Šiandien Prancūzijoje prasideda tarptautinis animacijos festivalis „Annecy“ ir jo metu vykstanti animacijos industrijos mugė „MIFA“, kurioje šiemet, po poros metų pertraukos, vėl veiks jungtinis Baltijos šalių animacijos stendas „Animated Baltics“.
Spageti vesterno žanras, rytų filosofija, siurrealizmas ir amerikietiški archetipai. Visa tai susipina kultiniame Alejandro Jodorowsky filme „El Topo“ (1970), kurio sužavėtas Johnas Lennonas įkalbėjo „The Beatles“ agentą įsigyti filmo platinimo teises JAV ir 1 mln. dolerių skyrė kitam režisieriaus filmui „Šventasis kalnas“ (1973). „El Topo“ trumpam sugrįžo į kino ekranus – „Skalvijos“ kino centre filmas bus rodomas birželio 19 d.
Nauji filmai – „Asas Maverikas“
Tony Scotto „Asai“ („Top Gun“, 1986), kuriuose „apdainuojami“ karinių oro pajėgų pilotai, jų drąsa ir nuogi kūnai, patriotizmas ir JAV karinė galia, puikiai reprezentavo Ronaldo Reagano prezidentavimo epochą. Nors Šaltasis karas, kuris čia atgimė sovietinių „Mig“ naikintuvų pavidalu, ėjo į pabaigą. Garsioji kino kritikė Pauline Kael rašė, kad „Asai“ – tai blizganti homoerotinė reklama.
Krėsle prie televizoriaus
Vengrų kinas – retas Lietuvos kino teatrų ir televizijų svečias. Garsių vardų jame vis mažiau, matyt, nepasiteisino prieš tris dešimtmečius reklamuotas pasirinkimas originalios nacionalinės kinematografijos pagrindu kurti naująjį Holivudą. Per tą laiką įsidėmėjau vos kelis naujus vardus.
Interviu su režisieriais Łukaszu Ronduda ir Łukaszu Guttu
Łukaszas Ronduda – ne tik kino režisierius, bet ir Modernaus meno muziejaus Varšuvoje kuratorius. Ankstesnis jo filmas „Meilės širdis“ („Serce miłości“, 2017) buvo rodytas begalėje tarptautinių kino festivalių: tarp jų – Berlyno ir Roterdamo. Pelnė Lenkijos režisierių gildijos skiriamą Krzysztofo Krauze’s apdovanojimą už nonkonformizmą.
Birželio 9 d., ketvirtadienį, Lietuvos kino centras kviečia į nemokamą restauruoto ir šiuolaikiniams kino ekranams pritaikyto lietuviškos kino klasikos filmo „Suaugusių žmonių žaidimai“ (rež. Ilja Rudas-Gercovskis, Algimantas Kundelis, Marijonas Giedrys, 1968) premjerą. Ji vyks Vilniuje birželio 9 d., ketvirtadienį, 19 val., kino centre „Skalvija“ (A. Goštauto g. 2).
Pasirodė naujas žurnalo numeris
„Ir vėl turime diktatorių, ir vėl vyksta karas. Ir vėl reikia, kad kinas nebūtų nebylus.“ Tai viena Volodymyro Zelenskio frazių, pasakytų per 75-ąjį Kanų festivalio atidarymą. Ar jautri Ukrainos prezidento kalba padarys nors menką įtaką ne tik tarptautinei kino bendruomenei, parodys laikas. Nors tą patį atidarymo vakarą virš Kanų praskridę reaktyviniai lėktuvai sukėlė kai kuriems ukrainiečių kino atstovams panikos priepuolį.
Maksymas Nakonechnyi apie filmą „Drugelio žvilgsniu“
Kanų kino festivalio oficialiojoje programoje „Ypatingas žvilgsnis“ parodytas jauno ukrainiečių režisieriaus Maksymo Nakonechnyi filmas „Drugelio žvilgsniu“ („Bačennya metelyka“, Ukraina, Švedija, Čekija, Kroatija, 2022). Kartu su kitais kūrėjais stovėdamas ant Debussy salės laiptų režisierius laikė plakatą, kuriame buvo parašyta: „Rusai žudo ukrainiečius. Ar kalbos apie šį genocidą jums atrodo įžeidžiančios ir kelia nerimą?“
Nuo Manto Kvedaravičiaus iki Rubeno Östlundo
Štai ir baigėsi jubiliejinis 75-asis Kanų festivalis, kurio uždarymo transliaciją buvo galima stebėti per Kanų „Youtube“ kanalą. Didžiąją renginio dalį apėmė pasivaikščiojimas raudonuoju kilimu, pozavimas fotografams. Eilinė prašmatnių suknelių, juodų ar baltų smokingų ekspozicija; Piero Paolo Pasolini ar Godard’o nešiotų akinių rėmelių variacijos irgi buvo akivaizdžios.