Autorius: MKČ muziejaus inf.

MKČ muziejaus inf.

Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė išgelbėjo nuo pražūties, o dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė atgabeno į Nacionalinį M.K. Čiurlionio dailės muziejų ir įteikė jo direktorei Dainai Kamarauskienei svarbų Lietuvos kultūrinės diplomatijos istorijos artefaktą – Petro Rimšos statulėlės „Diena ir naktis“ (1922) dėžutę.

MKČ muziejaus inf.

Paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ papildyta ką tik iš restauratorių rankų sugrįžusiais 4 evangelistais. Tai unikali proga iš arti pamatyti visus 5 vitražus iš Švč. Sakramento bažnyčios.

Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomi daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykę vieni vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje. Vienas jų – XIX a. pab. garsiųjų „Geyling“ vitražo dirbtuvių Vienoje sukurtas kūrinys „Nukryžiuotasis su angelais“ – iki šiol žinotas tik iš kelių nespalvotų fotografijų. Aukšto meninio lygio vitražas į Lietuvą atkeliavo iš Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos Sankt Peterburge koplyčios kartu su 4 evangelistų vitražais, kuriuos 1934 m. įsigijo Kauno Švč. Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčia. Sovietmečiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą „Santaka“, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo to laiko saugoti Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje. Išsaugoti Nukryžiuotojo ir 3 evangelistų vitražai (šv. Jono, šv. Morkaus ir šv. Luko) sugrąžinti Kauno Švč. Sakramento bažnyčiai 2017 metais. Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo paslėpti kiti du vitražai, ar dar išliko S. Ušinsko sukurtas vitražas su monstrancija.

MKČ muziejaus inf.

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaune) sausio 13 d., šeštadienį, atsidaro paroda „Geriausias metų kūrinys“.

Nuo 1999 m. rengiamoje parodoje meno kūrėjai ir visuomenė turi galimybę išrinkti geriausią praėjusių metų kūrinį.

Parodoje „Geriausias 2017 metų kūrinys“ eksponuojami 105 darbai. Kaip ir kasmet čia gausu įvairiausių temų bei stilistikos kūrinių. Kadangi ši paroda neturi koncepcijos ir menininkams nereikia taikytis prie duotos temos, tad jie turi galimybę į parodą atnešti tai, kuo gyvena, kaip jų išgyvenimai persikūnija į meno kūrinius.

Visus parodos lankytojus kviečiame balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį iki vasario 15 d. Laureatų paskelbimas ir apdovanojimas vyks vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Paroda veiks: 2018 01 13–2018 02 18

MKČ muziejaus inf.

Gegužės 20 d., šeštadienį, kaip ir kasmet, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus jungiasi prie tarptautinio Muziejų nakties projekto. Kosminiai MKČ pasauliai – renginys, kurio atžvilgiu tikimės išskirtinio Jūsų dėmesio, nes šį kartą M.K. Čiurlionio muziejų gerokai priartinsime prie kosmoso platybių. Renginio metu siūlomi užsiėmimai, ekskursijos, edukacijos, paskaitos, koncertai, parodų pristatymai bus skirti itin margai naktinėtojų auditorijai – astronomijos, dailės, istorijos, mados, muzikos mylėtojams. Nepraleiskite progos patirti neužmirštamų čiurlioniškai kosminių įspūdžių!

MKČ muziejaus inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune balandžio 7 d., penktadienį, 17 val. įvyks Jūratės Stauskaitės parodos „Esu“ atidarymas.
J. Stauskaitės paroda „ESU“ – tai nuotykis ne tik žiūrovui, bet ir pačiai menininkei, pirmąkart taip išsamiai pristatančiai savo kūrybos kardiogramą.

Stabteldama prie ryškiausių kūrybos epizodų, ji pasitelkia konceptualų ekspozicijos modelį, apmąstydama sudėtingą ir prieštaringą žmogaus – moters – gyvenimo kelią – nuo patiklaus jaunystės naivumo per meditacijų tylą ir skrydžio ilgesį iki maištaujančios realybės ir brandos.

Šalia jau atpažįstamo braižo grafikos ciklų „Šokis“, „Baltas paukštis meta juodą plunksną“, „Kelionė“, „Arlekinas“ ir kt., ji prikelia ir vieną kitą pirmųjų savarankiškų darbų liudytoją – nuo jautraus ofortinio H. K. Anderseno „Undinėlės“ pasaulio iki paskutiniųjų metų dramatiškų plačiaformačių piešinių.

Pasirinkusi Kauną kaip savo gimtąjį miestą, ji sakosi realiai priartėjusi prie savo ištakų, lėmusių jos gyvenimo būdo ir kūrybinės raiškos kryptis.

Paroda atkeliauja iš Klaipėdos kultūrų ir komunikacijų centro ir Kauno ekspozicijoje bus papildyta naujausiais darbais. Taip pat bus pristatyta šiais metais išleista knyga „Jūratė Stauskaitė ESU“ (išleido Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka).

J. Stauskaitė – dailininkė, pedagogė, publicistė, viena ryškiausių mūsų šalies menininkių ir aktyvių kultūros lauko dalyvių. Ji atstovauja kūrėjų kartai, subrandinusiai savo kūrybos pasaulį nepriklausomybės idėjų skleidimosi ir tapsmo laikotarpiu.

Menininkė yra įkūrusi pirmąją privačią Dailės mokyklą (dab. Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla), vadovauja Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijai, rašo straipsnius spaudoje, pasisako radijo ir TV laidose. Yra parengusi dailės pedagogikos vadovėlių, išleidusi pokalbių knygą „13x13“ – trylika klausimų trylikai vyrų... Yra surengusi daug asmeninių parodų šalyje ir užsienyje. Ši paroda – 70-oji.

Paroda veiks: 2017 04 07–2017 05 07

Papildomą informaciją teikia: Jūratė Stauskaitė tel. 8 698 49 598

MKČ muziejaus inf.

1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre’u“

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) sausio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame į Solveigos Daugirdaitės knygos „Švystelėjo kaip meteoras“ pristatymą.
 
Literatūrologė S. Daugirdaitė už naujausią knygą „Švystelėjo kaip meteoras: 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre’u“ (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015) ir literatūros bei kultūros tekstus, svarstančius aktualius literatūros recepcijos, funkcionavimo visuomenėje klausimus, besibaigiant 2016-iesiams apdovanota vienintele literatūros kritikams skirta Vytauto Kubiliaus premija.

Tai knyga apie pasaulinio garso intelektualų – prancūzų filosofų ir rašytojų Simone’os de Beauvoir ir Jeano Paulio Sartre’o – viešnagę Lietuvoje 1965 m. vasarą. Remiantis to meto spaudos duomenimis ir vėliau pasirodžiusiais prisiminimais, studijoje siekiama rekonstruoti viešnagės detales, aptarti atsiminimuose fiksuojamus faktus ir jų interpretacijas, analizuoti, kodėl lietuvių intelektualai taip sureikšmino šį apsilankymą, kaip jis buvo prisimenamas, kas pabrėžiama kaip svarbiausia. Kitaip sakant, ieškoti atsakymų, ką ši viešnagė kalba apie mūsų mąstymą bei vertybes.

Kaune svečiai praleido 1965-ųjų liepos 30-osios pusdienį. Didžiausią įspūdį, be M. K. Čiurlionio paveikslų, jiems paliko anuomet Skulptūros ir vitražo galerijoje eksponuotas Juozo Mikėno „Rūpintojėlis“, sukurtas pagal nežinomo liaudies menininko skulptūrą. Poetas Eduardas Mieželaitis šiam prancūzų filosofo ir lietuviško Rūpintojėlio susitikimui skyrė eilėraštį „Medžio grimasos“ (1970), sukėlusį anuomet sambrūzdį tarp literatų. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus knygai pristatyti pasirinktas kaip vieta, kurioje eksponuojami svarbiausi lietuvių kultūros turtai ir kur vis dar rymo J. Mikėno „Rūpintojėlis“.
 
Autorės žodžiais, „Lietuvos, okupuotos mažos šalies, intelektualams Simone‘os de Beauvoir ir Jeano Paulio Sartre’o viešnagė teikė pasididžiavimo savimi ir vilties, kad mūsų kultūra gali būti įdomi kitiems. Žvelgiant iš pusės šimtmečio perspektyvos atrodo, kad tai ir yra didžiausia šio prancūzų intelektualų apsilankymo Lietuvoje 1965-ųjų vasarą prasmė.“
 
Knyga iliustruota autentiškomis nuotraukomis, to meto spaudos iliustracijomis, meno kūrinių reprodukcijomis.
 

MKČ muziejaus inf.

Gruodžio 15 – 2017 sausio 8 dienomis skelbiama akcija „18 dienų autentikos“.

Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejaus (V. Putvinskio g. 55), švęsdamas savo 95-ąjį gimtadienį, atveria restauruoto buvusio Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus pastato duris ir kviečia pamatyti modernistinės architektūros šedevrą, UNESCO paveldo objektą – Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Kriščiukaičio sukurtą muziejaus statinį, kuris pagal tuometinius siekius turėjo būti „Gražiausias visos Lietuvos monumentas“. Jau bebaigiamas statyti 1934 m. Stokholmo muziejaus direktoriaus buvo įvardintas kaip „Didžiausias ir moderniškiausias visoje Baltijoje (...) Europiška retenybė“. Pastatui šie metai taip pat jubiliejiniai – 80-ieji.