Filmas „The Beatles: A Hard Day’s Night“, atšventęs 50 metų sukaktį, sugrįžo į pasaulio kino teatrus. Ekranus pasieks restauruota filmo versija su atkurtu garsu. Išskirtiniai filmo seansai šį rudenį vyks tik kino teatre „Pasaka“.
Keturių vaikinų iš Liverpulio grupė „The Beatles“ gimė 1958 metais. Po dvejų metų jie sulaukė pirmosios sėkmės, o 1961-aisiais prasidėjo fenomenas, imtas vadinti „bitlomanija“. Jis peržengė muzikos ribas: „The Beatles“ paveikė papročius, nes primetė visai paauglių kartai tam tikrą elgesio ir aprangos būdą. Kinas pastebėjo „The Beatles“ tik 1964-aisiais, kai „bitlomanija“ apėmė ne tik D. Britaniją, bet ir beveik visą Europą ir JAV.
„A Hard Day’s Night“ (1964) prasideda grupės kelione traukiniu iš gimtojo Liverpulio į Londoną. Čia jie pasirodys gyvai transliuojamoje televizijos laidoje. Juos lydi Senelis – iš populiarių serialų pasiskolintas personažas (aktorius Wilfridas Brambellas), simbolizuojantis tipišką britų charakterį. Senelis visur sukelia nesusipratimus. Pakeliui muzikantus užpuola klykiančių gerbėjų minios, todėl jiems tenka sprukti ir užsirakinti viešbučio kambaryje. Tačiau tai – tik nesusipratimų virtinės pradžia, nes kažkur dingsta Ringo...
Juokingų ir šmaikščių epizodų grandinė pasakoja apie augančią nevaldomą gerbėjų aistrą didžiausiam XX a. muzikos fenomenui – „The Beatles“ ketveriukei. Ilgais plaukais, pasipuošę marškiniais milžiniškomis apykaklėmis, „besišaudantys“ siurrealistiniais dialogais – tokie buvo „The Beatles“ ir jų auditorija.
„A Hard Day’s Night“ – vienas įsimintiniausių muzikinių filmų. Filmo režisierius Richardas Lesteris davė valią savo fantazijai ir kūrybos laisvei. Jis supriešino natūralumą ir absurdišką humorą, kuriuo pasižymi keturių „dievukų“ elgesys. Lesteriui pavyko suteikti filmui spontaniško žaidimo ar pasilinksminimo stilių. Jis puikiai inscenizavo muzikinius fragmentus, pasitelkdamas įvairius triukus (muzikantai skraido ore ir pan.), bet kartu filme išsaugotas ir tam tikrų epizodų dokumentiškumas (ilga Ringo kelionė Temzės pakrante). Tokios sąsajos buvo būdingos televizijai, iš kurios ir atėjo Lesteris, bet britų kine tai buvo visiškai nauja. Lesterio humoras pirmiausia vizualus, o jo polinkis į absurdą atitiko „The Beatles“ humoro pobūdį. Po metų jis režisavo ir antrąjį „The Beatles“ filmą „Help!“, kuris jau buvo tik žaidimas gryna klounada. Tačiau grupės dvasią puikiai atskleidė 1968-aisiais pasirodęs animacinis filmas „Geltonas povandeninis laivas“, kurį poparto stiliumi sukūrė George’o Dunningo vadovaujami avangardiniai menininkai.
Restauruotas filmas „The Beatles: A Hard Day’s Night“ kino teatro „Pasaka“ ekrane nušvis ir suskambės rugsėjo 4 dieną.
Filmo anonsas:
https://www.youtube.com/watch?v=cJJZVUIZQP0
