Krėsle prie televizoriaus
Bernardo Bertolucci apie „Paskutinio tango Paryžiuje“ bylą
Pagal užsienio žiniasklaidą
Rugpjūčio 21–28 d. „Skalvijoje“
Rugpjūčio 21–28 d. „Skalvijoje“ vyks jau tradiciniu tampantis Vilniaus LGBT festivalis „Kreivės“. Šiemet jo programa žada ir naujausių šios tematikos filmų programą, ir iki šiol Lietuvoje nerodytų retenybių.
Festivalis pagerbs pernai rudenį mirusio didžiojo prancūzų teatro, operos ir kino režisieriaus, aktoriaus Patrice’o Chéreau (1944–2013) atminimą. Vienas svarbiausių pastarųjų dešimtmečių prancūzų teatro kūrėjų į kiną atėjo palyginti vėlai. Pirmąjį filmą „Orchidėjos oda“ jis sukūrė 1975 metais. 1994 m. Chéreau nustebino ne tik Kanus „Karalienės Margo“ ekranizacija – Šv. Baltramiejaus nakties žudynės režisieriui tapo pretekstu prabilti apie šiuolaikinę Europą sukrėtusį karą buvusioje Jugoslavijoje. „Karalienė Margo“ – įspūdingas, operiškas, brangus reginys. Tačiau dauguma režisieriaus filmų – kameriški, gvildenantys sudėtingas temas, reikalaujantys susikaupimo.
Kur galima atsidurti, nuėjus į kino teatrą
Rugpjūtį per vasarą apsnūdę kino teatrai vėl pradeda pamažu prisiminti, kad artėja ruduo ir žiūrovus domina ne tik kalbančios beždžionės ar transformeriai, kad kino teatras gali tapti tikra atostogų vieta. Čia galima atsidurti ne tik bet kuriame pasaulio taške, bet ir visatoje ar kieno nors smegenyse. Siūlome kelis tokių kelionių variantus, kurių, beje, nepasiūlys jokia kelionių agentūra (net ir nebankrutuojanti). Tačiau tikrų atradimų dar reiks palaukti.
Krėsle prie televizoriaus
Rusai bijo kiekvieno rugpjūčio, nes paprastai vis kas nors atsitinka – perversmas, defoltas, milžiniški gaisrai... Šiemet ir laukti nereikia – kelių šimtų Malaizijos oro linijų lėktuvo keleivių žūtis virš rusų remiamos apsišaukėlių „respublikos“ jau savaitę yra svarbiausia naujiena. Sukrečiantys aukų kadrai tik pabrėžia politikų neryžtingumą, jokiais veiksmais neparemtą jų demagogiją. To pakanka, kad „žmonės iš gatvės“ (taip politikai vadina savo rinkėjus) pagaliau suprastų, kad politika išsigimė, ypač kai girdi, kad ES savo vadovus renka ne pagal profesinius sugebėjimus, o pagal lytinius ir partinius požymius. Man patiko Lenkijos premjero replika, esą vienas iš kandidatų į ES užsienio politikos vadovus Radosławas Sikorskis turi du didelius trūkumus – yra ne moteris ir ne socialistas. Bet demagogija labai galinga, taigi, bijau, niekas nepasikeis, kad ir kaip viltųsi pikti, bet naivūs mūsiškiai politikos komentatoriai.
„Skalvijos“ Kino klasikos vakarai
Šį sekmadienį „Skalvijos“ Kino klasikos vakaruose pradedamas rodyti Martino Scorsese’s filmas „Taksistas“ („Taxi Driver“, 1976).
Tik pasirodęs JAV kino ekranuose Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanotas „Taksistas“ tapo tikru naujojo kino manifestu, sarkastiškas kūrėjų žvilgsnis į populiarų didvyrio mitą vertė abejoti pamatinėmis Amerikos vertybėmis. Filmas sukurtas pasibaigus karui Vietname – užsitęsęs karinis konfliktas pareikalavo daug aukų, nešė nuostolius ir luošino likimus. „Taksistas“ tapo šio konflikto alegorija ir akivaizdžiu įrodymu, kad laimėtojų nebus.
Šį savaitgalį rengiamoje Kino stovykloje „Kinas ir kūnas“ galima bus sutikti kino režisierių Mykolą Vildžiūną, teatro režisierių, aktorių ir muzikantą Vidą Bareikį, menininką Francisco Janesą. Kartu su stovyklos dalyviais Gelgaudiškio dvare bei jo apylinkėse jie ieškos sąsajų tarp kino ir kūno.
Ketvirtadienį prasidedančiame renginyje bus nagrinėjama kūno kine tema, aprėpianti ir kūniškumo perteikimą ekrane, ir žiūrovo juslines patirtis, ir menininkų dalyvavimą kūrimo procese. Tad ne tik kalbėti, bet ir pajusti kvies medijų menininkas ir tyrėjas F. Janesas, gyvenantis ir kuriantis ne tik gimtojoje Lisabonoje, bet ir Niujorke, Los Andžele.