Nauji filmai – „Emilija Perez“
Nuo neonoiro („Plakti mano širdis nustojo“), kalėjimo trilerio („Pranašas“), vesterno („Broliai Sistersai“) iki romantinės dramos („Kaulai ir rūdys“) – prancūzas Jacques’as Audiard’as ne tik nuolat eksperimentuoja su žanrų konvencijomis, bet ir niekada neužsistovi vienoje vietoje. Naujausiame filme „Emilija Perez“ („Emilia Pérez“, Prancūzija, Belgija, Meksika, 2024) jis nevaržydamas savęs mėgaujasi visa ko pertekliumi emancipacijos istorijoje, į viena sujungdamas trilerį, melodramą, miuziklą ir autorinę dramą.
Filmu virtęs šiauliečio Rimanto Kmitos kultinis romanas „Pietinia kronikas“, nors jau ir apkeliavo užsienio kino festivalius bei ten pelnė įspūdingų įvertinimų, mūsų šalies didžiuosiuose ekranuose pasirodys sausio 24 dieną. Bilietai į pirmuosius filmo seansus sparčiai tirpsta, o filmo soc. media paskyros sulaukia neįtikėtino įsitraukimo – premjeros nekantriai laukia ne tik kūrybinė komanda, knygos skaitytojai bei lietuviško kino mėgėjai, bet ir kokybiško bei originalaus turinio pasiilgę kino žiūrovai.
Krėsle prie televizoriaus
Kadaise pažinojau ponią, kuri buvo įsitikinusi, kad yra tolima Chopino giminaitė, nes pirmosios jos pavardės raidės irgi buvo „Šo“. Dauguma šių dienų lietuvių taip pat tiki savo bajoriškomis šaknimis ir priklausymu kokiam nors elitui – verslininkų, politikų, tinklaraštininkų, visuomenininkų, patriotų. Priklausymas elitui įpareigoja, tad kiekvienas lietuvis (-ė) yra ne tik krepšinio specialistas (-ė), virėjos Beatos svečias (viešnia), bet ir gurmanas (-ė), o žodis „Michelin“ jiems žadina šventą pagarbą.
Nauji filmai – „Tokie smulkūs dalykai“
Nors filmo anotacijoje daug užsimenama apie Bažnyčią ir Magdalenos skalbyklas – institucijas vienuolynuose, užsiėmusias jaunų merginų (ne tik prostitučių, tačiau ir neplanuotai pastojusių ar tiesiog šeimoms savo elgesiu neįtikusių paauglių) „perauklėjimu“, „Tokie smulkūs dalykai“ („Small Things like These“, rež. Tim Mielants, Airija, Belgija, JAV, 2024) yra kameriška vieno personažo drama. Per Bilo Furlongo (Cillian Murphy) istoriją viena iš Airijos nacionalinių traumų paverčiama klasikiniu pasakojimu apie vidinį moralinį konfliktą: darbo reikalais atvykęs į vienuolyną, šaltame sandėlyje Bilas randa užrakintą besilaukiančią merginą ir turi apsispręsti, ar sutrikdyti miestelio bendruomenės ramybę, ar užmerkti akis kartu su visais ir, kaip pataria jo žmona, rūpintis tik savo paties ir šeimos gerove.
Nauji filmai – „Už gretimų durų“
Kuo vyresnis tampi, tuo dažniau susimąstai apie mirtį, juk ji – gyvenimo dalis. Susitaikymo (arba ne) su ja procesas užtrunka: vieni ją mato tamsiai, lyg juodąją skylę, kiti bando pabaigą traktuoti kuo šviesiau, nes, galbūt, gyvenimą dabartiniame pasaulyje palikti ne taip ir baisu. Akivaizdu, kad ispanų režisierius Pedro Almodóvaras apie tai mąsto vis dažniau ir be užuolankų. Akivaizdu ir tai, kas jį labai baugina, – išėjimo akimirką likti vienam. Apie šią baimę ir senėjimą režisierius pasakojo jau ankstesniame filme „Skausmas ir šlovė“, o naujausiame darbe „Už gretimų durų“ („The Room Next Door“, Ispanija, JAV, 2024) apie mirtį jis kalba tiesiai.
Pokalbis su „Skalvijos“ edukacinių programų vadove Vėjūne Dūdėniene
Vėjūnė Dūdėnienė – „Skalvijos“ kino centro edukacinių programų vadovė. Aistringai domėdamasi kinu ir švietimu, savo karjerą ji paskyrė prasmingų patirčių jauniesiems žiūrovams kūrimui. Per daugelį metų įgijo patirties kurdama ir valdydama edukacines kino programas, taip pat filmų platinimą, filmų peržiūras šeimoms, nacionalinį mokyklų projektą ir specialiai paaugliams skirtą dvejų metų kino mokyklą. Neseniai „Skalvija“ už savo edukacines iniciatyvas sulaukė pripažinimo „Europa Cinemas“ konferencijoje. Šia proga susitikome pasikalbėti apie jaunimo edukaciją ir arthauzo kino teatrus.
Krėsle prie televizoriaus
Sausio 13-osios įvykius Vilniuje fiksavo latvių dokumentininkas Juris Podniekas. Jo nufilmuoti kadrai nebeatsiejami nuo kolektyvinės lietuvių atminties, jie atspindi ir SSRS griūtį, ir tragiškas visos XX a. pabaigos akimirkas. Režisierius ir operatorius Podniekas (1950–1992) buvo vienas ryškiausių Latvijos kino kūrėjų. 1986-aisiais pasirodęs jo filmas „Ar lengva būti jaunam?“ sulaukė didžiulio atgarsio ir tapo artėjančių permainų pranašu. Podniekas mokėjo tiesiai ir skaudžiai kalbėti apie savo laiką, visuomenę, ieškojo atsakymų į sudėtingus tautos istorijos klausimus.
Pasirodė naujas „Kinas“
Gyvename baisiai nejuokingais laikais. Tad šio numerio rišamoji gija – komedija, humoras. Tikriausiai tik jis gali padėti išlaikyti bent šiek tiek sveiko proto.
Sausio 10 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti naujausias režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Naktinis seansas“ pagal lietuvių ir ukrainiečių rašytojo Jaroslavo Melniko kūrybą. J. Melniko knygos yra triskart patekusios į Metų knygos penketuką („Pasaulio pabaiga“, „Tolima erdvė“, „Maša arba postfašizmas“), skirtingais metais buvo įtrauktos į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Vėliau, išleistos Ukrainoje, keturis kartus tapo BBC Metų knygos finalistėmis, o romanas „Tolima erdvė“ pripažintas „BBC Metų knyga“ ir tapo Europos premijos „Utopiales 2018“ už geriausią Europos rašytojo sukurtą fantastinį romaną, finaliste. Šis romanas 2017 m. išverstas į prancūzų kalbą, buvo paskelbtas Metų knyga Prancūzijoje, ją plačiai aptarė prancūzų žiniasklaida. Rašytojo apsakymų ir apysakų rinkinys „Rojalio kambarys“, kurio pagrindu sukurtas filmas „Naktinis seansas“, 2018 m. skaitytojų buvo išrinktas viena geriausių lietuvių literatūros šimtmečio knygų. Jungtinėje Karalystėje knyga tapo prestižinės premijos „International Rubery Book Prize“ finaliste. Neseniai pasirodė naujausia J. Melniko knyga „Užgesusi saulė“, Lietuvos knygynuose greitai atsidūrusi perkamiausių knygų dešimtukų aukščiausiose vietose.
Sausio 7 d., per aktoriaus Nicolaso Cage’o gimtadienį, „Skalvijos“ kino centre prasidėjo filmų retrospektyva „Vaidina Nicolas Cage“. Iki kovo mėnesio kino teatro repertuare bus pristatyti šeši garsaus Holivudo aktoriaus filmai.