7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Daiva Citvarienė

Daiva Citvarienė

Bendruomenė ir atmintis šiuolaikiniame mene

Dainiaus Liškevičiaus projektas „Ramybė“

Viena svarbiausių temų, iškylančių daugelyje bendruomenėmis paremtų meno projektų – bendruomenių istorija arba atmintis. Prie tokios temos reikšmės neabejotinai prisideda tai, kad XX a. pabaiga, kaip, beje, ir XIX a. pabaiga, buvo paženklinta atminties krizės: šiuolaikinės visuomenės kaltinamos tuo, kad „nepagydomai serga amnezija“, neturi „gyvos atminties“, istorinio sąmoningumo ir t.t. Kita vertus, jos apibūdinamos kaip kenčiančios nuo „atminties apsėdimo“, išgyvenančios muziejų maniją, minėjimų epidemiją ir aistrą paveldui.
 
Anot kai kurių atminties tyrinėtojų, šios viešo ir privataus memorializavimo strategijos liudija apie šiuolaikinės visuomenės išgyvenamą užmaršties baimę. Kita vertus, šiandieninės atminties kultūros skatina naujos istorijos rašymą – kaip teigia prancūzų istorikas Pierre’as Nora, atmintis naujo žavesio ir svarbos įgavo kaip „nuskriaustųjų, įžeistųjų ir nelaimingųjų revanšas, kaip istorija tų, kurie neturėjo teisės į Istoriją“.
 
Daugelis autorių sako, kad atmintis praturtina pilietinę visuomenę, ugdo mūsų demokratinę teisę į tiesą. Atmintis, prisidedanti prie savimonės kūrimo, leidžia mums naujai įvertinti savo galimybes, skatina savarankiškai veikti. Be to, atmintis, suprantama kaip tai, kas perduodama iš praeities dabarčiai, yra esminė bet kokio kolektyvo funkcionavimui, nes kiekvienai grupei reikia kolektyvinės savimonės. Ši atminties ir tradicijos grandinė leidžia visuomenėms eiti į priekį, save reprodukuoti, o kartu ir keistis.

Skaityti toliau >>
Nr. 8 (1114), 2015-02-27  | Tarp disciplinų  | Dailė
Dainius Liškevičius, projekto „Ramybė“ fragmentas – kooperatyvo „Ramybė“ pirmininkas su žmona. 2014 m. Autoriaus nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Ramybė“ fragmentas – kooperatyvo „Ramybė“ pirmininkas su žmona. 2014 m. Autoriaus nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Ramybė“ fragmentas – daugiabučio fotografija. 2014 m. Autoriaus nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Ramybė“ fragmentas – daugiabučio fotografija. 2014 m. Autoriaus nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Ramybė“ fragmentas – kadras iš videofilmo. 2014 m. Autoriaus nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Ramybė“ fragmentas – kadras iš videofilmo. 2014 m. Autoriaus nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Ramybė“ instaliacija KUMU (Talinas). 2014 m. Autoriaus nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Ramybė“ instaliacija KUMU (Talinas). 2014 m. Autoriaus nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Ramybė“ instaliacijos KUMU (Talinas) fragmentas. 2014 m. Autoriaus nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Ramybė“ instaliacijos KUMU (Talinas) fragmentas. 2014 m. Autoriaus nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Ramybė“ instaliacijos Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. 2014 m. Autoriaus nuotr.
Dainius Liškevičius, projekto „Ramybė“ instaliacijos Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. 2014 m. Autoriaus nuotr.
Virginija Vitkienė, Daiva Citvarienė

Bendruomeniniai menai XX a. ir dabar

Didžiosios Britanijos bei JAV kultūros politikos slinktys ir Lietuva

Vakarų šalyse, ypač Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau beveik tris dešimtmečius bendruomenėmis paremti ir bendruomeniniai menai yra ne tik kultūros, bet ir socialinės politikos centre. Nors Lietuvoje dalyvavimo ar reliacine (santykių) estetika, bendradarbiavimu, bendruomenėmis paremto meno (arba: socialiai angažuoto, intervencinio ar naujojo stiliaus viešojo meno) strategijos tampa vis dažnesnės, teoriniame diskurse jos (o kartu ir vertinimo problemos bei metodų analizė) jau pradeda sulaukti tyrėjų dėmesio (paminėtini svaresni teoriniai indėliai: Linos Michelkevičės disertacija „Dalyvavimo praktikos Lietuvos šiuolaikiniame mene: analizės kriterijų ir vertinimo problema“, VDA, 2014; Linaros Dovydaitytės straipsnis „Socialinio meno galimybės ir ribos: projekto „Šančiai – draugiška zona“ atvejis“, Miesto tyrimai: viešumo patirtys, 2014; tyrėjų Daivos Citvarienės, Rūtos Mažeikienės, Tomo Pabedinsko, Virginijos Vitkienės ir menininkų Kristinos Inčiūraitės bei Vitos Gelūnienės projektas „[Ne]matomos bendruomenės“), tačiau tyrimų rezultatai kol kas mažai publikuoti. Taigi šiuo straipsniu pradedamu tekstų ciklu siekiame inicijuoti diskusiją apie tokio meno praktikas, jų raišką ir tyrimus, vertinimo kriterijus bei šių tyrimų įrankius. Remiantis skirtingais šiuolaikinio meno, teatro ir fotografijos sričių pavyzdžiais, bus bandoma atskleisti šio „dalyvaujamojo“ meno problematiką Lietuvoje bei pristatyti ją tarptautinių meno praktikų ir tyrimų kontekste.

Skaityti toliau >>
Nr. 3 (1109), 2015-01-23  | Tarp disciplinų  | Dailė
„Miestų tyrimai: Draugiška zona“, kuratoriai Vita Gelūnienė, Ed Carroll. 2013–2014 m. Organizatorių nuotraukos.
„Miestų tyrimai: Draugiška zona“, kuratoriai Vita Gelūnienė, Ed Carroll. 2013–2014 m. Organizatorių nuotraukos.
„Miestų tyrimai: Draugiška zona“, kuratoriai Vita Gelūnienė, Ed Carroll. 2013–2014 m. Organizatorių nuotraukos.
„Miestų tyrimai: Draugiška zona“, kuratoriai Vita Gelūnienė, Ed Carroll. 2013–2014 m. Organizatorių nuotraukos.
„Miestų tyrimai: Draugiška zona“, kuratoriai Vita Gelūnienė, Ed Carroll. 2013–2014 m. Organizatorių nuotraukos.
„Miestų tyrimai: Draugiška zona“, kuratoriai Vita Gelūnienė, Ed Carroll. 2013–2014 m. Organizatorių nuotraukos.