7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

„Scanoramos“ inf.

Lietuviškose „Scanoramos“ premjerose – atminties dialogai

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiemet pristatys gausią lietuviškų premjerų programą, kurios pagrindine linija tapo asmeninės ir istorinės atminties refleksijos.

 

„Kalbėdami apie „Scanoramos“ vertybines atramas, visada akcentuojame praeities ir dabarties jungtį, išryškinančią laikui nepavaldžius žmogiškosios būties aspektus. Atmintis plečia mąstymo horizontą, padeda įsivardyti lemtingas klaidas ir leidžia suvokti save įvykių tėkmėje, kuriančioje asmeninę ir didžiąją istoriją. Džiaugiuosi, kad lietuvių kinas vis dažniau įrodo galintis gilintis į šias temas, nenuslysdamas pavojinga sentimentalumo arba reakcingumo riba,“ – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Kadras iš filmo „Neregėta Europa“
Kadras iš filmo „Neregėta Europa“
LKS inf.

Susitikimas su kino operatore Kristina Sereikaite

Ketvirtadienį, spalio 3 d., Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube įvyks susitikimas su jaunosios kartos kino operatore Kristina Sereikaite. Ji  nufilmavo dokumentinius filmus „Dzūkijos Jautis“, „Pietūs Lipovkėje“ (abu rež. L. Mikutos), „Iš kur tas švytėjimas“ (rež. A. Marcinkevičiūtė), „Kelionės namo“ (rež. R. Rakauskaitė).Vienas naujausių K. Sereikaitės darbų filme „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ (rež. L. Mikuta) dar laukia premjeros Lietuvoje. Tarp K. Sereikaitės apdovanojimų – 2014 m. įteiktas „Specialus paminėjimo diplomas“ Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas“ už filmą „Pietūs Lipovkėje“.

Kadras iš filmo „Liza, namo!“
Kadras iš filmo „Liza, namo!“
„Scanoramos“ inf.

„Scanoramos“ trumpametražių filmų konkursinės programos bendras vardiklis – laikas

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatė trumpametražių filmų konkursinę programą „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK), kurioje šiemet dėl geriausio filmo titulo varžysis 19 filmų. Tvirtėjant tarptautinėms nekomercinio Europos kino partnerystėms, šiemet konkursas atvėrė duris visoms Baltijos jūros regiono valstybėms.

Kadras iš Jorės Janavičiūtės filmo „Laiku“
Kadras iš Jorės Janavičiūtės filmo „Laiku“
Kadras iš Marijos Stonytės filmo „Vienas gyvenimas“
Kadras iš Marijos Stonytės filmo „Vienas gyvenimas“
Rengėjų inf.

Kauno kino festivalis kviečia į menininkų filmams skirtą simpoziumą

Rugsėjo pabaigoje į Kauno kino erdves grįžtantis svarbiausias kino renginys mieste – Tarptautinis Kauno kino festivalis kviečia į išskirtinį visuomenei atvirą kino įvykį: rugsėjo 27 d. Kauno kultūros centre ir VDU Didžiojoje auloje vyks tarptautinis simpoziumas „On & For Production and Distribution“, skirtas menininkų filmų gamybos bei sklaidos klausimams aptarti.

 „Darbo gamykla“
„Darbo gamykla“
LKS inf.

Kino klube susitikimas su režisiere Ramune Rakauskaite

Rugsėjo 26 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klubas kviečia į dokumentinio filmo „Kelionės namo“ peržiūrą ir susitikimą su režisiere Ramune Rakauskaite.

Kadras iš filmo „Kelionės namo“
Kadras iš filmo „Kelionės namo“

Meko filmų peržiūros „Meko pasaulyje“

Rugsėjo 17 - 20 dienomis

 

„Yra režisierių, kurie daro filmus kino juostoje, yra tokių, kurie naudojasi skaitmeninėmis technologijomis. Mekas savo filmus kūrė iš pačios trapiausios ir labiausiai neapčiuopiamos medžiagos—laiko. Gal todėl jo vaizdas, tarsi voratinklio gijos vėjyje—trūkinėja, blaškosi, dreba. Ir pats Mekas, kiek panašus į vorą—plonytis, ilgomis rankomis, ilgais pirštais. Viskas prie ko prisilietė jo kino kamera, liko pažymėta amžinybės ženklu. Laikina ir amžina susitiko, susipynė, apsikabino trūkinėjančioje prisiminimų juostoje ir sukūrė tai, kuo mums be galo brangus ir artimas Jono Meko kinas“. A. Stonys

 

2018 m. sausio 23-sios rytą mus paliko Jonas Mekas – vienas garsiausių iš Lietuvos kilusių menininkų. Jam galvas nulenkė garsiausi įvairių šalių menininkai, aukščiausi mūsų šalies vadovai.
Už Lietuvos ribų garsus kaip avangardinio kino tėvas, Jonas Mekas tėvynainiams pirmiausia žinomas kaip poetas bei mąstytojas. Lig paskutinių dienų kurti nesustojęs Jonas Mekas išėjo palikęs gilų įspaudą kino istorijoje. Mekas buvo ne tik daugelio plačiai žinomų XX a. menininkų bendražygis, bet jų įkvėpėjas – meno istorijoje Jono Meko vardas įrašytas šalia Andy Warhol‘o, Jurgio Mačiūno, John‘o Lenono bei Yoko Ono.

Jonas Mekas neabejotinai buvo pasaulio pilietis, tačiau širdyje liko ištikimas savo šaknims, savo kraštui. Menininkui visuomet buvo svarbus tapatybės klausimas. Kas jis, kur jis, kam jis kaip žmogus, kaip siela, kaip lietuvis. Kur lietuvio ribos: ar lietuvis nebeegzistuoja, kai išeina iš Tėvynės?

Tai, kad jam buvo svarbus jo ryšys su Lietuva liudija ir tas faktas, kad savo kūrybinį kino palikimą Jonas Mekas patikėjo savo vardo Vizualiųjų menų centrui, kuriam 2018 m. jis suteikė visas teises disponuoti jo kūrybiniu palikimu.

Reikšdamas pagarbą šio kūrėjo atminimui, JMVMC organizuoja Meko filmų peržiūrą  „Meko pasaulyje“.

Siūlome prisiminti tuos menininko filmus, kurie taikliausiai apibrėžia filmininko kūrybą, taip pat nepamiršti, kad jis filmų sukūrė gerokai daugiau.

„Kalėjimas“ (The Brig,1964),  
„Prarastas, prarastas, prarastas“ (Lost, Lost, Lost, 1976 m.)
Zefiro Torna arba ištraukos iš Jurgio Mačiūno gyvenimo (1992 m.)
“Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo” (2013 m.)

Kalbėdamas, kodėl žmonės verčiau renkasi Holivudo banalybę, o ne avangardinių filmų ekstazę Mekas svarstė: „Holivudo filmuose atsispindi supaprastinta realybė, banalūs jausmai ir idėjos. Tuo tarpu avangardiniuose filmuose užfiksuoti subtilūs patirčių, emocijų, idėjų, minčių ir suvokimo niuansai – jie ryškiai apšviečiami. Avangardiniuose filmuose kalbama apie tai, kas žmogų daro geresnį“. Toks ir yra mūsų tikslas – užkrėsti kuo daugiau žmonių „mekiška“ meile neholivudiniam kinui, kad žmonės giliau pažvelgtų į save, atsigręžtų į tikrąsias vertybes.


Ir dar: J. Mekas tapo ištisos lietuvių kino menininkų plejados mokytoju. Audriui Stoniui, Vytautui V Landsbergiui, Algimantui Maceinai, Arturui Jevdokimovui ir kitiems kūrėjams Mekas tapo ir gyvenimo mokytoju. Jauniems vaikinams 1990 – taisiais nusišypsojo laimė stažuotis Jono Meko Kino antologijos archyve Niujorke. Festivalio metu dalis Meko mokinių: Arūnas Matelis, Audrius Stonys ir Arturas Jevdokimovas pasidalins jautriais prisiminimais apie menininką, o kino kritikė Rasa Paukštytė pristatys avangardinius filmus.

 

Rengėjų inf.

„Nepatogus kinas“ kviečia žaisti: „Mes“ ar „Jie“?

Spalio 10 d. prasidėsiantis ir 12-oje šalies miestų vyksiantis dokumentinių filmo festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet festivalio kampaniją pradeda kvietimu pažaisti žaidimą „Mes | Jie“. Organizatoriai kviečia pažaisti ir pagalvoti, kaip – galvisiškai netyčia – skirstome pasaulį į savus ir svetimus.

Kauno kino festivalį atidarys Kanuose apdovanotas filmas „Turbūt tai rojus“

Tarptautinis Kauno kino festivalis rugsėjo 26 d. – spalio 6 d. dvyliktą kartą grįžta su programa, kurioje kaip niekad gausu tarptautinės kino bendruomenės pripažintų filmų. Vienas tokių – festivalį atidarantis Palestinos režisieriaus Elia Suleimano satyrinis filmas „Turbūt tai rojus“ („It Must Be Heaven“, Prancūzija, Kataras, Vokietija, Kanada, Turkija, Palestina, 2019), kuris rugsėjo 26 d. 19 val. bus rodomas Kauno kultūros centro Didžiojoje salėje.

Kadras iš filmo „Turbūt tai rojus“
Kadras iš filmo „Turbūt tai rojus“
Rengėjų inf.

Saugoti negalima išmesti – kur dėti kablelį kino paveldosaugos kontekste?

Ką turėtų daryti archyvas, muziejus, filmoteka ar kita kino paveldosaugos institucija, radusi savo fonduose istoriškai reikšmingą kitose šalyse sukurtą filmą? Kaip elgtis su nepatogiu, trauminę visuomenės patirtį primenančiu kino paveldu? Kaip nacionalinio kino paveldo samprata formuoja kino (ne)apsaugą? Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ kartu su medijų edukacijos ir tyrimų centru „Meno avilys“ šiuos ir kitus kino paveldosaugos klausimus kvies iškelti konferencijoje „Kino paveldas be sienų“, kuri vyks rugsėjo 13 d. Ozo kino salėje.

„Lietuvos kino“ archyvas
„Lietuvos kino“ archyvas
  < PUSLAPIS IŠ 66  >>> Archyvas