Krėsle prie televizoriaus
JAV gyvenančios ir kuriančios Celine Song filme „Praėję gyvenimai“ (LRT Plius, gruodžio 11 d. 21.33) susilieja meilės trikampio, dvigubos – amerikietiškos ir korėjietiškos – tapatybės, neišnaudotų gyvenimo galimybių motyvai. Noros (Greta Lee) ir Hae-Sungo (Teo Yoo) keliai išsiskyrė vaikystėje, kai Noros tėvai nusprendė emigruoti. Po keliolikos metų jie surado vienas kitą feisbuke ir prasidėjo kažkas panašaus į meilės istoriją, bet pokalbiai nutrūko.
Krėsle prie televizoriaus
Žiemos vakarais televizijos seka pasakas ne tik mažiesiems, o prisiminti vieną garsiausių 9-ojo dešimtmečio siaubo filmų – Davido Cronenbergo „Musę“ (LRT, šiąnakt, 29 d., 00.50) – visada pravartu. Tai baisus, juokingas, groteskiškas ir savaip bjaurus filmas.
Pierre’as Cretonas ir Vincentas Barré apie filmą „Septyni pasivaikščiojimai su Marku Brownu“
Filme „Septyni pasivaikščiojimai su Marku Brownu“ („Sept promenades avec Mark Brown“, 2024) gyvenimo ir kūrybos partneriai – kino režisierius ir sodininkas Pierre’as Cretonas bei skulptorius Vincentas Barré – pakviečia seną bičiulį paleobotaniką Marką Browną į nedidelę ekspediciją Ko krašte Normandijoje (Pays de Caux) ieškoti natūraliai tose vietovėse paplitusių priešistorinių augalų.
Praėjusį savaitgalį finišavo tarptautinis Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalis, kuriame Lietuvos kūrėjai pelnė gausius apdovanojimus. Tarp laureatų – režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmas „Kinų jūra“, pripažintas geriausiu Kritikų pasirinkimo programoje, Vytauto Katkaus juosta „Svečias“, pelniusi geriausio Baltijos šalių filmo titulą, Aistės Žegulytės „Biodestruktoriai“, įvertinti kaip geriausias Baltijos šalių dokumentinis filmas, ir Gabrielė Urbonaitė, tapusi geriausia Baltijos šalių režisiere už filmą „Renovacija“.
Lietuviškos „Scanoramos“ premjeros
Šiemet „Scanoramoje“ įvyko net šešios nacionalinių filmų premjeros. Kodėl net? Todėl, kad, regis, ne taip seniai didieji Lietuvos festivaliai konkuruodavo, kam atiteks teisė parodyti vieną ar du svarbiausius ir laukiamiausius metų filmus, o dabar ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių kino festivalių programoje būna ne po vieną nacionalinę premjerą. Džiugu matyti gausėjančią produkciją ir vis platesnį balsų spektrą – belieka tikėtis, kad šis gausėjimas nenuves prie kokybės kompromisų.
Iš „Scanoramos“ dienoraščio
Maciejaus Drygaso „Traukiniai“ („Pociągi“, 2024) per „Scanoramos“ uždarymą paskatino giliam susikaupimui ir privertė išgyventi filmą kaip asmeninę istoriją. Pasinaudojęs kino archyvuose sukaupta medžiaga režisierius rodo, kaip traukiniai pakeitė laiko ir erdvės suvokimą, kaip pasaulis tapo atviras keliaujančiam ir nuotykių troškulį patiriančiam žmogui.
Krėsle prie televizoriaus
Rengdamasis filmuoti „Bramo Stokerio Drakulą“ (LRT Plius, 22 d. 21 val.) Francis Fordas Coppola pasižiūrėjo daug klasikinių kūrinių, tarp jų W.F. Murnau „Nosferatu. Siaubo simfoniją“, Sergejaus Eizenšteino „Ivaną Rūstųjį“, Orsono Welleso, Akiros Kurosawos filmus.
Šiais metais Vilniaus dokumentinių filmų festivalio retrospektyvinės programos, kviečiančios artimiau pažinti dokumentinio kino istoriją ir skirtingas jo formas, dedikuotos vienam pagrindinių Jugoslavijos juodosios kino bangos ir serbų kino avangardo balsų, „Auksinio lokio“ laureatui Želimirui Žilnikui (g. 1942) bei Lietuvoje iki šiol mažai pažįstamai išeivių kino ir garso režisierei Marytei Kavaliauskas (g. 1943). Abu kino kūrėjai festivalio metu svečiuosis Vilniuje bei susitiks žiūrovais.
Kobo Abės, vieno iš garsiausių XX amžiaus Japonijos autorių, kūryba išversta į daugelį kalbų, taip pat ir į lietuvių. Rašytojas drauge su režisieriumi Hiroshiu Teshigahara yra ekranizavęs keturis kūrinius, iš kurių „Moteris smėlynuose“ (1964) ir „Svetimas veidas“ (1966) pelnė tarptautinį kino kritikų pripažinimą. Lapkritį ir gruodį „Svetimą veidą“ galima pasižiūrėti Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre.
Lapkričio 28–30 d. Sapiegų rūmuose vyks tarptautinė meninink(i)ų filmų paroda „Artists’ Film International 2025“ (AFI’25) – pasaulinės platformos, vienijančios 32 meno institucijas, dalis. Šių metų programos pavadinimas ir pagrindinė tema – „Sapniškos būsenos“ (angl. Dream States). Meninink(i)ų videokūriniuose tyrinėjamos sapnų, pakitusių sąmonės būsenų ir kino iliuzijų galimybės.