7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

VDA inf.

VDA (VF) Tekstilės katedros bakalauro ir magistro programas pristatanti paroda

Maloniai kviečiame visus besidominčius šiuolaikiniu tekstilės menu ir dizainu pasižvalgyti po Vilniaus dailės akademijos (VF) Tekstilės bakalauro ir  magistro programas pristatančią ekspoziciją, kurioje pamatysite  naujausius (2013- 2016 metais kurtus)  baigiamuosius ir kursinius studentų darbus.

Parodos dalyviai: Dovilė Gudačiauskaitė, Lina Svarauskaitė, Dovilė Karvelytė, Rasa Jundulaitė, Guoda Venciūtė, Laura Kunciūtė, Elžbieta Jancevič, Tatjana Symon, Katažyna Jancevič, Aleksandra Glušinaitė, Ramunė Pogoželskaitė, Ieva Makauskaitė.
 
Ekspozicija veiks  balandžio 7d.  -  29d. dienomis  VDA galerijoje „5 Malūnai“, bei Tekstilės katedros viešosiose erdvėse  (Malūnų g. 5, antras aukštas).


Besidominčius Tekstilės studijomis, kviečiame į atvirų durų dienas balandžio 7 ir 11 dienomis. Nuo 13-17 val. Tekstilės katedroje galėsite susitikti su programą kuruojančiais dėstytojais!

 

Rasa Jundulaitė
Rasa Jundulaitė
Kunstkamera inf.

Telesforo Valiaus kūrybos darbų paroda „Klajūnas“

2017.IV.03 – 2017.V.02


Galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) atidaryta Telesforo Valiaus, vieno žymiausių Kanados Lietuvių grafikų, kūrybos darbų paroda „Klajūnas“. Paroda veiks visą balandžio mėnesį.
Per savo gyvenimą Telesforas Valius nuolat keliavo. 1914 m. gimė Rygoje, tačiau jau 1918 m. visa šeima persikėlė į Lietuvą. Telšiai tapo dailininko gimtuoju miestu. Besimokydamas M. Valančiaus gimnazijoje T. Valius pagarsėjo kaip geras piešėjas. Jo mokytojas Simonas Sidabras, pastebėjęs Telesforo gabumus, patarė tėvams leisti sūnų mokytis dailės. Taigi 1931 m. T. Valius įstojo į Kauno meno mokyklą, kur mokėsi pas Adomą Galdiką. 1942–1943 m. T. Valius dėstė Vilniaus dailės akademijoje. 1943 m. kovo mėnesį naciams uždarius akademiją, T. Valius grįžo į Telšius. Čia 1943–1944 m. dirbo Žemaičių dramos teatro direktoriumi ir dekoratoriumi. Apipavidalino ne vieną spektaklį, tačiau nei dekoracijų, nei jų eskizų neišliko.


1944 m. pasitraukė į Austriją ir ten aktyviai įsijungė į meninį gyvenimą, dalyvavo parodose. 1946–1949 m. dėstė ir vadovavo grafikos studijai Dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers) Freiburge.


Nuo 1949 m. gyveno ir dirbo Kanadoje. T. Valiaus kūryba sulaukė Kanados menininkų pripažinimo; buvo išrinktas daugelio Kanados meno draugijų nariu. 1967 m. apdovanotas Kanados šimtmečio medaliu už įnašą į šios šalies kultūrą.     


Dailininkas sukūrė medžio raižinių, litografijų, ofortų, monotipijų, piešinių, skulptūrų, nutapė paveikslų, iliustravo ir apipavidalino apie 70 knygų. Ankstyvuosiuose kūriniuose vyrauja lietuvių liaudies meno bruožai, gimto krašto istorijos ir tautosakos temos. Telesforas prisiminimuose pažymi, kad pirmieji jaunystėje jį sudominę dailės eksponatai – tai liaudies meno raižiniai ir skulptūrėlės. Vėlesniuose dailininko kūriniuose stiprėjo ekspresionizmo bruožai. Po karo T. Valiaus kūryboje atsispindi gimtosios žemės praradimo nuotaikos, perteikiamos pasitelkiant tautinės tematikos siužetus, metaforas.


Vėliau dailininko stilistikai didelę įtaką darė kelionės į Paryžių. Čia jis bendravo su Vytautu Kasiuliu, Antanu Mončiu, Žibuntu Mikšiu ir kitais. Telesforo kūryboje kito meninis braižas, kompozicijose išryškėjo abstrakcionizmo bruožai, atsirado spalvos, derintos įvairios spalvinės variacijos. Dailininkas dažniau ėmė rinktis kitas grafikos technikas – spalvotą litografiją, monotipiją.  


Dailininkas visą laiką aktyviai dalyvavo parodose. Personalines parodas surengė Telšiuose, Šiauliuose, Montrealyje, Paryžiuje, Niujorke, Toronte, Otavoje. Dailininko atminimui skirtos parodos surengtos – Čikagoje, Toronte, Vilniuje, Kaune, Telšiuose.


Galerijoje Kunstkamera atidarytoje parodoje žiūrovai kviečiami dar kartą prisiminti šį ryškų dailininką. Parodoje pristatomi darbai iš skirtingų kūrėjo gyvenimo laikotarpių, nemaža fiksacijų iš kelionių. Parodoje tarsi sekama „Klajūno“ pėdomis – nusikeliant tai į Paryžių, kur gėrimasi pavasario lengvumu, tai sugrįžtant į gimtąją Žemaitiją, kur fiksuojamos tonacijos sunkesnės, duslesnės.  Paroda galerijoje Kunstkamera veiks iki gegužės 2 dienos.

Galerijos darbo laikas: I-V: 10.00-18.30; VI: 12.00-16.00. Adresas: Ligoninės g. 4, Vilnius. Daugiau informacijos: www.kunstkamera.lt

Vytautas Paplauskas

Daugiau nei peizažai

Paroda „Kelionėje, namie ir svajonėse: peizažai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“ Mykolo Žilinsko dailės galerijoje

Džiugina keli pastarųjų metų reiškiniai, kai kalbame apie Lietuvos dailės paveldo išsaugojimą: tai Danguolės ir Viktoro Butkų mecenatystės veikla ir buvusiame „Lietuvos“ kino teatro sklype jų jau pradėtas statyti Modernaus meno centras, taip pat „Lewben Art Foundation“ veikla, apimanti ne tik meno kūrinių kolekcionavimą, bet ir jų pristatymą visuomenei. Žinoma, dėl simpatizavimo institucijoms šiais institucinės kritikos laikais lengvai galėčiau būti apkaltintas konjunktūra, tačiau pripažinkime, kad nepaisant beveik visoms didesnėms institucijoms būdingo tam tikrų menininkų protekcionizmo ar siekio paveikti Lietuvos dailės istoriją, puiku, kad esama institucijų, kurios užsiima jau klasika tapusių ar greitai tapsiančių lietuvių kūrėjų darbų išsaugojimu ir sklaida.

Apie tai pamąstyti paskatino kovo 23 d. Mykolo Žilinsko dailės galerijoje atsidariusi paroda „Kelionėje, namie ir svajonėse: peizažai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“, kurią kuravo menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė. Beje, tai ne pirmoji fondo paroda, pristatyta Žilinsko dailės galerijoje. 2013 m. čia surengta litvakų dailės paroda, 2015 m. – išeivio Prano Domšaičio retrospektyvinė paroda, o tų pačių metų rugsėjo mėnesį kaip Kauno bienalės dalis veikė paroda „Tinkliniai susidūrimai atsijungus“.

Antanas Žmuidzinavičius, „Vakaro audrai atslenkant“. 1937 m.
Antanas Žmuidzinavičius, „Vakaro audrai atslenkant“. 1937 m.
Centre: Linas Leonas Katinas – „Lietuviški ženklai“. V. Paplausko nuotr.
Centre: Linas Leonas Katinas – „Lietuviški ženklai“. V. Paplausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Paplausko nuotr.
 Iš kairės: Algis Griškevičius, „Gyvenimas pamirštame interjere“; Samuelis Bakas, „Sugrįžimas į Vilnių: peizažas su dokumentais“ ir „Sugrįžimas į Vilnių: Soutine’o gatvė“. V. Paplausko nuotr.
Iš kairės: Algis Griškevičius, „Gyvenimas pamirštame interjere“; Samuelis Bakas, „Sugrįžimas į Vilnių: peizažas su dokumentais“ ir „Sugrįžimas į Vilnių: Soutine’o gatvė“. V. Paplausko nuotr.
Iš kairės: Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Mažas faunas“; Kazimieras Stabrauskas, „Mirties kvapas“; Vitas Luckus, fotografijos iš ciklo „Saldi nuotaika“. V. Paplausko nuotr.
Iš kairės: Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Mažas faunas“; Kazimieras Stabrauskas, „Mirties kvapas“; Vitas Luckus, fotografijos iš ciklo „Saldi nuotaika“. V. Paplausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Iš dešinės: Antanas Žmuidzinavičius, „Vakaro audrai atslenkant“; Antanas Rūkštelė, „Be pavadinimo“. V. Paplausko nuotr.
Iš dešinės: Antanas Žmuidzinavičius, „Vakaro audrai atslenkant“; Antanas Rūkštelė, „Be pavadinimo“. V. Paplausko nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Vienodų „Pavasarių“ nebūna

11-oji Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris 2017“ Kauno „Meno parke“

Šiemetinis „Pavasaris“ į Kauną sukvietė daugiau nei septyniasdešimt keramikų iš Baltijos valstybių, taip pat Rusijos, Lenkijos, Turkijos, Vokietijos, Liuksemburgo. Gamtoje kiekvienas pavasaris vis kitoks. Tą patį galima pasakyti ir apie parodą, kuri kasmet kuo nors nustebina – naujais vardais, originaliomis idėjomis ar individualios kūrybos atradimais. Meno istorikas ir rašytojas Herbertas Edwardas Readas (1893–1968) žavėjosi istorinės keramikos gebėjimu atspindėti tautos civilizacijos lygį ir grožio jausmą. Jam atrodė, kad tradicinė keramika labai natūrali, jai nebūdingas dirbtinas žmogaus įsikišimas, o dėl formų ir ornamento grynumo keramika – tobulo abstraktaus meno pavyzdys (H. Read, The Meaning of Art, London, 1931, p. 42). Tačiau nuo tų laikų, kai buvo skelbtos šios įžvalgos, nutekėjo daug vandens, šiuolaikinė keramika gali materializuoti sudėtingas emocines ir egzistencines problemas, pažeisti Reado išaukštintą natūralumą, įsileisti „dirbtines“, kitoms dailės šakoms būdingas priemones.

Agnė Šemberaitė, „Žaidimas“. 2017 m. L. Šatavičiūtės nuotr.
Agnė Šemberaitė, „Žaidimas“. 2017 m. L. Šatavičiūtės nuotr.
Andrius Janulaitis, „Kūno garsas“. 2016 m. L. Šatavičiūtės nuotr.
Andrius Janulaitis, „Kūno garsas“. 2016 m. L. Šatavičiūtės nuotr.
Annė Türn, „Mažoji banga“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Annė Türn, „Mažoji banga“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Bucket Acarturk, „Link pavasario“. 2016 m. J. Bergins nuotr.
Bucket Acarturk, „Link pavasario“. 2016 m. J. Bergins nuotr.
Domilė Ragauskaitė, „Chameleonas II“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Domilė Ragauskaitė, „Chameleonas II“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Ineta Greiža, „Tramvajaus vėjas“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Ineta Greiža, „Tramvajaus vėjas“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Juris Bergins, „Kavinukas“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Juris Bergins, „Kavinukas“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Konstancija Dzimidavičienė, „Akupunktūra“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
Konstancija Dzimidavičienė, „Akupunktūra“. 2017 m. J. Bergins nuotr.
KKKC inf.

Gintaro Zinkevičiaus ir Agnės Narušytės paroda „Plakatai“

2017 m. balandžio 7 d. (penktadienį) 18 val. Klaipėdos fotografijos galerijoje KKKC parodų rūmuose atidaroma Gintaro Zinkevičiaus ir Agnės Narušytės paroda „Plakatai“.

1982–1996 m. Gintaras Zinkevičius gana nuosekliai fotografavo stendus, kuriuose būdavo klijuojami plakatai, iš pradžių – brežnevinės propagandos, paskui – perestroikos, dar vėliau – Atgimimo ir nepriklausomybės pradžios, kol galiausiai iš jų liko tik nuoplaišos – storas dešimtmečio sluoksnis. Pirmasis fotografo dėmesį patraukęs plakatas skelbė apie XIX Komjaunimo suvažiavimą ir priminė popmeno stilistiką. Dada ir Rauschenbergas to meto Lietuvos avangardistams buvo pasipriešinimo oficialiajam menui herojai. Fotografą suintrigavo akivaizdus neatitikimas – popartas, nepriimtinas Vakarų meno reiškinys, buvo naudojamas reikšti sovietinėms idėjoms. Ironija – neišvengiama.

Per dešimtmetį pasikeitė ne tik plakatų turinys, bet ir vizualinė išraiška: popartą išstūmė ekspresyvi stilizacija, ją – karikatūros, kurias pakeitė fotografija. Kartu iro plakatų kabinimo tvarka. Taigi stenduose, lyg sustabdytuose kino kadruose, pasakojama politinių lūžių, populiariosios kultūros, socialinės krizės, absurdo ir teatrališkų deklaracijų istorija.

Šį iki šiol nerodytą fotografijų ciklą lydi Agnės Narušytės „radijo komentaras“. Parodos atidarymo dieną 16.30 val. menotyrininkė skaitys paskaitą „Politinės sistemos kaitos nuojauta 9-ojo dešimtmečio Lietuvos fotografijoje“. Ne tik Gintaras Zinkevičius, bet ir Alfonsas Budvytis, Algirdas Šeškus, Vitas Luckus, Vytautas Balčytis, o taip pat Lietuvai artimas ukrainietis Borisas Michailovas fiksuodavo propagandinius plakatus ir kitus sovietinės sistemos ženklus. Pats fotografų dėmesys šiems objektams liudijo kritišką požiūrį ir pranašavo kaitą. Paskaitoje fotografijos analizuojamos apmąstant sovietmečio vizualinę kultūrą, jos santykį su ideologija, kartu prisimenant savo pačių kasdienybės patirtis ir procesus, atvedusius į Lietuvos nepriklausomybę ir mūsų dabartį.

Gintaro Zinkevičiaus ir Agnės Narušytės paroda „Plakatai“ bei A. Narušytės paskaita „Politinės sistemos kaitos nuojauta 9-ojo dešimtmečio Lietuvos fotografijoje“ yra fotografijos parodų ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis. Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Kuratorius Darius Vaičekauskas.
Paroda veiks iki gegužės 7 d.
www.photoklaipeda.lt

---

Fotografas, videomenininkas, performansų ir instaliacijų autorius Gintaras Zinkevičius yra legendinės grupės „Post Ars“ narys, dalyvavęs per 200 parodų Lietuvoje ir užsienyje, iš kurių naujausios: „Portfolio Depressanto“ (Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, 2007–2008), „Nuobodulys“ (Nacionalinė dailės galerija, Vilnius, 2010), „Iliuzionistai. Apie scenografiją ir šiuolaikinį meną“ (ŠMC, Vilnius, 2013), „Ramus gyvenimas“ („Spokojne życie“ / „Quiet Life“, japonų meno ir technologijų muziejus „Manggha“ Krokuvoje, 2015), „Šaltas vanduo“ („Cold Water“ Talino „Kunstihoone“ galerija, 2015), „(Ne)fotografinis laukas. 1988–1995“ (Šiaulių fotografijos muziejus, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, 2015–2016). Taip pat išleido knygą „Kareivio dienoraštis“ (artbooks, 2014).

Audioteksto autorė – dr. Agnė Narušytė, Vilniaus dailės akademijos docentė, dailės ir fotografijos kritikė, LRT radijo laidos „Kultūros savaitė“ komentarų autorė, knygų „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“ (VDA, 2008), „Lietuvos fotografija: 1990–2010“ (Baltos lankos, 2011) ir „Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija 1839–1945“ (kartu su Margarita Matulyte, VDA, 2016) autorė.

Rengėjų inf.

Audriaus Janušonio paroda „Kelionė aplink savo kambarį“

Balandžio 6 d. (ketvirtadienį) Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), be atidaromojo renginio pradės veikti keramiko, šiuolaikinio meno kūrėjo Audriaus Janušonio paroda „Kelionė aplink savo kambarį“.

„Kelionė aplink savo kambarį“ – Xavier de Maistre 1794 m. parašytos knygos pavadinimas. Ją autorius rašė įkalintas namų arešte. Tai autobiografinis pasakojimas – didžiųjų kelionių naratyvo parodija. Herojus keliauja po savo kambarį tiesiogine prasme, bet, kaip tikras keliautojas ir naujų žemių atradėjas, su didele nuostaba aprašo krėslus, stalus, sofas, sienų apmušalus, graviūras, tarsi viską matytų pirmąjį kartą. A. Janušonis šį pasakojimą naudoja kaip metaforą ir kaip vieną parodos matymo būdų.

„Kelionė aplink savo kambarį – tai vieno parodos darbo idėja ir pavadinimas (kaip dažnai vieno eilėraščio vardu pavadinama visa poezijos rinktinė ar dainos pavadinimas duoda vardą visam albumui). Minėtas darbas atspausdintas ant parodos viršelio – kiškis somnabuliškai, iš labai arti žiūri į veidrodinį cilindrą. Cilindrinis veidrodis – patogi optika norint plačiau pažvelgti į save ir aplinką: nors objektai deformuojasi, keistai susiaurėja, tačiau akiplotis gerokai prasiplečia. Minimaliai judant galima labai daug patirti.

Parodos eksponatai – padrikos mintys, užuominos ar replikos. Nesistengiu jų jungti į vieną pasakojimą, greičiau kuriu situacijas ir aplinkybes, kad objektų santykių prasmė pakiltų virš autonominių jų prasmių. Čia verta prisiminti kitą optinę priemonę – kaleidoskopą: jis vienu lengvu pasukimu (tarsi vaizduotė) krūvelę spalvotų stikliukų paverčia dailiu ornamentu. Sukalibruokite ir sukite“, - kviečia autorius.

Audriaus Janušonio paroda „Kelionė aplink savo kambarį“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki balandžio 29 d.

Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos dailininkų sąjunga.

 

Audrius Janušonis, Rasos šventė
Audrius Janušonis, Rasos šventė
AV17 inf.

Justės Venclovaitės personalinė paroda „Prisitaikymai“

Balandžio 11 d. 18 val. (AV17) galerijoje, atidaroma antroji jaunos menininkės Justės Venclovaitės personalinė paroda „Prisitaikymai“.


Justė Venclovaitė savo darbais kuria vaizdines užduotis ir mįsles, kurios žiūrovą nukreipia į semiotikos ir lingvistikos nagrinėjamas problematikas. Pasitelkdama savo sukurtus ar iš kasdienės aplinkos pasiskolintus daiktus menininkė kvestionuoja jų reikšmes skirtinguose kultūriniuose kontekstuose. Šią parodą jungianti tema – „prisitaikymai“ kviečia apmąstyti mus supančią aplinką, jos prasminius ženklus bei prisitaikymą prie jos tiek kūnu, tiek vidine būsena.


J. Venclovaitė parodoje pristatys darbus, kurie dvejoja žmogaus daiktiško pasaulio reikšmėmis bei kvestionuoja įvairių kategorijų reprezentacijas. Viena iš autorės kūryboje sugrįžtančių temų, atspindinčių šią abejonę, yra gamtiško ir žmogiško pasaulių vaizdavimas. Šių dviejų pasaulių susidūrimas sukuria aplinkybes įvairioms „prisitaikymų“ variacijoms atsirasti, kurios ir vaizduojamos parodoje. Prisitaikymas prie iš pažiūros nebūtinų ir nereikalingų sąlygų vienais atvejais kuria netikrumo ir butaforijos jausmą, kitais – išryškina tam tikrus nematomus mus supančio pasaulio dėsnius. Parodą jungiantis motyvas atskleidžia autorės vaizduojamų situacijų daugialypumą ir pabrėžia, kad būtent prisitaikymo metu pradedame patirti ir suvokti aplinką, kurioje gyvename ir veikiame. Parodoje eksponuojami darbai balansuoja tarp tikrovės ir sapno jausenų, kurie, kaip pati menininkė teigia, yra „vaizdiniai pamąstymai apie proto užkaborius, nušviestus vienos didesnių baimių: kad juose nieko ypatingo nėra, tik skirtinguose kontekstuose pasikartojančios tos pačios situacijos.“ Parodoje „Prisitaikymai” menininkė eksponuos meninius objektus ir videofilmus.


Justė Venclovaitė (g. 1988) baigusi skulptūros bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje ir vizualinės kultūros magistrą Aalto Universitete, Suomijoje, savo kūryboje jungia objekto meną, instaliaciją ir video. Nuo 2007 m. dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrėja savo darbus pristatė parodose Suomijoje, Portugalijoje, JAV, taip pat Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre bei galerijoje „Vartai”.  


Paroda (AV17) galerijoje, Aušros Vartų g.17, Vilniuje, veiks iki gegužės 7 d.

 

Justė Venclovaitė, Kino vaiduoklis, 2017 m.
Justė Venclovaitė, Kino vaiduoklis, 2017 m.
Aistė Paulina Virbickaitė

Meno espreso

Trumpa parodų Vilniuje apžvalga

Šios savaitės parodų apžvalga taip pat yra ir patogus kultūringo pasivaikščiojimo maršrutas. Taip sutapo, kad kelios dėmesio vertos parodos mieste išsirikiavo viena šalia kitos, na, o ketvirtoji, atokesnė, tiks desertui.

Aistė Kisarauskaitė, „Obelys“. 2010–2016 m.
Aistė Kisarauskaitė, „Obelys“. 2010–2016 m.
Žygimantas Augustinas, „in 550“ ekspozicijos fragmentas
Žygimantas Augustinas, „in 550“ ekspozicijos fragmentas
Elvyros Kairiūkštytės piešinių parodos fragmentas
Elvyros Kairiūkštytės piešinių parodos fragmentas
Remigijus Treigys, iš parodos „Aistei pakvietus“
Remigijus Treigys, iš parodos „Aistei pakvietus“
Agnė Narušytė

Tuoj

Aistės Kisarauskaitės paroda „Semiramidės sodai“ VDA galerijoje „Artifex“

Paroda vyksta kaip tik laiku – tuoj viskas prasidės: kieme jau lenda žolytė, o Gėlių gatvėje po žibintu auganti slyva naktimis švyti lyg žydėtų. Tuoj taip ir bus. Tik reikia nepražiopsoti. Jei Aistė Kisarauskaitė būtų galerijoje paklojusi nupieštų žolių taką bent porą savaičių vėliau, jis viliotų tiktai kaip meno kūrinys, nespalvotas gamtos pakaitalas. Dabar jis dar kelias dienas pranašauja trumpą sužaliavimo tarpsnį – tarsi sulėtinta įžanga į sprogimą, kad suspėtum užfiksuoti.

 

Taigi ši paroda – kaip patiesalas mintims apie pavasarį, apie jo trapią būtį mieste. Jos patirtis susikuria iš Aistės sudėliotų paprastų, beveik kasdieniškų, beveik žaidybinių elementų: tai iš atminties nupiešti Algimanto Švėgždos kūriniai, kurių nepavyko rasti, daugelį pavasarių gaudytos žydinčių medžių fotografijos ir truputį atvyniotas popieriaus rulonas, kuriame nupiešta tiesiog žolė – kiekviena atskira žolelė, stengiantis perteikti jos individualumą, keistenybes, lūžius, viskas kaip tikra. Įsivaizduoju, kaip Aistė tas žoles piešė ir pieš, pasiklojusi ant žemės, tarsi braidytų po menamą pievą, „neturinčią aprašymo“. Bet turbūt kaip tik tas žodžių trūkumu išreikštas pasinėrimas ir skatina rašyti mane – atpažįstu savo vaikystės norą teptuku iščiupinėti kiekvieną augalą, kad žemė piešiniuose būtų tikra. Tačiau tarpuose – ne pilkai rudai juoda žemė, bet oras. Kad lietuviškos Semiramidės sodas ka(l)bėtų.

Aistė Kisarauskaitė, „Obelys“. 2010–2016 m.
Aistė Kisarauskaitė, „Obelys“. 2010–2016 m.
Aistė Kisarauskaitė, „Obelys“. 2010–2016 m.
Aistė Kisarauskaitė, „Obelys“. 2010–2016 m.
Aistė Kisarauskaitė, „Obelys“. 2010–2016 m.
Aistė Kisarauskaitė, „Obelys“. 2010–2016 m.
Aistė Kisarauskaitė, „Obelys“. 2010–2016 m.
Aistė Kisarauskaitė, „Obelys“. 2010–2016 m.
Aistė Kisarauskaitė, „Pieva“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė, „Pieva“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė, „Pieva“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė, „Pieva“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė, „Lapeliai“. 2017 m. Autorės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė, „Lapeliai“. 2017 m. Autorės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė, „Lapeliai“. 2017 m. Autorės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė, „Lapeliai“. 2017 m. Autorės nuotr.
MKČ muziejaus inf.

Jūratės Stauskaitės paroda „Esu“ Kaune

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune balandžio 7 d., penktadienį, 17 val. įvyks Jūratės Stauskaitės parodos „Esu“ atidarymas.
J. Stauskaitės paroda „ESU“ – tai nuotykis ne tik žiūrovui, bet ir pačiai menininkei, pirmąkart taip išsamiai pristatančiai savo kūrybos kardiogramą.

Stabteldama prie ryškiausių kūrybos epizodų, ji pasitelkia konceptualų ekspozicijos modelį, apmąstydama sudėtingą ir prieštaringą žmogaus – moters – gyvenimo kelią – nuo patiklaus jaunystės naivumo per meditacijų tylą ir skrydžio ilgesį iki maištaujančios realybės ir brandos.

Šalia jau atpažįstamo braižo grafikos ciklų „Šokis“, „Baltas paukštis meta juodą plunksną“, „Kelionė“, „Arlekinas“ ir kt., ji prikelia ir vieną kitą pirmųjų savarankiškų darbų liudytoją – nuo jautraus ofortinio H. K. Anderseno „Undinėlės“ pasaulio iki paskutiniųjų metų dramatiškų plačiaformačių piešinių.

Pasirinkusi Kauną kaip savo gimtąjį miestą, ji sakosi realiai priartėjusi prie savo ištakų, lėmusių jos gyvenimo būdo ir kūrybinės raiškos kryptis.

Paroda atkeliauja iš Klaipėdos kultūrų ir komunikacijų centro ir Kauno ekspozicijoje bus papildyta naujausiais darbais. Taip pat bus pristatyta šiais metais išleista knyga „Jūratė Stauskaitė ESU“ (išleido Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka).

J. Stauskaitė – dailininkė, pedagogė, publicistė, viena ryškiausių mūsų šalies menininkių ir aktyvių kultūros lauko dalyvių. Ji atstovauja kūrėjų kartai, subrandinusiai savo kūrybos pasaulį nepriklausomybės idėjų skleidimosi ir tapsmo laikotarpiu.

Menininkė yra įkūrusi pirmąją privačią Dailės mokyklą (dab. Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla), vadovauja Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijai, rašo straipsnius spaudoje, pasisako radijo ir TV laidose. Yra parengusi dailės pedagogikos vadovėlių, išleidusi pokalbių knygą „13x13“ – trylika klausimų trylikai vyrų... Yra surengusi daug asmeninių parodų šalyje ir užsienyje. Ši paroda – 70-oji.


Paroda veiks: 2017 04 07–2017 05 07

Papildomą informaciją teikia: Jūratė Stauskaitė tel. 8 698 49 598

 

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas