7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

Antano Sutkaus paroda „Lietuvos žmonės“

 

Maloniai kviečiame šį ketvirtadienį, gegužės 7 d., 17.30 val. į Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) vyksiantį Lietuvos fotografijos klasiko Antano Sutkaus parodos „Lietuvos žmonės“ atidarymą bei LFS Kauno skyriaus naujai išleisto fotografijos albumo sutiktuves.

Antanas Sutkus, „Autobuso stotelėje“. 1965 m.
Antanas Sutkus, „Autobuso stotelėje“. 1965 m.
Rengėjų inf.

Gdansko dailės akademijos paroda „Jūrinis dizainas. Praeitis-dabartis-ateitis“

 

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) gegužės 5 d., antradienį, 18 val. atidaroma Gdansko dailės akademijos paroda „Jūrinis dizainas. Praeitis-dabartis-ateitis“, kuratorius dr. Pawelas Geleszas.

 

Retrospektyvinė paroda pristato Gdansko dailės akademijos jūrinio dizaino programos studentų ir diplomantų kūrybos spektrą. Gdansko dailės akademija jau daugiau nei 50 metų realizuoja jūrinio dizaino studijų programą, orientuotą į laivų ir jachtų eksterjero ir interjero dizainą. Paroda nušviečia studentų kūrybinę veiklą – pradedant septintojo dešimtmečio pradžia ir baigiant šiuo metu rengiamu magistrantūros studijų darbu.

 

Rengėjų inf.

Vytauto V. Stanionio paroda „Nespalvoti atsigręžimai“

 

Gegužės 5 d., antradienį, 17.30 val. Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Vytauto V. Stanionio paroda „Nespalvoti atsigręžimai“.

 

Vytautas V. Stanionis (g. 1949) pastaraisiais metais labiausiai žinomas dėl serijos „Nuotraukos dokumentams“, pelniusios ne vieną svarų tarptautinį apdovanojimą. Kurioje dirbdamas su savo tėvo archyvo medžiaga ir  suteikdamas jai naujas interpretacijas bei vertybines reikšmes, atsigręžė į savo asmeninį stalčiuose ir lentynose sukaptą fotografinį paveldą.

 

Parodos plakatas
Parodos plakatas
Rengėjų inf.

Aleksandro Olszewskio paroda „Tarp erdvės ir laiko“

 

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune,  gegužės 7 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks lenkų dailininko Aleksandro Olševskio (Aleksander Olszewski) parodos „Tarp erdvės ir laiko“ atidarymas. Renginyje dalyvaus ir parodos autorius.

 

Agnė Narušytė

Tai buvo „Kapitalo“ žodis

Ne visos patirtys Venecijos bienalėje

Kiekvienas rytas Venecijoje prasideda taip pat, tarsi būtų iš anksto parašytas: visi (ir miestiečiai, ir turistai) užbėga išgerti kavos; kostiumuoti vyrai ir išsipusčiusios moterys vedžioja taikius šunis; valtimis atgabenami pūsti vyno buteliai mediniuose puskubiliuose; turguje ant prekystalių kraunamos žuvys ir vaisiai; virš jų skraido žuvėdros, vis klyktelėdamos; melodijų įmantrumu rungtyniauja varpinės. Šįkart bienalė prasidėjo anksčiau (kad sutaptų su „Expo“ Milane), todėl braidėme po akacijų žiedlapius.
 
Kiekvieną kartą su turistų minia žygiuodama link pagrindinių bienalės erdvių – Giardini sodų ir Arsenalo – žinau, kad bus neįmanoma nei pamatyti visų paviljonų, nei į ką nors įsigilinti, nei viską aprėpti keliais apibendrinančiais sakiniais. Šiemet buvo šiek tiek įmanoma – Okwui Enwezoras, pirmasis juodaodis kuratorius iš Nigerijos, pavertė bienalės erdves arena, kurioje inscenizuojamos pavadinime įrašytos „Visos pasaulio ateitys“. Trys „filtrai“ (ne temos) – „Netvarkos sodas“, „Gyvumas: apie epinę trukmę“ ir Karlo Marxo „Kapitalo“ skaitymai – turėjo „suburti visuomenes į žiūrėjimo, klausymo, reagavimo, įsitraukimo ir kalbėjimo aktus, kad suprastume dabartinius poslinkius“. Kitaip tariant, meno užduotis – politinė. Jam liepta sutrikdyti mėgavimąsi estetiniais malonumais atsiribojus nuo pasaulio problemų. Ir dar mieste, kuris sutvertas pramogoms, meilei ir užmarščiai. Bienalė užgriuvo viso pasaulio neteisybių, skurdo, ekologinių katastrofų lavina. Todėl žiūrėti buvo ir lengva, ir sunku, nes skundų ir kritikos polilogas lipdėsi į tankų kamuolį. Aišku, kiekvienam tai buvo asmeninis Sizifo akmuo.

Adrian Piper, „Viskas # 21“. 2010–2013 m. A. Narušytės nuotr.
Adrian Piper, „Viskas # 21“. 2010–2013 m. A. Narušytės nuotr.
Adrian Piper, „Viskas # 2.3“. 2010–2013 m. A. Narušytės nuotr.
Adrian Piper, „Viskas # 2.3“. 2010–2013 m. A. Narušytės nuotr.
Natalija Peršina-Jakimanskaja, „Drabužiai demonstracijai prieš neteisėtus Vladimiro Putino rinkimus“, ekspozicijos fragmentas. 2011–2015 m. A. Narušytės nuotr.
Natalija Peršina-Jakimanskaja, „Drabužiai demonstracijai prieš neteisėtus Vladimiro Putino rinkimus“, ekspozicijos fragmentas. 2011–2015 m. A. Narušytės nuotr.
Ivan Grubanov, „Jungtinės mirusios tautos“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Ivan Grubanov, „Jungtinės mirusios tautos“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Irina Nachova, „Žaliasis paviljonas“, ekspozicijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Irina Nachova, „Žaliasis paviljonas“, ekspozicijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Irina Nachova, „Žaliasis paviljonas“, ekspozicijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Irina Nachova, „Žaliasis paviljonas“, ekspozicijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Joana Hadjithomas, Khalil Joreige, „Latentiški vaizdai. Fotografo dienoraštis“. 2009–2015 m. A. Narušytės nuotr.
Joana Hadjithomas, Khalil Joreige, „Latentiški vaizdai. Fotografo dienoraštis“. 2009–2015 m. A. Narušytės nuotr.
Jeremy Deller, „Šiandien tau išeiginė“, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Jeremy Deller, „Šiandien tau išeiginė“, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Žilvino Landzbergo vasarvidžio nakties sapnas

Kitas požiūris į parodą „Be karūnos“ Šiuolaikinio meno centre

Neabejojau, kad rašančių apie neseniai Šiuolaikinio meno centre atidarytą Žilvino Landzbergo parodą „Be karūnos“ bus daug, visi žvilgčios į anksčiau publikuotus tekstus, lygins, kas parašė gudriau, giliau, plačiau, tad būti vienai iš pirmųjų atrodė nelabai saugu. Bet štai Monika Krikštopaitytė lyg tyčia ėmė ir aplenkė mane, įvardino, išnarstė, tačiau paliko vietos kitiems tekstams pasakiusi, kad individuali interpretacija čia yra leidžiama („Gotikinis miškas“, 7 meno dienos, 2015 05 01). Taigi, štai antroji interpretacija.
 
Paroda prasideda sutikdama lankytojus milžiniška visą įstiklinto ŠMC kiemelio plotą užpildžiusia briedžio ragų skulptūra. Džiugu, kad vis dažniau išnaudojama ši patraukli ir savita erdvė. Žinoma, čia ištiesusi plačias šakas didingai ir tįso ta karūna iš parodos pavadinimo, pamesta vieno miško gigantų. Karūna, kelios paliktos milžino karūnos, lakuojamos lietaus ar paryškinamos saulės, savo faktūra, medžiagos apdirbimu, forma priminė praėjusioje Venecijos bienalėje Belgijai atstovavusios Berlinde De Bruyckere kūrinį „Kreupelhout – Cripplewood“ (2012–2013). Jos didžiuliai vaško medžiai, apvynioti bandažais, lyg suluošintas žmogaus kūnas gulėjo prieblandoje ir rašytojo J.M. Coetzee’s tekstu pasakojo šiurpinančią mistišką istoriją. Landzbergo ragai vien jau savo dydžiu panašūs į gigantiškus išvirtusių medžių kamienus, bet jie – taikaus ir spėjamai lengvo atsiskyrimo su buvusiu kūnu, pasenusia būsena liudijimas. Guli šie išaugtinukai aiškioje pavasarinėje saulės šviesoje, kitaip nei Berlinde De Bruyckere kūrinys tamsoje, tačiau reikia pasakyti, kad vis dėlto didžioji Landzbergo parodos dalis taip pat yra naktinė, nors pro balandinės viršų ir skverbiasi saulės spinduliai. Kita vertus, menininko sukurta tamsa visai nebaugina, ji minkšta, rami kaip medžių tankynės šešėliai ar vakarinė prieblanda, naikinanti kontūrus ir beveik nesujungiamus dalykus suauginanti į vientisą būvį. Krikštopaitytė Landzbergą įvardino kaip menininką, besitaikantį „į ikižodinę patirtį“ (ši sąvoka siūloma parodos anotacijoje), ir iš tiesų paroda daro poveikį be kietai suformuluotų konceptų, painių paaiškinimų, kaip veikia rugpjūčio nakties žvaigždės, vos juntama upės vėsa, jos ritmiškas murmėjimas karštą vasaros dieną, tyliai saulėje besiskleidžiantys augalai.

Žilvinas Landzbergas, „Be karūnos“, ekspozicijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, „Be karūnos“, ekspozicijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, „Be karūnos“, ekspozicijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, „Be karūnos“, ekspozicijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, parodos „Be karūnos“ ekspozicijos fragmentas – galerija „Voveraitė“, kuratorius Kipras Dubauskas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, parodos „Be karūnos“ ekspozicijos fragmentas – galerija „Voveraitė“, kuratorius Kipras Dubauskas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, parodos „Be karūnos“ ekspozicijos fragmentas – galerija „Voveraitė“, kuratorius Kipras Dubauskas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, parodos „Be karūnos“ ekspozicijos fragmentas – galerija „Voveraitė“, kuratorius Kipras Dubauskas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, parodos „Be karūnos“ ekspozicijos fragmentas – galerija „Voveraitė“, kuratorius Kipras Dubauskas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, parodos „Be karūnos“ ekspozicijos fragmentas – galerija „Voveraitė“, kuratorius Kipras Dubauskas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, „Be karūnos“, ekspozicijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, „Be karūnos“, ekspozicijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Vaida Stepanovaitė

Shaltmiros paroda „HypersigilZ“ ir performansas „Atnašavimas žiurkei“

 

Gegužės 12 d. 18 val. „Tylos!“ festivalio plakato ir logotipo kūrėja Shaltmira atidarys parodą „HypersigilZ“ ir 18.18 pristatys performansą „Atnašavimas žiurkei“ Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre (Gedimino pr. 22).

„7md“ inf.

Iš dailės pasaulio

Parengta pagal užsienio žiniasklaidą

Menininkai ir meno aktyvistai, dalyvaujant ir grupei „Gulf Ultra Luxury Faction“ (GULF), gegužės 2 d. iš išorės ir vidaus užėmė Solomono R. Guggenheimo muziejų Niujorke reikalaudami susitikimo su muziejaus vadovybe, kad aptartų apgailėtinas Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) statomo muziejaus užsakymo vykdytojų darbo sąlygas. Protestuotojai iš viršutinių aukštų mėtė proklamacijas, savo kūnais ir balsais kūrė improvizuotus performansus. Muziejus buvo dienai uždarytas, reikalavimai nepatenkinti, protestuotojai įspėti.
Kadangi didžioji meno profesionalų ir biurokratų dalis atvyko į Veneciją dalyvauti tarptautinės meno bienalės atidarymo renginiuose, tai numatydami protestuotojai užėmė Peggy Guggenheim kolekcijai skirtą muziejų Venecijoje. Paskutinėmis žiniomis, Guggenheimo vadovybė sutiko susitikti su protesto dalyviais. Išsamiau http://gulflabor.org

Protestas Solomono R. Guggenheimo muziejuje Niujorke
Protestas Solomono R. Guggenheimo muziejuje Niujorke
Adrian Piper, „Autoportretas su išryškintais mano negroidiniais bruožais“. 1981 m.
Adrian Piper, „Autoportretas su išryškintais mano negroidiniais bruožais“. 1981 m.
Grayson Perry, gobelenas
Grayson Perry, gobelenas
Karolina Rimkutė

Fluxus lavonai, kyšantys mums iš burnų

Apie „Fluxus is Fun, Fun is Fluxus“ renginius Kaune

Labai ilgai galvojau, kaip apibūdinti „Fluxus is Fun, Fun is Fluxus“ parodą ir ją lydinčius renginius Kaune, galerijoje „101“. Sužinojusi, kad visus tris įvykius kuruoja net aštuonios Vytauto Didžiojo universiteto meno kuratorystės programos magistrantės, tikėjausi pamatyti tokią Fluxus parodą, kokios dar ilgai nepamiršiu. Na, ko gero, ilgai ir nepamiršiu, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog ji mane nudžiugino.
 
Tiesa, paroda ir ją lydėję renginiai buvo labai informatyvūs – jei buvo žmonių, nieko negirdėjusių apie Fluxus judėjimą, tai iš parodos jie išėjo jau neblogai nusimanydami. Pateikiama daug duomenų apie Fluxus atsiradimą, garsiausius menininkus, išsamiai aprašyti kai kurie kūriniai (net tie, kurie nebuvo eksponuojami), minimos žymesnių lietuvių menininkų nuomonės, o kur dar diskusija su žymiais intelektualais ir olimpiada, suteikianti galimybę geriau pajusti Fluxus dvasią. Tačiau man trūko rimtumo tuose tekstuose ant parodos salės sienų. Toks jausmas, kad kuratorės pačios į Fluxus žiūri paviršutiniškai – à la viskas dėl juoko ir linksmybių, kaip pačios rašo: „Instrukcija gyventi linksmai“. Nieku gyvu nedrįsčiau pristatyti Fluxus kaip pasilinksminimui skirto meno, juo labiau turint mintyje, kokioje aplinkoje Fluxus atsirado, kaip griežtai Jurgis Mačiūnas iš Fluxus menininkų sąrašo braukydavo jam nepritikusius asmenis, kokie revoliucingi buvo judėjimo užmojai... Žinoma, daugelis Fluxus kūrinių yra smagūs, pavyzdžiui, Yoko Ono „Šypsenų dėžutės“, tačiau net jos turi gilesnę mintį nei juokai. Rimtumą fliuksistų„išdaigose“pabrėžia Henry Flynto fotografija „Šalin meną“ ar parodoje nebuvęs J. Mačiūno kūrinys „JAV pralenkia visus genocido rekordus!“. „Instrukcijos gyventi linksmai“ dar labiau nesuprantu atpažinusi Jono Meko filmą „Brigada“ (tarp kitko, ką jis veikia Fluxus parodoje?), kuriame vaizduojami įvykiai anaiptol nėra linksmi.
 

„Fluxus is Fun, Fun is Fluxus“ ekspozicijos fragmentas. K. Rimkutės nuotr.
„Fluxus is Fun, Fun is Fluxus“ ekspozicijos fragmentas. K. Rimkutės nuotr.
„Fluxus is Fun, Fun is Fluxus“ ekspozicijos fragmentas su lankytojų mintimis. K. Rimkutės nuotr.
„Fluxus is Fun, Fun is Fluxus“ ekspozicijos fragmentas su lankytojų mintimis. K. Rimkutės nuotr.
Henry Flynt, „Šalin meną“. 1968 m. K. Rimkutės nuotr.
Henry Flynt, „Šalin meną“. 1968 m. K. Rimkutės nuotr.
Jurgis Mačiūnas, „Fluxmanifestas Fluxpasilinksminimui“, Beno Vautier sumaketuotas atvirukas. 1965 m. K. Rimkutės nuotr.
Jurgis Mačiūnas, „Fluxmanifestas Fluxpasilinksminimui“, Beno Vautier sumaketuotas atvirukas. 1965 m. K. Rimkutės nuotr.
Lankytojų piešiniai ant „IKI“ degtukų dėžučių. K. Rimkutės nuotr.
Lankytojų piešiniai ant „IKI“ degtukų dėžučių. K. Rimkutės nuotr.
Diskusija „Ar Fluxus – vykęs pokštas?“. K. Rimkutės nuotr.
Diskusija „Ar Fluxus – vykęs pokštas?“. K. Rimkutės nuotr.
Balionų pūtimo rungtis. K. Rimkutės nuotr.
Balionų pūtimo rungtis. K. Rimkutės nuotr.
Lauko krepšinis su stalo teniso raketėmis. K. Rimkutės nuotr.
Lauko krepšinis su stalo teniso raketėmis. K. Rimkutės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas