jungtinės karalystės Skaitmenizacijos, kultūros, medijų ir sporto sekretore Sue Owen ir Jungtinės Karalystės Leidėjų asociacijos direktoriumi Stephenu Lotinga atidarė 47-ąją tarptautinę Londono knygų mugę.

 

Šių metų Londono knygų mugėje – per 25 tūkst. dalyvių iš 118 šalių. Lietuva, Latvija ir Estija mugėje specialiųjų viešnių teisėmis dalyvauja bendroje Baltijos šalių „Market Focus“ programoje.

 

„Simboliška, kad vienas didžiausių mūsų modernios valstybės šimtmečio renginių užsienyje yra dalyvavimas Londone knygų mugėje. Juk nepriklausomos Lietuvos valstybės viziją sukūrė ir įgyvendino rašto ir kultūros žmonės. Būtent lietuvių kalba ir literatūra prieš 100 metų vėl sugrąžino Lietuvą į politinį Europos žemėlapį“, – pabrėžė  kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson.

Londono knygų mugė
Londono knygų mugė
LRKM inf.

Paryžiaus Orsė muziejuje – Baltijos šalių menininkai simbolistai

Pirmadienį, balandžio 9 d. prasideda vienas svarbiausių, Lietuvos 100-mečiui skirtų kultūrinės programos užsienyje renginių – Paryžiaus Orsė muziejuje atidaroma paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ (Âmes sauvages. Le symbolisme dans les Pays baltes).

 

Tarptautinė  žiūrovų auditorija Paryžiuje turės galimybę susipažinti su Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailės periodu nuo XIX a. pabaigos iki 1918 metų. Ekspozicija atskleidžia profesionalią, Baltijos regiono dailininkų – simbolistų kūrybą, atspindinčią to laikmečio Europos meno tendencijas.

 

„Ši paroda liudija tai, kad Baltijos šalys, nepaisant istorijos vingių, visada išliko europinės kultūros įtakoje. Prancūzijoje gimęs simbolizmas paveikė visos Europos, taip pat ir Baltijos regiono kultūrą, – teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. – Baltijos šalių menas amžių sandūroje pristatomas, kaip unikalus, šių šalių kūrybingumą atskleidžiantis fenomenas, kuris turėjo įtakos tautinio sąmoningumo stiprėjimui, klojusiam pamatus nacionalinių valstybių idėjai“.

LRKM inf.

Londono knygų mugė atverčia naujus lietuviškos literatūros puslapius

Balandžio 7 d. poetai Giedrė Kazlauskaitė, Aušra Kaziliūnaitė ir Marius Burokas savo kūryba pradeda Lietuvos prisistatymą Londone vykstančiame Europos poezijos festivalyje. Tai – vienas iš Londono knygų mugės plačios kultūros programos renginių, kurie dar iki oficialaus mugės atidarymo supažindins su trijų Baltijos šalių literatūra.

 

Balandžio 10–12 d. vykstančioje Londono knygų mugėje Lietuvai kartu su Latvija ir Estija suteiktas išskirtinis viešnių statusas – skirta speciali programa „Market Focus“. Tai puiki proga supažindinti su Lietuvos literatūra, kultūra, istorija, mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiu.

 

„Tai ilgiausiai ir itin nuosekliai rengtas Baltijos šalių 100-mečio projektas užsienyje – reikėjo laiko, kol knygos bus išverstos į anglų kalbą ir išleistos, – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. – Lietuva dalyvaudama šioje mugėje pirmą kartą tokiu mastu Jungtinėje Karalystėje pristato savo literatūrą ir turi galimybę rasti savo nišą didžiausioje pasaulyje anglakalbėje rinkoje“.

LRKM inf.

Paskelbti „Auksinių scenos kryžių“ laureatai

Tarptautinę teatro dieną, kovo 27-ąją, įteikti aukščiausi Lietuvos teatro apdovanojimai – „Auksiniai scenos kryžiai“. Šiemet Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje įteikta 17 premijų: 16 „Auksinių scenos kryžių“ ir Boriso Dauguviečio auskaras.

 

Boriso Dauguviečio auskaras, skiriamas už novatoriškus ir originalius teatro sprendimus – atiteko

operos „Saulė ir jūra“ kūrybinei grupei – Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei ir Linai Lapelytei.

 

„Lietuvos šiuolaikinės operos kūrėjos, suvienytos meilės muzikai ir scenai, yra puikus pavyzdys, ką duoda atsidavimas darbui, papildytas puikia erudicija ir išsilavinimu. Režisierė Rugilė Barzdžiukaitė, libreto autorė Vaiva Grainytė, kompozitorė Lina Lapelytė jau ne pirmą kartą sujungia savo talentus, kad nustebintų ir Lietuvos, ir tarptautinę sceną“, – įteikdama apdovanojimą kalbėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

 

Nominacijoje Teatras vaikams ir jaunimui nugalėjo instaliacijų spektaklio šeimai „Apie baimes“ kūrybinė grupė (Valstybinis jaunimo teatras): režisierė Olga Lapina, dailininkė Renata Valčik, dramaturgė Teklė Kavtaradzė, videoinstaliacijų autorius Mikas Žukauskas ir kompozitorius Antanas Jasenka.

 

Režisierius – Łukasz Twarkowski už spektaklio „Lokis“ režisūrą (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Dramos aktorė (pagrindinis vaidmuo) – Airida Gintautaitė už Marie Trintignant vaidmenį spektaklyje „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Dramos aktorius (pagrindinis vaidmuo) – Vytautas Anužis už Natano vaidmenį spektaklyje „Natanas išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“ )

Dramos aktorė (nepagrindinis vaidmuo) – Kamilė Petruškevičiūtė už Leros vaidmenį spektaklyje „Šokis Delhi“ (OKT/Vilniaus miesto teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir už vaidmenį spektaklyje „#beskambučio“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Dramos aktorius (nepagrindinis vaidmuo) – Vainius Sodeika už Luckaus ir Wittenbacho II vaidmenis spektaklyje „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Scenografas – Renata Valčik už scenografiją instaliacijų spektakliui „Apie baimes“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir miuziklui „Čikaga“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)

Šviesų dailininkas / vaizdo projekcijų kūrėjas – Jakub Lech už vaizdo projekcijas spektakliui „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Muzikos dramos spektakliui kūrėjas – Algirdas Martinaitis už muziką spektakliui „Cinkas“ (Teatras „Meno fortas“ ir Valstybinis jaunimo teatras)

Muzikos operai / baletui kūrėjas – Mindaugas Urbaitis už muziką baletui „Procesas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

Operos / operetės solistas      – Viktorija Miškūnaitė už Džuljetos vaidmenį operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

Choreografas – Martynas Rimeikis už baleto „Procesas“ choreografiją (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

Šokėjai – Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Niels Claes už vaidmenis šokio spektaklyje „Aside“ (Šokio teatras „Padi Dapi Fish“)

Dramaturgija – Birutė Kapustinskaitė už dramą „Terapijos“

Debiutas / Jaunasis menininkas – Aušra Krasauskaitė už šokio spektaklio „Karmen“ choreografiją (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)

Padėkos premija įteikta Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriui Rimantui Štarui.

Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lokis“. D. Matvejevo nuotr.
LRKM inf.

Gegužės 8 d. Kultūros ministerijoje įvyko naujai išrinktos Kultūros ir meno tarybos posėdis, kuriame dalyvavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir viceministras Audronis Imbrasas

Gegužės 8 d. Kultūros ministerijoje įvyko naujai išrinktos Kultūros ir meno tarybos posėdis, kuriame dalyvavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir viceministras Audronis Imbrasas.

    Pirmajame posėdyje įstatymų numatyta tvarka buvo patvirtinti Lietuvos kultūros ir meno tarybos delegatai į Lietuvos kultūros tarybos rinkikus, taip pat buvo pritarta kultūros ministrės suformuotai preliminariai naujai Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sudėčiai.

    „Kultūros ministerija tęsia visų prie ministerijos veikiančias tarybų bei komisijų peržiūrą ir jų darbų optimizavimą, siekiant išvengti jų funkcijų dubliavimo. Labai džiaugiuosi ir tikiu naujai išrinkta Lietuvos kultūros ir meno taryba, neabejoju, kad artimiausi darbai įneš teigiamų pokyčių visoje kultūros srityje“, – teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

    Nauji LKMT nariai savo ruožtu išreiškė norą prisidėti prie tvaraus ir ilgalaikio valstybinių jubiliejų bei švenčių modelio sukūrimo.

    LKMT sudaro įvairių sričių ir kompetencijų ekspertai: kūrėjai, atlikėjai, profesionalūs kultūros ir meno srities vertintojai ir kt. Po tris narius į LKMT skyrė Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir profesionaliems šalies menininkams atstovaujančios organizacijos, nepriklausančios Lietuvos meno kūrėjų asociacijai, po vieną delegavo asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos muziejų asociacija ir Lietuvos bibliotekininkų draugija. Likę nariai buvo atrinkti kultūros ministrei skelbiant kvietimą teikti kandidatūras, kurias iki kvietime nurodytos datos, bet ne trumpiau nei 14 kalendorinių dienų, siūlė Lietuvos valstybės įstaigos, veikiančios kultūros srityje ir Lietuvos nevyriausybinės kultūros organizacijos. Iš pateiktų kandidatūrų kultūros ministrė atrinko šešis narius. Iš viso LKMT sudaro 15 narių.

    Nuo šiol trejus metus LKMT sudarys dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos lektorė, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė Laima Kreivytė (tarybos pirmininkė), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis (tarybos pirmininkės pavaduotojas), teatro ir kino aktorius, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) tarybos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos narys Osvaldas Daugelis, choreografas, šokėjas, Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacijos narys Vytis Jankauskas, fotografas ir fotografijos parodų kuratorius Mindaugas Kavaliauskas, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos pirmininkas Gediminas Lašas, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Nekrošienė, Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkas Jonas Rudzinskas, socialinių mokslų daktarė ir ekonomistė Margarita Starkevičiūtė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė Roma Survilienė, asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ vicekancleris Albinas Vilčinskas.

 

LRKM inf.

Paskelbti pretendentai 2016 m. Lietuvos nacionalinėms kultūros ir meno premijoms gauti

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija skelbia pretendentų 2016 m. gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas sąrašą, kuriame pretendentų pavardės išdėstytos atsitiktine tvarka: kino režisierius Gytis Lukšas, vertėjas Vladas Petrauskas, džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, rašytojas Valdas Papievis, architektas Audrius Ambrasas, džiazo muzikas Dainius Pulauskas, vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai, tapytoja Rūta Katiliūtė, fotomenininkas Gintautas Trimakas, aktorius Darius Meškauskas, aktorius Vytautas Anužis.

  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas