7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Agnė Narušytė

Skarelės metafizika

Eglės Ridikaitės paroda „Palikimas (Babutas skarialas)“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Šis tekstas turėtų būti kvadratinis – kaip skarelės.
 
„Na, Egla, paduok šventinį skarialį, eisma turgun, katrų, babut, ir atnešu dėžutį, kad išsirinktų, nes jų tų skarialių daug ir visos tokios gražios. Taip gražiai sulankstytos, sudėtos (tikras lobis) taip man tada atrodė, beje, ir dabar. Išsirenka, aš užrišu ir einam visi į turgų,“ – rašo Eglė Ridikaitė, pristatydama 17 ant drobės išpurkštų skarelių parodą. Ją žiūrint ima girdėtis ir mano močiučių šlepsėjimas, zyzia musė, o gal siuvamoji, tiksi sieninis laikrodis, krosnyje sproginėja malkos, sukyla dulkės ir susimaišo su dūmų kvapu.
 
Mes savo močiutėms kiekviena proga vis dovanodavom skarelę. Prisimenu, net buvo viena su kažkurių metų kalendoriumi. Močiutės tomis skarelėmis mielai puošdavosi, kad vis kitaip (jų manymu) atrodytų. Mums jos atrodė vis taip pat – kaip bobutės su skarelėmis. Kodėl jos negali rengtis elegantiškai, kaip pagyvenusios damos rengiasi užsienyje? – bambėdavom. Skarelė buvo bobutystės simbolis. Dabar mano mamai tokios dovanos neįkiši – įsižeis mirtinai. O mudvi su seseria tik neseniai liovėmės gėdytis vienos vaikystės nuotraukos, kur stovime pas močiutę kaime apsirišusios skarelėmis. Todėl pirma mintis, atėjusi į galvą žiūrint Ridikaitės parodą, buvo tokia: šiose skarelėse slypi ne tik Eglės prisiminimai apie savo konkrečią bobutę, bet visos kartos savastis. Tai jau kitas laikas, tikrai pasibaigęs. Žinai, kad pati tokių skarelių neryšėsi, net kai būsi bobutė.

Eglė Ridikaitė, „Švintina“. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Švintina“. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Nei karto nerišata“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Nei karto nerišata“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Kasdiena mylimiausia“. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Kasdiena mylimiausia“. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Un doktarų“. 2012 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Un doktarų“. 2012 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Rudenina plonyta vilnela“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Rudenina plonyta vilnela“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Žolinan kermošiun“. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Žolinan kermošiun“. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Kaiman un giminas ainunt“. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Kaiman un giminas ainunt“. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Nuo gerklės“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Nuo gerklės“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Virginija Vitkienė, Daiva Citvarienė

Bendruomeniniai menai XX a. ir dabar

Didžiosios Britanijos bei JAV kultūros politikos slinktys ir Lietuva

Vakarų šalyse, ypač Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau beveik tris dešimtmečius bendruomenėmis paremti ir bendruomeniniai menai yra ne tik kultūros, bet ir socialinės politikos centre. Nors Lietuvoje dalyvavimo ar reliacine (santykių) estetika, bendradarbiavimu, bendruomenėmis paremto meno (arba: socialiai angažuoto, intervencinio ar naujojo stiliaus viešojo meno) strategijos tampa vis dažnesnės, teoriniame diskurse jos (o kartu ir vertinimo problemos bei metodų analizė) jau pradeda sulaukti tyrėjų dėmesio (paminėtini svaresni teoriniai indėliai: Linos Michelkevičės disertacija „Dalyvavimo praktikos Lietuvos šiuolaikiniame mene: analizės kriterijų ir vertinimo problema“, VDA, 2014; Linaros Dovydaitytės straipsnis „Socialinio meno galimybės ir ribos: projekto „Šančiai – draugiška zona“ atvejis“, Miesto tyrimai: viešumo patirtys, 2014; tyrėjų Daivos Citvarienės, Rūtos Mažeikienės, Tomo Pabedinsko, Virginijos Vitkienės ir menininkų Kristinos Inčiūraitės bei Vitos Gelūnienės projektas „[Ne]matomos bendruomenės“), tačiau tyrimų rezultatai kol kas mažai publikuoti. Taigi šiuo straipsniu pradedamu tekstų ciklu siekiame inicijuoti diskusiją apie tokio meno praktikas, jų raišką ir tyrimus, vertinimo kriterijus bei šių tyrimų įrankius. Remiantis skirtingais šiuolaikinio meno, teatro ir fotografijos sričių pavyzdžiais, bus bandoma atskleisti šio „dalyvaujamojo“ meno problematiką Lietuvoje bei pristatyti ją tarptautinių meno praktikų ir tyrimų kontekste.

„Miestų tyrimai: Draugiška zona“, kuratoriai Vita Gelūnienė, Ed Carroll. 2013–2014 m. Organizatorių nuotraukos.
„Miestų tyrimai: Draugiška zona“, kuratoriai Vita Gelūnienė, Ed Carroll. 2013–2014 m. Organizatorių nuotraukos.
„Miestų tyrimai: Draugiška zona“, kuratoriai Vita Gelūnienė, Ed Carroll. 2013–2014 m. Organizatorių nuotraukos.
„Miestų tyrimai: Draugiška zona“, kuratoriai Vita Gelūnienė, Ed Carroll. 2013–2014 m. Organizatorių nuotraukos.
„Miestų tyrimai: Draugiška zona“, kuratoriai Vita Gelūnienė, Ed Carroll. 2013–2014 m. Organizatorių nuotraukos.
„Miestų tyrimai: Draugiška zona“, kuratoriai Vita Gelūnienė, Ed Carroll. 2013–2014 m. Organizatorių nuotraukos.
Kristina Stančienė

Už paveikslo briaunos

Žvilgsnis į vieną Kazės Zimblytės kūrybos ir gyvenimo laikotarpį

Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugoma nemaža ir labai įdomi Zimblytės palikimo dalis. 2002 m. „Lietuvos aido“ galerija muziejui perdavė unikalią Zimblytės monotipijų, piešinių, eskizų kolekciją. Šiuo metu ji kolegų jau kruopščiai sutvarkyta, susisteminta, restauruota, tačiau dauguma darbų buvo nedatuoti. Nustebau visa tai pamačiusi – juk Zimblytės vardas, atrodytų, siejasi tik su abstrakčiąja daile. Šioje ankstyvojoje kūryboje aptikau figūrinių kompozicijų, vaizduojančių dailininkės artimiausią aplinką – pavyzdžiui, kavinės „Neringa“ vestibiulį, knygą skaitantį Vincentą Gečą, dailininkų laikytą didžiulį šunį, Krymo peizažus, pajūrio vaizdus su prieplaukomis, pliažo motyvus, kitas poetiškas kompozicijas, fiksuojančias kasdienybės akimirkas. Kilo noras šią medžiagą susieti su jos pirmaisiais koliažais, abstrakčios tapybos darbais ir pakoreguoti susiformavusį požiūrį į dailininkės kūrybą, rekonstruoti visą šio etapo vaizdą. Tačiau kartu paaiškėjo, kad trūksta informacijos apie dailininkės gyvenimą šiame dešimtmetyje.

Kazė Zimblytė, „Kompozicija“. Be datos. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Kompozicija“. Be datos. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Figūra“. 1968 m. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Figūra“. 1968 m. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Faktūrinė kompozicija“. 1968 m. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Faktūrinė kompozicija“. 1968 m. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Abstrakti kompozicija“. Be datos. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Abstrakti kompozicija“. Be datos. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Namai, kurių nėra“. 1969 m. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Namai, kurių nėra“. 1969 m. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Namas, kurio nėra“. 1969 m. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Namas, kurio nėra“. 1969 m. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, Be pavadinimo. 1970 m. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, Be pavadinimo. 1970 m. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Kompozicija III“. 1970 m. A. Narušytės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Kompozicija III“. 1970 m. A. Narušytės nuotr.
Karolina Rimkutė

Du pasaulius tyrinėjant

Jurgos Barilaitės ir Indrikio Gelzio parodos „Vartuose“

Prisipažinsiu – lankydamasi parodoje niekada neskaitau pateiktos informacijos apie kūrybą ir parodos idėjas. Kartais mėgstu įsivaizduoti, kad esu seklys Morka ir klaidžioju po sales tvirtai nežinodama nieko, tik kūrinių pavadinimus. Tik grįžusi namo, mintyse susidėliojusi savo versiją, tikrinu oficialiąją. Jei matau ryškių neatitikimų, žingsniuoju parodon dar kartą ir nuodugniai vėl viską ištyrinėju. Džiaugiuosi, kad tokių baisiai gėdingų kuriozų yra buvę vos vienas kitas – galiu sau leisti įsivaizduoti, jog kaltas parodos eksponavimas. Tiesa, nepavykusius tyrimus būtinai papasakoju kitiems ir laukiu pritariamo linktelėjimo: taip taip, išdėstymas prastas.

Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“, „Down“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“, „Down“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“, „Up“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“, „Up“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“, „Up“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“, „Up“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“, „Up“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Skaičiuotė – Abrakadabra“, „Up“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Indrikio Gelzio ekspozicijos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Indrikio Gelzio ekspozicijos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Rengėjų inf.

Paroda „Nox lunaris nox perfecta“

 

Š. m. sausio 29 d. (ketvirtadienį) 18 val. galerijoje „Kunstkamera“ įvyks  parodos „Nox lunaris Nox perfecta“ atidarymas. Parodos atidarymo metu trumpai bus pristatytas noktiurno žanras. Grupinė 20-ties autorių kūrinių paroda galerijoje veiks nuo sausio 30 d. iki kovo 7 d.

Aleksandras Šepetys, „Gedimino sapnas“. 1935 m.
Aleksandras Šepetys, „Gedimino sapnas“. 1935 m.
Rengėjų inf.

Paroda „Gražina Konstancija Remeikaitė. Kostiumas“

 

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje š. m. sausio 29 d. atidaroma teatro ir kino dailininkės Gražinos Konstancijos Remeikaitės paroda, kurioje bus galima susipažinti su beveik keturis dešimtmečius apimančia dailininkės kūryba. Ši paroda 2014 metais pirmą kartą buvo pristatyta gimtajame G. K. Remeikaitės krašte, Kėdainiuose, buvusioje sinagogoje įsikūrusiame Daugiakultūriame centre. Ekspozicijoje bus galima pamatyti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus naujai įsigytus dailininkės kostiumų eskizus – daugiau kaip penkiasdešimt teatro spektakliams ir kino filmams kurtų darbų, orginalius pirmojo dailininkės spektaklio A. Strindbergo dramos „Mirties šokis“ (rež. J. Miltinis, 1973), kino filmo „Anglų valsas“ (rež. G. Lukšas, 1982) ir kabareto įkvėptos J. Offenbacho operetės „Gražioji Elena“ (rež. L. M. Zaikauskas, 1989) kostiumus.

1.	Don Žuano kostiumo eskizas. Wolfgang Amadeus Mozart. „Don Žuanas“, dir. Saulius Sondeckis, rež. Gintas Žilys, scenov. dail. Rimtautas Gibavičius, chorm. Ramūnas Tilvikas, baletm. Irena Ribačiauskaitė. Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1980 m.
1. Don Žuano kostiumo eskizas. Wolfgang Amadeus Mozart. „Don Žuanas“, dir. Saulius Sondeckis, rež. Gintas Žilys, scenov. dail. Rimtautas Gibavičius, chorm. Ramūnas Tilvikas, baletm. Irena Ribačiauskaitė. Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1980 m.
Rengėjų inf.

VDA magistrantūros studentų parodos „Radinys“

 

Maloniai kviečiame į VDA magistrantūros studentų parodos „Radinys“ atidarymą, kuris vyks sausio 22 dieną 17:00 val. VDA tekstilės galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius). Dalis ekspozicijos (nuo 23 d.) veiks VDA galerijoje „5 Malūnai“ (Malūnų g. 5, Vilnius). Paroda „Artifex“ galerijoje veiks iki 2015.01.31, galerijoje “5 Malūnai” iki 2015.02.07.

Jurijus Sventickis, „Atspindys“. 2015 m.
Jurijus Sventickis, „Atspindys“. 2015 m.
Rengėjų inf.

Gyčio Skudžinsko paroda „12 fotografijos tiesų“

 

Sausio 27 d., antradienį, 17:00 val., Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“, I aukšte (Maironio g. 3) atidaroma Gyčio Skudžinsko paroda „12 fotografijos tiesų“. O vasario 12 d. bus surengtas parodos uždarymo vakaras, apie kurį pranešime vėliau.

Gytis Skudžinskas, „Daily Setup“. Nuo 2010 m.
Gytis Skudžinskas, „Daily Setup“. Nuo 2010 m.
Rengėjų inf.

Irenos Giedraitienės fotografijų paroda

 

2015 m. sausio 23 d. (penktadienį) 17.00 val. maloniai kviečiame į šį mėnesį 80-ąjį gimtadienį švenčiančios Irenos Giedraitienės fotografijų parodos atidarymą ir susitikimas su autore „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vlnius).

 

Paroda pradedama eksponuoti nuo sausio 21 dienos.

Irenos Giedraitienės fotografija
Irenos Giedraitienės fotografija
Rengėjų inf.

Roberto Antinio paroda „paišiniai“ ir autorinė knyga „Stalas“

 

Dailininkų sąjungos galerijoje pristatoma Roberto Antinio paroda „paišiniai“ ir autorinė knyga „Stalas“

 

Sausio 23 d. (penktadienį) 18 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), pristatoma menininko, Nacionalinės premijos laureato Roberto Antinio paroda „Paišiniai“ ir autorinė knyga „Stalas“.

 

Roberto Antinio „paišiniai“
Roberto Antinio „paišiniai“
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas