Nauji filmai – „Kapinynas“
Užgesus kino salės šviesoms jaučiausi kiek skeptiškai. Pastaruoju metu vis nusivildavau įvairių kino festivalių filmais (ypač dokumentiniais), kad ir kaip gerai jie būdavo pateikti iš rinkodaros pusės. Vis dėlto pasigirdus pirmiesiems garsams, o į akis skverbiantis šviesos spalvų mozaikas primenantiems kadrams, mano skepticizmas po truputį mažėjo, o nuostaba ir smalsumas Emilijos Škarnulytės „Kapinyno“ (Lietuva, Norvegija, 2022) atžvilgiu vis augo. Jaučiausi kaip muzikos ir vaizdų meditacijoje, kuriai pasibaigus dar ilgai galvojau apie tai, kokią dokumentinio kino patirtį man suteikė šis filmas.
Lietuvos kino centras, siekdamas lietuvišką kiną padaryti prieinamą visiems, LAB ir virtualios bibliotekos ELVIS kolekciją papildo penkiais lietuviškos klasikos filmais su garsiniu vaizdavimu
Svarbiausiuose pasaulio kino renginiuose pristatytas debiutinis menininkės Emilijos Škarnulytės ilgametražis filmas „Kapinynas“ (2022) grįžta į Lietuvos kino sales. Įtraukiančiu psichodeliniu patyrimu ir mįslinga audiovizualine poema kino kritikų vadinamas „Kapinynas“ kviečia leistis į kelionę laiku nuo didžiojo sprogimo iki tolimos ateities, kurioje apie mūsų civilizaciją liudys tik atominės energijos liekanos.
Manto Kvedaravičiaus „Prologos“
Manto Kvedaravičiaus filmą, vaizduojantį apleistame tekstilės fabrike Atėnuose gyvenančių pabėgėlių iš Afrikos kasdienybę, galima apibrėžti kaip etnografinį filmą, kurio pagrindas yra stebėjimo kino estetika. Stebėjimo kinas atsisako dramaturgiškai nuoseklių siužetų, visažinio užkadrinio anonimiško balso, komentuojančio vaizdą, manipuliatyvaus ar iliustratyvaus garso takelio, o pirmenybę teikia ilgiems planams, perteikiantiems kasdienio gyvenimą ritmą, įvairiems kultūriniams ženklams ir iš pažiūros nereikšmingoms detalėms, tarkime, kiaušinio lukšto lupimui.
Krėsle prie televizoriaus
Péterio Kerekeso dokumentinio filmo „107 motinos“ (LRT Plius, 5 d. 21.30) herojė Lesia atlieka bausmę Odesos kalėjime. Tai moterų pasaulis – matome skirtingo amžiaus kalines, prižiūrėtojas, kalėjimą aptarnaujantį personalą ir kartais, jei ne drabužiai, kuriuos jos vilki, būtų sunku atskirti, kas yra kas. Kalėjime gimė ir Lesios sūnus, tačiau mažąjį Kolią ji galės matyti tik paskirtomis valandomis. Berniukas liks kalėjimo vaikų skyriuje, kol jam sueis treji metai. Paskui arba sulauks šeimos globos, arba pateks į vaikų namus, nes Lesiai skirta septynerių metų bausmė.
Pokalbis su ukrainiečių kino kritike Natalija Serebriakova
Ukrainiečių kino kritikė ir žurnalistė Natalija Serebriakova lankėsi šių metų „Scanoramos“ kino festivalyje ir vedė seminarą „Fokusas – Ukraina. Šiuolaikinis Ukrainos kinas: dešimtmečio antologija kino kritikės akimis“. Populiarinanti šiuolaikinį ukrainietišką kiną kritikė savo recenzijas bei apžvalgas rašo įvairiems Europos kino sklaidos portalams, tokiems kaip „Cineuropa“, „Korydor“ ir „Screen Daily“. Pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis bombarduojamame Sumų mieste ji rašė dienoraštį „Aš kino kritikė, ant kurios krinta bombos“. Su Serebriakova susitikome pasikalbėti apie Ukrainos kiną ir jo likimą.
Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ tęsia ilgametę tradiciją ir kartu su Europos kino bendruomene trumpiausią metų dieną – gruodžio 21-ąją – mini tarptautinę trumpametražių filmų dieną. Šia proga agentūros organizuojamas renginių ciklas „Trumpa, bet diena“ vyks visą savaitę, o jo programoje – animaciniai filmai vaikams, išskirtiniai seansai suaugusiesiems, lietuviškų trumpametražių filmų vakaras televizijos ekrane ir virtualus seminaras kino industrijai.
Gruodžio 1 d. į kino teatrus grįžta jubiliejinio Europos šalių kino forumo „Scanorama“ filmai favoritai, surinkę pilnas sales – „Korsažas“ (rež. Marie Kreutzer), „Vieną gražų rytą“ (rež. Mia Hansen-Løve) ir „Prakeikta žemė“ (rež. Hlynur Pálmason). Visos trys juostos pelnė įvertinimus prestižiniame Kanų kino festivalyje ir yra nominuotos gruodžio 10 d. Reikjavike vyksiančiuose Europos kino akademijos apdovanojimuose, o „Prakeikta žemė“ „Scanoramos“ žiūrovų buvo išrinkta geriausiu festivalio programos filmu. Apdovanojimuose dalyvaus ir juos tiesiogiai komentuos festivalio programos koordinatorius Dmitrijus Gluščevskis.
Lietuviški „Europos blyksnių“ akcentai
Šiais metais įprasta „Scanoramos“ konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“ transformavosi į „Europos blyksnius“ ir išplėtė savo horizontus. Formatas liko tas pats – tai trumpametražiai pradedančiųjų Europos režisierių, vis dar studentų ar tik neseniai studijas baigusių, filmai. Tradiciškai į programą pateko ir lietuvių (arba lietuviški) filmai.
Nauji serialai – „Guillermo del Toro keistenybių kabinetas“
„Netflix“ serialas „Guillermo del Toro keistenybių kabinetas“ („Guillermo del Toro’s Cabinet of Curiosities“, JAV, Meksika, 2022) – tai aštuoni siaubo filmai, trunkantys maždaug po valandą. Nors filmus kūrė skirtingi režisieriai, į pavadinimą iškeltas kino vizionieriaus del Toro vardas. Šį kartą del Toro atliko kūrinius atrinkusio kolekcininko, kuratoriaus vaidmenį. Žinia, režisieriaus kaip mįslingų, keistų dalykų žinovo reputacija nekelia abejonių, jo vardas – tai firminis ženklas, leidžiantis nujausti, koks bus šio asorti skonis.