Nauji filmai – „Backrooms“
Viskas prasidėjo nuo vienos internete paplitusios nuotraukos, kurioje užfiksuota biurą primenanti erdvė. Keistas pertvarų išdėstymas su nežinia kur vedančiais posūkiais, belangės sienos ir geltonas monochrominis tonas ne vieną privertė pasijausti nejaukiai. Nuotrauka tapo internetinių siaubo istorijų objektu ir netrukus sudomino jauną kūrėją Kane’ą Parsonsą.
Krėsle prie televizoriaus
Sekmadienio vakarą žiūrėdamas „Panoramą“ (LRT) dar kartą įsitikinau, kad Karlas Marxas buvo teisus sakydamas, esą religija yra opiumas liaudžiai. Į Vilniaus gatves išsiliejus Pasaulinio gailestingumo kongreso dalyvių ir sirgalių miniai, viena eitynių dalyvė prisipažino, kad tikėjimas jai leidžia patirti kaifą. Kiekvienam savo, tad ir aš nusprendžiau pasiūlyti tikro kaifo akimirkų, mėgaujantis net ne vienu, o keliais šios savaitės filmais.
Pokalbis su Hirokazu Kore-eda
Kino kritikė Nataliia Serebriakova kalbina „Auksinės palmės šakelės“ laureatą režisierių Hirokazu Kore-edą, kuris šiemet sugrįžo į Kanų kino festivalio konkursinę programą su nauju filmu „Avis dėžėje“ („Hako no naka no hitsuji“, Japonija) apie sielvartą, atmintį ir dirbtinį pakaitalą. Filmas pasakoja apie tėvus, kurie, praradę vaiką, į namus parsiveža humanoidą, – tai įsimintina premisa, kurią pasitelkęs Kore-eda dar kartą nagrinėja šeimos, netekties temas ir tai, ką iš tiesų reiškia būti žmogumi.
Vyriškumas seriale „Pusė žmogaus“
Po „Elniuko“ („Baby Reindeer“, 2024, „Netflix“) sėkmės Richardas Gaddas, kaip dažnai nutinka sukūrus itin sėkmingą projektą, pateko į keistą padėtį: jis tapo kūrėju, iš kurio laukiama ne tiesiog gero serialo, o emocinės tiesos. „Elniukas“ žiūrovus užkariavo ne tik autobiografiniu atvirumu ar trauminių patirčių vaizdavimu, bet ir gebėjimu atmesti patogias moralines pozicijas. Šio serialo pasaulio žmonės vienu metu ir pažeidžiami, ir destruktyvūs, o aukos ir smurtautojo ribos dažnai išnyksta.
Nauji filmai – „Žvaigždžių karai: Mandalorietis ir Grogu“
Tris sezonus tęsęsis „Mandalorietis“ („The Mandalorian“, sumanymo autorius Jonas Favreau, 2019–2023) tapo vienu sėkmingiausių „Žvaigždžių karų“ franšizės kūrinių, skirtų televizijai, nors ir nepralenkė sudėtingesnio, suaugusiųjų auditorijai skirto „Andoro“. Kosmoso vesternas pasakojo apie paribyje dirbantį atskalūną galvų medžiotoją, per vieną darbinę užduotį išgelbėjusį kūdikį ateivį Grogu, dėl jo išsižadėjusį savo darbo etikos principų ir bendroje jų kelionėje tapusį geresniu žmogumi.








Krėsle prie televizoriaus
Suprantu, kad aistringai kovojant už laisvą žodį galvoti apie profesionalumą nelieka laiko. LRT nuosekliai grumiasi su asmeniniuose košmaruose gimusiais fantomais, tad nenuostabu, kad menkas profesinis „Sidabrinių gervių“ ceremonijos lygis badė akis. Provincialu, ištęsta ir nuobodu. Vedėjai sėkmingai šturmavo aukščiausias banalybių viršūnes, apdovanojimų teikėjai sakė ilgus monologus apie save, skambėjo daug liaupsių lietuvių kinui, tautinis popsas liejosi per kraštus.
Yra įprasta, kad kine apie jaunus žmones, dar besimokančius mokykloje, profesionalūs kino kūrėjai kalba „už juos“, nevengiant apibrėžti jų kartą, jausmus ar santykį su pasauliu. Tačiau tokie bandymai ne visada taikliai atspindi tai, kuo dabar gyvena jaunas žmogus. Būtent todėl mokinių kuriami filmai tampa reta galimybe išvysti autentišką bandymą kalbėti apie save sava kalba ir atsiriboti nuo iš šalies sukonstruoto jauno žmogaus portreto. Renkant filmus į Nacionalinio mokinių kino festivalio „Aurora“ filmų programą „Pasimatuoti pasaulį“, kurią rodysime „Kinas po žvaigždėmis. Junior“ festivalio metu, leidausi giliau panagrinėti mokinių kuriamų filmų temas ir stilius, pastebėdama šio jauno kino tendencijas, kurios formuojasi kaip savita ir iki šiol beveik netyrinėta kino lauko sritis.
Gegužės mėnesį į Panevėžį sugrįžęs 22-asis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ ir toliau džiugina panevėžiečius bei miesto svečius išskirtiniais europinio kino seansais, kultūriniais susitikimais ir įvairiomis patirtimis. Atėjus vasarai festivalis tęsia savo programą ir kviečia žiūrovus mėgautis kino renginiais iki pat vasaros pabaigos. Visi festivalio renginiai – nemokami.
Sekmadienio vakarą paaiškėjo Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2026“ laureatai. Keturios statulėlės šiemet atiteko dokumentiniam režisierės Aistės Žegulytės filmui „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, trys – režisieriaus Vytauto Katkaus vaidybinei juostai „Svečias“. Ceremonijos metu iš viso išdalinti 22 apdovanojimai.
Lietuvos kino operatorių asociacija (LAC) skelbia 16-ųjų kino operatorių apdovanojimų „Ąžuolas“ ir „Gilė“ nominantus. Šiemet apdovanojimai žymi naują etapą: pirmą kartą istorijoje išskiriama atskira „Ąžuolo“ kategorija už trumpametražį filmą.