7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Monika Krikštopaitytė

Dėl mąstymo pastangos

Pokalbis su dailės istorike Giedre Mickūnaite, išprovokuotas J. Basanavičiaus įamžinimo konkurso rezultatų

Svajojant apie tai, kaip mes galėtume pažymėti savo laisvę, mąstyčiau apie paminklą-įsipareigojimą. Man Lietuvos laisvė – tai apsisprendimas, nuolatinis triūsas ir dar miškas, ne tik tas, kur Antano Baranausko eilių lietuvis rado paguodą, bet ir tas, kuriame galėjom slėptis. Taigi mąstau, kad galėtume pasisodinti kelių šimtų kvadratų simbolinį mišką tokioje vietoje, kur tik simbolis gali išsitekti, o tada jau sutelktomis jėgomis jį auginti, telkiant profesionalų žinias, kad augtų, kad aplink esančių gyvenimų negožtų, ir išlaikyti jį reikėtų ne valstybės lėšomis, bet anoniminiu sutelktiniu finansavimu. Kad skirtume tas lėšas ne savęs parodymui, o idėjai. Įsipareigojus šimtmečiams ir laisvė tiek tvertų.

Giedrė Mickūnaitė. V. Alesiaus nuotr.
Giedrė Mickūnaitė. V. Alesiaus nuotr.
Nikola Bašić, „Jūros vargonai“ Zadare (Kroatija). 2010 m.
Nikola Bašić, „Jūros vargonai“ Zadare (Kroatija). 2010 m.
Maya Lin, Vietnamo karo veteranų memorialas Vašingtone (JAV). 1982 m.
Maya Lin, Vietnamo karo veteranų memorialas Vašingtone (JAV). 1982 m.
LDM inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – meno ir mokslo paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“

Vasario 3 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaroma meninio ir mokslinio tyrimo paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ (veiks iki kovo 19 d.). Parodoje pristatomi meno kūriniai ir mokslo tyrimai, kuriuose miestas yra apmąstomas ne kaip išskirtinai žmogaus kūrinys, bet kaip ekosistema, kurioje žmogaus veikla nuolatos sąveikauja su gyvosios ir negyvosios gamtos procesais.

SPAUDOS KONFERENCIJA – vasario 3 d. 11 val. Joje dalyvaus parodos kuratoriai Vytenis Burokas, Vitalij Červiakov, Eglė Mikalajūnė, Eglė Nedzinskaitė, menininkai Julius von Bismarck, Neringa Černiauskaitė, Ugnius Gelguda, Kuai Shen, Julijonas Urbonas ir NDG vadovė Lolita Jablonskienė.

Miestas dažnai yra suvokiamas kaip gamtos antitezė – „ieškoti“ gamtos važiuojame į kaimą, mišką ar kalnus. Paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ siūlo radikaliai kitą požiūrį: jis leis pažvelgti į miestą kaip į ekosistemą, kurioje homo sapiens, nors ir yra vyraujantis elementas, bet visgi – ne sistemos autorius. Pasak parodos kūrėjų, net ir būdami mieste, mes gyvename gamtoje ir susiduriame su jos dėsniais pačiais netikėčiausiais būdais.

Ši paroda apjungs meną ir mokslą: joje bus pristatomi penki nauji šiuolaikinio meno kūriniai, sukurti bendradarbiaujant su mokslininkais, ir šeši moksliniai tyrimai, kurių vizualius, kūrybiškus pristatymus kartu su mokslininkais parengė parodos kuratoriai.

Moksliniai tyrimai atskleis, kaip keitėsi žmogaus vaidmuo Vilniaus miesto ekosistemoje XIII–XXI a.: nuo miesto įkūrimo kalvotoje, šaltiniuotoje vietovėje iki ateities perspektyvų klimato kaitos įtakoje. Bus galima sužinoti, kaip padidėjęs žmonių tankis XVI–XVII a. paveikė atskirus kūnus, kaip XIX amžiuje ir tarpukariu vilniečiai kovojo su nematomos gamtos grėsmėmis  ir kaip sovietinio Vilniaus paveldą sąvartynuose įvertino augalija.

Parodoje dalyvaujantys menininkai atvers kitokio žvilgsnio į šiandienį Vilnių galimybę. Kaip atrodytų miestas šikšnosparnio „ausimis“? Kuo Vilniaus skruzdėlynų politika panaši į Vilniaus miesto politiką?  Ar robotai taps svarbesni už mus miesto ekosistemoje? Ar galima miesto bendruomenės netektį palyginti su galūnės netektimi? Kas atsitinka, kai nustoja galioti 99,9 proc. laiko mus veikiantys fizikos dėsniai? – klausia menininkai, suteikdami lankytojams intriguojančią galimybę patiems surasti ar net pajusti atsakymus.

Dalyviai: Kader Attia; Julius von Bismarck; Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda); Kuai Shen; Julijonas Urbonas; Rimantas Jankauskas, Šarūnas Jatautis ir Ieva Mitokaitė; Iwona Janicka; Vida Motiekaitytė; Egidijus Rimkus, Dovilė Keršytė ir Justas Kažys; Oksana Valionienė, Aistis Žalnora.

Kuratoriai: Vytenis Burokas, Vitalij Červiakov, Eglė Mikalajūnė, Eglė Nedzinskaitė

Organizatorius: Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos dailės muziejus

Partneriai: Rezidencijų centras „Rupert“, Vilniaus dailės akademija, Fizinių ir technologinių mokslų centro Lazerinių technologijų skyrius, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra, VU Herbariumas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra, VU Botanikos sodas, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos agrarinių ir miško mokslų institutas, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, UAB "ABB", UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybė, Valdovų rūmų muziejus, „Teleport“, Niurnbergo miestas,  „Technariumas“.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija, Goethe's institutas Lietuvoje, Prancūzų institutas Lietuvoje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės šeimos, vaikų, jaunimo, kultūros ir sporto ministerija, UAB „Precizika Metrology“, UAB „Exterus“, UAB „lrytas.lt“, UAB „Terra Modus“.

Informaciją teikia NDG Informacijos ir viešųjų ryšių centras tel. 85 212 29 97.

 

Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ruošia savo kūrinį eksponavimui
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ruošia savo kūrinį eksponavimui
VDA inf.

Lauros Pavilonytės-Ežerskienės paroda „TIK(s)ĖJIMAS“

Maloniai kviečiame Jus į menininkės, VDA Tekstilės katedros vedėjos, docentės Lauros Pavilonytės-Ežerskienės personalinę parodą  „TIK(s)ĖJIMAS“,  kuri veiks VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“ vasario 1-18 dienomis. Vietoje parodos atidarymo vyks trys susitikimai su autore: vasario 03, 10, 17 dienomis – nuo 16-18 val.
     „Parodoje „TIK(s)ĖJIMAS“  keliu ir apibendrinu savo kūryboje nuolat atsikartojančius, lyg gijos tarpusavyje susipynusius klausimus apie meną, laiką, tekstilę, kūrybą ir save.


Kūrybiniame procese tekstilės objektams sąmoningai naudoju perdarymo technologiją, kas dar mano močiutei buvo ne savitos estetikos išraiška, bet išgyvenimo būdas skurdžiais pokario laikais. Šiandien pasitelkiant bei interpretuojant šeimoje matytą tekstilės kūrimo strategiją, iš taupumo kūrybiškai jungti kiekvieną siūlo galelį ir audinio skiautelę, ją renkuosi kaip gamtą ir pasaulį tausojančią technologiją, tikėdama, kad kūrybiškumas gali padėti išspręsti civilizacijos užaugintas ekologines problemas.


Tekstilę kūryboje pasitelkiu ne tik kaip išraiškos priemonę bet ir kaip meninio tyrimo objektą. Ieškodama jos tapatybės, kontempliuoju į vieną iš esminių tekstilės vaidmenų – įvairių technologijų pagalba kažką sujungti, susiūti, supinti ir gebėjimą pataisyti, užadyti, pritaikyti iš naujo, pratęsti laike daikto naudojimą, buvimą. Kūrinių cikle „Tekstilės tapatybė“ užfiksuota žmogaus įtakoje sužalota ar deformuota gamtinė aplinka, kuri ritualiniais meninės tekstilės judesiais metaforiškai užadyta, tokiu būdu lyg ir sustabdyta, užkonservuota. Žinoma šių akcijų tikslas ne pratęsti šios aplinkos panaudojimą, o veikiau atvirkščiai ironizuoti vartotojišką žmonijos santykį su gamta ir žeme. Kontrastuojančio kūrinių ciklo „Buities daiktai“ objektai atvirkščiai nėra sąmoningai kurti, o tiesiog išsaugoti, kartu su savo šeimininkų meile tekstilei, gyvenimo istorijomis. Todėl šie objektai pateikiami ne ironizuojant, o išaukštinant meilę daiktams, ilgaamžį jų naudojimą ir be abejonės taip pat kalba apie tekstilės identitetą, pirmaprades jos funkcijas – mus sušildyti, sutvirtinti, sujungti ar net išlaikyti atmintį.


Kūriniuose neatsitiktinai atsikartoja archajiniai geometriniai ženklai – susikirsdamos gijos sudaro kryžiaus, rombo, spiralės arba tinklo ornamentus. Visi jie man svarbūs kaip žinia iš praeities apie laiko patirtis, apie gebėjimą jausti laiko cikliškumą ir atpažinti amžinybės ženklus dabartiniame pasaulyje. Net ir kūrinys „Tiksėjimas (UBV 76)“, nors labiau vizualizuoja atkarpomis matuojamą šių laikų pasaulio stebėjimą ir tiksi lyg Žemės rutulio širdis, tam tikra prasme yra amžinas, nuolat atsikartojantis signalas.


Apibendrinant parodoje eksponuojamus kūrinius galėčiau teigti, jog tekstilė man yra jungtis tarp buities ir būties, ir tą sąsają aš įžvelgiu tiek fizinėje tiek metafizinėje plotmėje. Parodos ekspoziciją traktuoju kaip vientisą tekstilės instaliaciją, kurioje kūriniai tarsi diskutuoja vieni su kitais, išryškindami tų pačių temų skirtingus aspektus, išskleisdami galimus atsakymus į kūryboje iškeltus klausimus apie mūsų santykį su tekstile, lydinčia mus gyvenime, nuo lopšio iki kapo, apie tiksintį laiką ir laike kintančias meno kūrinio definicijas.“
                                                                                                        Laura Pavilonytė-Ežerskienė

Projektas „Tik(s)ėjimas“ paremtas LKT individualia valstybės stipendija meno kūrėjui.

Monika Krikštopaitytė

Primiršta laisvė

Jono Valatkevičiaus paroda „Viskas bus gerai“ Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus galerijoje

Jonas Valatkevičius yra tikras menininkas, nors mums geriau žinomas kaip kuratorius, dirbęs Šiuolaikinio meno centre, dažniau ne prie tuo metu madingų naujoviškų parodų, o prie tų, kur reikia. Bet padarė jas taip gerai, kad iki šiol prisimename: Marijos Teresės Rožanskaitės, Ričardo Vaitiekūno, Šarūno Saukos ir kt. Dirbo ir su šiuolaikiniais menininkais, rašė labai įtraukiančius tekstus. Ir dabar bet kuri redakcija laukia bet ko, ką tik jis parašytų. Atrodytų, kad Jonas iš visų pusių puikiausiai žino, kaip yra daroma menininko karjera. Bet jis jos nedaro. Tuo yra dar tikresnis už tikrus menininkus. Nes karjeros darymas reiškia kompromisus.

 

Jis buvo menininkas, iš kurio ėmiau pirmąjį interviu prieš kokius dvylika metų. Manau, tai didelė sėkmė – netikrumo akimirką sutikti tokį gerąjį Joną. Pokalbis buvo panašesnis į psichologo konsultaciją. Net į blogai užduotus klausimus atsakė aiškiai ir labai ramiai. Tuo metu jis tapė ant palaikių dėžių kartonų, nespinduliavo jokio egocentrizmo ar migloto paslaptingumo, jo nereikėjo dekoduoti. Jis suteikė viltį, kad menas būna absoliučiai grynas. Grynas ta prasme, kad tarp kūrėjo ir kūrinio neleidžiama įsiterpti jokiam marazmui (madų, teorijų, įtakos grupių ir t.t.), kad jis niekam neturi patikti. O tai yra laisvė. Svaiginanti laisvė. Manau, šitai labai paveikė mano nebrandžios asmenybės formavimąsi. Gal dėl tokių atvejų ir likau menotyroje. Štai ką gali grubūs Jono kartonai... Todėl geriau jų nenuvertinti.

Jonas Valatkevičius, „My head is on fire and I can’t hide“. 2016 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Jonas Valatkevičius, „My head is on fire and I can’t hide“. 2016 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Jonas Valatkevičius, „Forever“. 2016 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Jonas Valatkevičius, „Forever“. 2016 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Jonas Valatkevičius, „All things shall pass“. 2016 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Jonas Valatkevičius, „All things shall pass“. 2016 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Jonas Valatkevičius, „Fundamental Loneliness“. 2016 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Jonas Valatkevičius, „Fundamental Loneliness“. 2016 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Ekspozicijos fragmentas. T. Valatkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Valatkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Valatkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Valatkevičiaus nuotr.
Rūta Taukinaitytė-Narbutienė

Pasišventęs knygrišystės menui

In memoriam Rimantui Dūdai (1953 07 26 – 2017 01 18)

Rimantas Dūda – profesionalus meninės odininkystės kūrėjas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Vilniaus knygrišių gildijos narys. Mokėsi M.K. Čiurlionio menų mokykloje, 1977 m. baigė Estijos dailės institutą, meninį odos apdirbimą. 1977–1997 m. dirbo Vilniaus kombinate „Dailė“, nuo 1997 m. vadovavo įmonei „Rimanto Dūdos PĮ“. Dalyvavo visose odininkų ir knygrišių parodose Lietuvoje, taip pat kai kuriose tarptautinėse parodose užsienyje (Estijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje), apdovanojimais įvertintas Rusijoje, Lietuvoje, Estijoje. 1997 m. „Baltų lankų“ leidyklos organizuotoje knygrišystės parodoje-konkurse Jeano-François Lyotard’o knygai „Postmodernus būvis“ Rimantui Dūdai buvo skirta pirmoji vieta. 1998 m. LDS organizuotoje parodoje buvo apdovanotas dailininko kūrinys „Puodelis“. 2000 m. Taline, II tarptautinėje meninio knygų įrišimo ir kaligrafijos parodoje „Scripta manent II“, diplomu įvertintos dvi autorinio rišimo knygos: Doris Kareva „Armuaeg“ ir Jaan Kaplinski „If I Must Be At All“.

Rimantas Dūda
Rimantas Dūda
Arvydas Grišinas

Prometėjiškas fraktalas

Tomo Martišauskio paroda „Pievų spėlionės“ galerijoje „Sodų 4“

Šiuolaikinio meno skeptikai neretai yra linkę piktintis arba tuo, kad jį sunku suprasti, arba tuo, kad jis per paprastas, technine prasme primityvus. Dailiausias šiuolaikinio meno žiedelis, konceptualioji jo pusė, kartais kritikuojama kaip bereikšmė beletristika arba priešingai – neįkandamas riešutėlis. Kartais, pripažinkime, taip ir būna. Tačiau kitais atvejais tiesiog reikalingas raktas, padedantis atskleisti kūrinio vertę ir sudėtingumą. Kaip tik tokiu „atsirakinančiu“ atveju ir laikytina nauja Tomo Martišauskio paroda „Pievų spėlionės“, sausio 12 d. atidaryta galerijoje „Sodų 4“.

 

Vidury ekspozicijos salės, po stiklu ir ant jo, „muziejiškai“ išdėlioti keli objektai: erelio iškamša, Lietuvoje rastas meteoritas, meteorologinio baliono talpykla, sugniaužtas ir išdegtas glazūruotas porcelianinis molio gabaliukas su pirštų įspaudais (užuomina į autoriaus ankstesnę parodą „Įrankis“, 2013), ant bismuto dirbtinai išauginti piramidiniai kristalai ir kiti ready-made objektai. Beje, autoriaus žodžiais, mintis šiai parodai kilo viešint Vokietijoje. Bismutas vokiškai yra Wiesemutung (Wiese – pieva, mutung – spėlionė). Iš čia ir parodos pavadinimas.

Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
Tomas Martišauskis, iš parodos „Pievų spėlionės“. 2017 m. L. Skaisgielos nuotr.
The Rooster gallery

Adomo Danusevičiaus paroda „Penis Mushroom Series“

The Rooster Gallery (Vilniaus Vartų komplekse, Gynėjų g. 14)

Parodos atidarymas: sausio 31 d. 18 val.

 „Penis Mushroom Series“ – aštuntoji personalinė Adomo Danusevičiaus paroda. Joje eksponuojami per paskutiniuosius porą metų nutapyti paveikslai ir skulptūriniai objektai. Nuo pat pirmosios individualios parodos 2008-aisiais tapytojas stebina kūrybos nuoseklumu. Vienas pirmųjų ėmęsis tyrinėti Lietuvos dailėje retą vyriškumo temą, menininkas kaskart atranda vis naujų jos aspektų.

Naujausiuose darbuose menininkas ypatingą dėmesį skiria kempo (camp) fenomenui, aukštinančiam stilizaciją, perteklių, manieringumą. Adomas Danusevičius pasitelkia kempo raišką dekonstruoti kultūroje įsigalėjusiems vyriškumo vaizdiniams, atskleisti jų dirbtinumą. Pasitelkdamas nuorodas į žymius meno kūrinius, populiariosios kultūros reiškinius ir joje cirkuliuojančius stereotipinius atvaizdus, menininkas nagrinėja, kaip konstruojama, kuriama, suvaidinama lytinė tapatybė, kokie jos santykiai su vizualine kultūra. Suabejojama visuomenėje dominuojančia tradicine „tikro“ vyro samprata, atsiranda vietos ir įvairioms galimoms nenorminėms lytiškumo variacijoms, marginalinėms lytinėms tapatybėms, nurodoma į LGBT ir queer bendruomenių kultūrą ir istoriją. Pažįstantieji A. Danusevičiaus kūrybą pastebės ir pakitusią tapybinę raišką, atsiradusius dinamiškus, kone gestiškus potėpius, reformuotą koloritą. Šie pokyčiai žymi kintantį menininko santykį su tapyba. Ji vis dažniau tampa ne tik reprezentacijos įrankiu, bet ir yra konceptualizuojama kaip medija – ne tik vaizduoja kempą, bet ir pati tampa jo pavyzdžiu.

Dailininko susidomėjimą skirtingų raiškos priemonių medžiagiškumu bei jų sąveika liudija ir paveikslus papildanti skulptūrinių keramikos objektų serija. Čia vaizduojami įvairūs grybai, savo egzotiškais pavidalais primenantys gėlių žiedus, gyvių čiuptuvus, falus. Šios dekoratyvios, įmantrios formos pratęsia kempo estetikos liniją. Kartu užuominomis ir dviprasmiškomis asociacijomis ironizuojama visuomenėje nusistovėjusi vyriškumo samprata ir jos simbolika, teigiamas seksualumo fluidiškumas, neapibrėžtumas. Taigi objektuose – kaip ir visoje A. Danusevičiaus kūryboje – dera ir lyčių teorijos įžvalgos, ir politiniai, konfrontaciniai siekiai, ir asmeninės istorijos, o polinkį provokuoti keičia intymi, kameriška nuotaika, erotinės konotacijos.

Adomas Danusevičius (g. 1984) – jaunosios kartos tapytojas. 2009 m. įgijo tapybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2012 m. studijuoja VDA meno doktorantūroje. Šiuo metu tęsia meno doktorantūros studijas mokslinėje stažuotėje Danijos Karališkojoje menų akademijoje. Nuo 2004 m. dalyvauja parodose,  nuo 2008 m. surengė asmeninių parodų Lietuvoje, Danijoje, Vokietijoje.

Parodą aplankyti galima iki vasario 28 d.
Galerijos darbo laikas: antradieniais-penktadieniais 12-16 val.
Vizitą kitu pageidaujamu laiku reikėtų suderinti el. paštu: [email protected]

arba tel. +370 675 30087

Adomas Danusevičius, "Pavargau nuo varlių, kurios apsimeta princais", 2016 m.
Adomas Danusevičius, "Pavargau nuo varlių, kurios apsimeta princais", 2016 m.
VDA inf.

VDA Freskos-mozaikos ir Grafikos katedrų magistrančių paroda „YAYOI. MARINA. LOUISE. RENE. ZUZANA“,

VDA Artifex galerijoje nuo sausio 24 d. 18 val.

„YAYOI.MARINA.LOUISE.RENE.ZUZANA.“ – penki menininkai, penki skirtingi personažai su savitomis idėjomis ir jau sukurtais gerai žinomais kūriniais. Kas juos sieja? Tikrai nedaug kas, nebent – pasirinkimas kurti. Jie jau ne kartą pasakojo, kas juos įkvepia, kur slypį jų kūrybos esmė, o šioje parodoje jie susitinka patys tapę įkvėpimu kitiems.


Gilinantis į menininkų: Yayoi Kusamos, Marina Abramovič, Louise Bourgeois, Rene Magritto, Zuzana Pranaitytės kūrybos strategijas, pasaulėžiūrą ir asmeninius išgyvenimus, siekiama sukurti naujas refleksijas tarp žiūrovų ir menininkių, antro kurso VDA magistro studenčių: Loretos Kazlauskienės, Monikos Kučiauskaitės, Simonos Kačinskaitės, Agnės Mataitytės, Marijos Klimavičiūtės.


Parodos erdvė tampa savita susitikimo vieta, akistata, galutiniu rezultatu, kur menininkės pateikia kūrinius – tarsi užfiksuotus dialogus su pasirinktu menininku. Kūriniuose naudojamos visiškai skirtingas medžiagas – nuo tapant naudotų teptukų iki paprasčiausio popieriaus – tarsi dar labiau pabrėžia individualų santykį. Vienuose kūriniuose pasirinkta panaši kūrybos strategija ar jos dalis, kitur pats objektas iškyla kaip jau sukurto esančiojo interpretacija ar užuomina.


Jie vis kitaip užvaldo erdvę, tapdami jau visai naujais savarankiškais objektais. Panašiai kaip pirminė idėja kūrybos procese kelis kartus pakeičia pavidalą, kol įgauna baigtinę formą. Tad dialogas su žymiais menininkais tampa nors ir maža, bet svarbia šios parodos dalimi, tam tikru raktu, atveriančiu gilesnius kūrinių sluoksnius.


Ieva Baublytė

Paroda veiks VDA Tekstilės galerijoje Artifex  sausio 24-28 dienomis.

 

Marija Klimavičiūtė, instaliacijos "Laukiantiems" fragmentas
Marija Klimavičiūtė, instaliacijos "Laukiantiems" fragmentas
Autorių kolektyvas

Viešas pareiškimas dėl paminklo Jonui Basanavičiui konkurso rezultatų

Lietuvos spaudai, Vilniaus merui, Vilniaus vicemerui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai LR, Kultūros ministrui, LR Kultūros viceministrui Kultūros paveldo departamentui

Vilniaus rotušės Kamerinėje salėje vyksta konkurso, skirto paminklo Jonui Basanavičiui Vilniuje, projektų paroda. Meno ekspertų organizacijos – Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcija, Lietuvos dailės istorikų draugija, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Modernaus meno centras – kviečia Jono Basanavičiaus įamžinimo konkurso organizatorius ir žiuri pripažinti, kad meniniu požiūriu konkursas nepavyko.


Siūlome neskirti jokios premijos, nes 2017 m. iki vasario 16 d. viešai vertinimui pristatyti darbai yra nepakankamo arba žemo meninio lygio ir tinkamai neįprasmina patriarcho asmenybės bei veiklos. Kai kurių pateiktų projektų realizavimas taptų veikiau Jono Basanavičiaus atminimo paniekinimu, o ne įamžinimu.

 

VDA inf.

Felikso Jakubausko paroda „Tarp žemės ir dangaus“

2017.01.26 – 02. 12

Feliksas Jakubauskas

Sausio 26 dieną (ketvirtadienį), 18 valandą VDA parodų salėse Titanikas (Maronio g. 3, Vilnius) bus atidaryta tekstilininko Felikso Jakubausko paroda „Tarp žemės ir dangaus“.
Feliksas Jakubauskas – vienas ryškiausių šių dienų lietuvių tekstilininkų, kurio nuopelnai buvo įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1998). Jis studijavo tekstilę Lietuvos dailės institute Vilniuje ir Taikomosios dailės akademijoje (dab. Maholy-Nagy dailės ir dizaino universitetas) Budapešte, kur 1980 m. baigė tekstilės studijas su gobeleno specializacija. Daugiau nei tris dešimtmečius dailininkas aktyviai reiškiasi meniniame gyvenime, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Tarptautinį kūrybos pripažinimą patvirtina apdovanojimai Lodzės, Pitsburgo (JAV), Cheongju (Pietų Korėja), Pekino, Maskvos ir kitose tarptautinėse tekstilės parodose. Dailininkas surengė daugiau nei dvidešimt asmeninių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo arti dviejų šimtų grupinių dailės ekspozicijų.
Paroda Tarp žemės ir dangaus atspindi F. Jakubausko dvasinės ir kūrybinės brandos pilnatvę. Joje eksponuojama kelios dešimtys pastarojo dešimtmečio dailininko išaustų gobelenų, atskleidžiančių savitą pasaulio matymą ir stiliaus individualumą, virtuozišką techninį atlikimą. F. Jakubausko gobelenai – tarsi abstrakčiosios dailės paveikslai – paveikūs ir turiningi, nors mintys ir nuotaikos kuriamos sąlygiškomis priemonėmis. Tekstilininkas ieško įkvėpimo gamtoje ir žmogaus dvasiniame pasaulyje. Improvizuodamas pamėgtais geometriniais motyvais, pasitelkdamas skirtingus spalvinius derinius jis kuria daugiabalses vaizdines variacijas, pasižyminčias gyvybingumu ir vidine energija, aprėpiančias emocijų įvairovę: liūdesį, džiaugsmą, ilgesį, vienatvę. Meistriškai išnaudodamas žaliavos ir audimo teikiamus meninius privalumus – klasikinį gobeleną papildančią ruoželio faktūrą,  minkštų matinių ir blizgių medžiagų kontrastą, – menininkas savo gobelenuose atranda harmoningą pusiausvyrą tarp elegantiškos plastikos, žavinčios skoningu formų, linijų ir spalvų deriniu, ir audinio rupumo, šiurkštumo, jo pirmapradžio natūralumo.

Parodos kuratorė: dr. Lijana Šatavičiūtė
Parodos architektė: Gražina Pajarskaitė
Paroda veiks: 2017.01.26 – 02. 12

Feliksas Jakubauskas, „Žalias nakties šešėlis. 2015 m.
Feliksas Jakubauskas, „Žalias nakties šešėlis. 2015 m.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas