Birželio 8-osios vakarą paaiškėjo nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2025“ laureatai. Šiemet triumfavo ir net 12-oje kategorijų apdovanojimus pelnė Igno Miškinio filmas „Pietinia kronikas“, tapęs metų geriausiu bei žiūroviškiausiu filmu. Trys „Sidabrinės gervės“ iškeliavo ir pas režisierės Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ komandą.
Kino kritikų, tyrėjų ir kūrėjų apklausa
Einame 25-uosius naujo tūkstantmečio metus, per kuriuos ir visuomenė, ir kino laukas išgyveno nemažai pokyčių. Sukuriama vis daugiau filmų, jie tapo labiau matomi tarptautinėje erdvėje ir pelno įvairius apdovanojimus. Tad norėtųsi pasiūlyti šiek tiek sustoti ir pagalvoti, kokie XXI a. lietuviški filmai (vaidybiniai, dokumentiniai ir animaciniai) galėtų būti laikomi svarbiausiais. Paprašėme kino kritikus, tyrėjus, režisierius ir scenarijų autorius sudaryti savo asmeninius sąrašus (10–20 filmų).
Krėsle prie televizoriaus
Vasara – kartojimų laikas. Atsidarau televizijų atsiųstas programas, skaitau filmų pavadinimus ir suprantu, kad juos ne kartą rekomendavau. Tik beveik tris valandas trunkantis vengrų režisierės Ildiko Enyedi filmas „Mano žmonos istorija“ (LRT, šiąnakt, 7 d. 02.20) – iš tų, kuriuos kad ir kelintą kartą žiūrėtumei, vis pamatai ar supranti, ko iki tol gal ir nepastebėjai.
Liepos pradžioje jau 59-ąjį kartą vyksiančiam Karlovi Varų festivaliui (Čekija) paskelbus programą – net dvi geros žinios Lietuvai. Viename reikšmingiausių Europos festivalių vyks dviejų lietuvių filmų pasaulinės premjeros. Vytauto Katkaus debiutinis ilgametražis filmas „Svečias“ varžysis svarbiausioje – pagrindinėje – konkursinėje programoje, o Gabrielės Urbonaitės „Renovacija“ – debiutinių filmų „Proxima“ konkurse.
„Kultūros nakties“ metu Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (LTMKM) su festivaliu „Nepatogus kinas“ ir bendrakūrystės projektu NK-DOKU siekia kelti klausimus apie bendruomeniškumą ir siūlo virtualios bei dokumentinės realybės patyrimą. Kartu kuruojamoje programoje lankytojai bus kviečiami patirti aplinką taip, kaip ją mato ADHD sindromą turintys asmenys, ir susipažinti su Brazilijoje siaučiančiomis baloeirų gaujomis.
Pavojingas dėl krikščioniškų, pagoniškų, mistinių elementų ir atitolimo nuo realizmo – taip sovietų cenzūra įvertino ukrainiečių režisieriaus Yuri Ilyenkos siurrealistišką kino pasaką „Kupalos išvakarės“ (1968). Jau birželio 3 dieną uždrausto filmo peržiūra įvyks Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzeotekoje. Tai bus antrasis kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ organizuojamo kino klubo, kuris šiemet skiriamas draustiems filmams, seansas.
Nauji filmai – „Neįmanoma misija. Galutinis atpildas“
Pastaraisiais metais Kanų festivalis, regis, laukia aktoriaus Tomo Cruise’o išskėstomis rankomis. Prieš trejus metus jo filmo „Asas Maverikas“ („Top Gun: Maverick“, rež. Joseph Kosinski) premjera Kanuose buvo pagerbta trimis praskrendančiais naikintuvais. Nors Cruise’as visiškai atitolo nuo autorinių dramų ir susikoncentravo į blokbasterius, akivaizdu, kad kino grietinėlei Kanuose kartais reikia ne meno, o tiesiog reginio.
Krėsle prie televizoriaus
Skaičiau detektyvinius romanus, kai dar buvo gėda prisipažinti, kad juos mėgsti, – inteligentui esą nepridera. Inteligentams dabar labiau tiktų bolševikų sugalvotas terminas „buvusieji“ – taip vadinti pilietines teises praradę išsilavinę ar anksčiau turtingi žmonės. Dabar detektyvas – gal net patikimiausias būdas išvalyti smegenis nuo visko, kas jas teršia. Regis, jis padeda net masinės feisbukizacijos laikais, nes, kaip pasakytų reklama, kartais galvoti nuosavomis smegenimis yra sveika.
78-ojo Kanų kino festivalio laureatai
Kino kritikų ir festivalio lankytojų disputai su žiuri sprendimais – įprasti. Piktinamasi beveik kasmet, pati pernai rašiau apie žiuri nejautrumą politinėms realijoms, apdovanojant Seano Bakerio filmą „Anora“. Negaliu patikėti, bet šiais metais priekaištų neturiu. Prancūzų aktorės Juliette Binoche vadovaujama pagrindinio konkurso žiuri Kanuose apdovanojo tuos filmus, kurie labiausiai įsiminė, nustebino arba stipriai palietė, sujaudino. Galbūt dėl to, kad žiuri vadovavo autorinį kiną mylinti aktorė, dirbusi su ne vienu režisieriumi ar režisiere, turinčiais išskirtinių vizijų. Be to, žiuri buvo ir režisieriai Carlosas Reygadas, Hong Sang-soo bei Payal Kapadia, kurių kino pojūčiu negali abejoti, tad apdovanojimai pradžiugino ir, mano galva, būtent šie filmai iš konkursinės programos bus aptarinėjami visus metus ir paliks pėdsaką kino istorijoje.