7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Agnė Narušytė

Prievartos observatorija

Valentyno Odnoviuno paroda „Stebėjimas“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Kai Valentynas Odnoviunas man pirmą kartą parodė šias savo fotografijas, valandėlę maniau, kad tai – planetos. Lyg ir Žemė. Lyg ir Marsas. O gal Mėnulis. Vienoje fotografijoje tos lyg ir Žemės kraštą jau nusklembia tamsa – užtemimas, o gal delčia. Tačiau netrukus šioje kosminėje poetikoje išryškėja įtrūkimai – žemynų pavidalai išskydę, rausvasis Marsas subraižytas, žydrojo apskritimo kraštas ne nudilęs, o atluptas lyg skardinė, Saturno gintare ryškėja kambario kontūrai. Vaizdas tarsi išsiverčia – pūsta kamuolio forma virsta skyle, į kurią įstatytas storas stiklas. Pro jį turėtų kažkas matytis, jei prieitum arčiau, bet fotografas neprieina, susifokusuoja į stiklą, į jame sutirštėjusias patirtis, kažko pėdsakus. Kažko negero – marsietiški rausvumai gali būti kraujas.

 

Pavadinimai išsprendžia fotografines mįsles – tai KGB ir „Stasi“ kalėjimų akutės Vilniuje, Rygoje, Cėsyje, Lvove, Berlyne. Pro jas buvo stebimi politiniai kaliniai. Dizainas universalus, bet kiekvieno patalpos tipo stebėtojų „akys“ – skirtingos spalvos, tarsi būtų svarbu išreikšti tapatybę. Vilniaus KGB kalėjimo pasivaikščiojimo kiemams stebėti skirtos akutės baltos – lyg Žemę būtų sukaustęs ledynmetis. Gintarinė – tai kalėjimo vienučių spalva Lvove ir Cėsyje, o kelios jų melsvos, net pilkos akutės suskaldytos ir užterliotos – tarsi jau savo gyvenimą baigiančios planetos. Nuteistųjų mirti kamera Lvove – niūriai mėlyna, jos išdraskytame kūne – atviri kraujuoti griaučiai. Žydrosios akutės „Stasi“ kalėjime Berlyne atrodo kaip dangus, nuo kurio lieki atribotas grubiai nudažyta balta siena. To paties kalėjimo „U-Boot“ požeminio skyriaus stikliukus fotografas stebi tarsi pro erdvėlaivio iliuminatorių iš dar didesnio atstumo.

Vidinio kiemo durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Vilniuje
Vidinio kiemo durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Vilniuje
Vidinio kiemo durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Vilniuje
Vidinio kiemo durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Vilniuje
Kalėjimo celės durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Lvove, Ukrainoje
Kalėjimo celės durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Lvove, Ukrainoje
Kalėjimo celės durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Lvove, Ukrainoje
Kalėjimo celės durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Lvove, Ukrainoje
Kalėjimo celės durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Cėsyje, Latvijoje
Kalėjimo celės durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Cėsyje, Latvijoje
Kalėjimo celės durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Cėsyje, Latvijoje
Kalėjimo celės durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Cėsyje, Latvijoje
Kalėjimo celės durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Rygoje, Latvijoje
Kalėjimo celės durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Rygoje, Latvijoje
Kalėjimo celės durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Rygoje, Latvijoje
Kalėjimo celės durų akutė. Buvęs KGB kalėjimas Rygoje, Latvijoje
Šv. Jono g.inf.

Skulptūros simpoziumo „Gurgutis 2017 ir kitaip” paroda

2017 gegužės 17 d. (trečiadienį) 17 val. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje atidaroma skulptūros simpoziumo „Gurgutis 2017 ir kitaip” paroda. Parodoje pirmą kartą dalyvauja autoriai: Donatas Norušis, Gediminas Endriekus, Dalius Drėgva, Aurelija Šimkutė. Pakartotinai į simpoziumą pakviesti jau mums žinomi Martynas Gaubas ir Kęstutis Dovydaitis. Projekto kuratorė – Regina Šimulynienė.
Darbų sukūrimo simpoziumai ir parodos skirti jauniems skulptoriams iki 35 metų, vykdomi nuo 2010 metų. Simpoziumų tikslas skatinti jaunus skulptorius kurti naujus darbus laisvai pasirinkta tema, naudojant kuo įvairesnes tvarias medžiagas: bronzą, akmenį, medį, gipsą ir kt. Nuo 2010 m. simpoziumuose dalyvavo: Vidas Simanavičius, Martynas Gaubas, Liutauras Griežė, Kęstutis Dovydaitis, Marius Zavadskis, Mindaugas Junčys, Simonas Dūda, Mindaugas Jurėnas, Darius Šidlauskas, Tomas Vosylius, Mindaugas Jakučionis.


Projektą tęsti paskatino pastaraisiais metais įvykę konkursai skulptūroms viešose erdvėse, kurie susilaukė pakankamai daug negatyvių atgarsių. Tokio tipo konkursuose nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti jauniems autoriams. Skulptūros, kaip meno srities populiarumas menksta. Manome, kad yra aktualu skatinti šios meno srities populiarinimą, sudaryti kad ir minimalias sąlygas jaunimui dalyvauti projektuose. Tad kviečiame pasidairyti po jaunimo kūrybinių idėjų erdves Šv. Jono gatvės galerijoje.


Pagal projekto nuostatus kiekvienas autorius turėjo sukurti specialiai šiai parodai po vieną naują darbą ir papildomai eksponuoti dar kelis darbus iš praeito laikotarpio. Parodos tikslas, pagal ekspozicinių erdvių galimybes, šiek tiek išsamiau pristatyti ne tik sukurtą simpoziume darbą, bet kiekvieną iš skulptorių. Kai kurių projekto dalyvių visi dabai yra naujai sukurti. Tai – šešių autorių mini pristatymai.


Tiems kurie neturės galimybių apsilankyti parodoje, parodos elektroninio varianto katalogą bus galima pavartyti galerijos tinklapyje bei socialiniame tinklapyje Facebook. Ekspozicijoje bus demonstruojamas Rusnės Dominykos Šimulynaitės bendradarbiaujant su skulptoriumi Donatu Norušiu sukurtas video filmas apie tai kaip gimsta naujas skulptūrinis darbas, jo sukūrimo etapai. Tikimės šis video darbas įneš daugeliui lankytojų aiškumo apie skulptūros atsiradimo etapus.


Naujų darbų sukūrimui projektą remia LR Kultūros ministerija, parodines erdves remia LDS.
Paroda veiks nuo 2017 gegužės 17 d. iki 2017 birželio 3 d. Šv. Jono g. 11, LT-01123, Vilnius , Tel.: 85 212 41 54, m. t. +370 61074869 [email protected] / www.svjonogatvesgalerija.com / www.facebook.com/jonugalerija Darbo laikas: II – V nuo 12 iki 19 val.; VI nuo 12 iki 16 val.

Vytautas Paplauskas

Malonūs atradimai

Trumpa parodų Kaune apžvalga

Gegužės mėnuo parodų lankytojams Kaune – itin palankus. Praėjusį savaitgalį renginių gausa stebino projekto „Gallery Weekend Kaunas“ renginiai (dalis parodų tebevyksta), o jau mėnesio pradžioje duris atvėrusi Tarptautinė Kauno grafikos bienalė kviečia apsilankyti net 5-iose parodose. Apie pagrindinę grafikos bienalės parodą bei keletą kitų dėmesio vertų parodų – šiame tekste.

Projekto „10 x 12“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Projekto „10 x 12“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Projekto „10 x 12“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Projekto „10 x 12“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Parodos „Placebai“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Parodos „Placebai“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Parodos „Placebai“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Parodos „Placebai“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Parodos „Placebai“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Parodos „Placebai“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Parodos „Fragmento evoliucija“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Parodos „Fragmento evoliucija“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Parodos „Fragmento evoliucija“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Parodos „Fragmento evoliucija“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Parodos „Fragmento evoliucija“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Parodos „Fragmento evoliucija“ ekspozicija. V. Paplausko nuotr.
Ričardas Vaitiekūnas

Laikas yra klaikas

Prisiminimai, skirti Juozui Miliūnui

Telefonu Juozas Miliūnas: „Parodą „Arkos“ galerijoje pakabinau, norėčiau, kad pamatytum.“ Pažadėjau atvažiuoti, sutarėm susitikti parodoje. Didžiausioje „Arkos“ salėje – kelios dešimtys Juozo pastelių, daugiausia peizažai. Dairiausi, prie ko galėčiau „prikibti“, – nerandu! Jokio panašumo su kitų menininkų kūryba. Tai Juozo pasaulis, gali patikti ar nepatikti, bet tai visiškai nebesvarbu. Nieko gero ir nieko blogo tąsyk Juozui nepasakiau. Pasidžiaugėm, kad dar krutam, kad... ir atsisveikinome. Palikau Juozą parodoje su kurso draugu tapytoju marinistu Edvardu Malinausku. Kaip visada pavėluotai nušvinta! Leliūnų ir Vabalninko peizažų šviesa „Arkos“ galerijoje!

Juozapas Miliūnas, „Motinos langas“, 2010 m. L. Mikučionytės nuotr.
Juozapas Miliūnas, „Motinos langas“, 2010 m. L. Mikučionytės nuotr.
Juozapas Miliūnas, Natiurmortas (Maldaknygė ir rožinis), 2010 m.
Juozapas Miliūnas, Natiurmortas (Maldaknygė ir rožinis), 2010 m.
Kristina Stančienė

Iš Edeno į skaistyklą

Vyganto Paukštės tapyba VDA parodų salėse „Titanikas“

Ko gero, dar kartą rašyti apie Paukštės tapybą reiškia savanoriškai kišti galvą į jau nusistovėjusių autoritetingų nuomonių ir išvadų spąstus. Jo kūrybos stilius yra profesionaliai „išpreparuotas“, Paukštės vieta simbolinėje vėlyvojo sovietmečio lietuvių tapytojų kartos „lentynoje“ (drauge su Algiu Skačkausku, Audrone Petrašiūnaite) yra seniai nustatyta, ji solidi ir nepajudinama. Ir ką čia naujo bepridursi po Ramintos Jurėnaitės ar Mildos Žvirblytės tekstuose atvertų menininko kūrybos ypatybių. Be to, juk tai nėra tas tapytojas, kurio braižas kaip nors radikaliai keistųsi po 9-ajame dešimtmetyje įvykusio šuolio iš neilgai trukusių poparto, hiperrealizmo eksperimentų į kur kas „lietuviškesnę“ gestišką tapybą. Ir šioje parodoje iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad permainos Paukštės tapyboje labiau formalios – figūros traktuotės, dažo klojimo pobūdžio, bet ne daugiau. Juk ir gyvenimiškas, mitines istorijas pasakoja vis tie patys Moteris ir Vyras arba kokia nors belytė antropomorfinė būtybė gamtos fone. „Paukštės paveikslų pasaulis savo stabilumu, galima sakyti, yra beveik belaikis“, – rašė M. Žvirblytė. Sunku su tuo nesutikti – archetipinės figūros be konkrečių bruožų ir nuorodų čia visuomet veikia tokiuose pat neapibrėžiamuose gamtovaizdžiuose, kartais – menamuose simboliniuose kambariuose. Paukštės paveikslai visuomet tarsi atgimdavo patys iš savęs, lyg uždara temų, tapysenos sistema, cirkuliuojanti ratu.

Vygantas Paukštė, „Baloje“. 2014 m.
Vygantas Paukštė, „Baloje“. 2014 m.
Vygantas Paukštė, „Blauzda smėlyje“. 2015 m.
Vygantas Paukštė, „Blauzda smėlyje“. 2015 m.
Vygantas Paukštė, „Į upelį“. 2016 m.
Vygantas Paukštė, „Į upelį“. 2016 m.
Vygantas Paukštė, „Kova su šešėliu“. 2010 m.
Vygantas Paukštė, „Kova su šešėliu“. 2010 m.
Vygantas Paukštė, „Nustebintas“. 2011 m.
Vygantas Paukštė, „Nustebintas“. 2011 m.
Vygantas Paukštė, „Pagavo“. 2012 m.
Vygantas Paukštė, „Pagavo“. 2012 m.
Vygantas Paukštė, „Prie medžio“. 2016 m.
Vygantas Paukštė, „Prie medžio“. 2016 m.
Aistė Paulina Virbickaitė

Meno espreso

Trumpa parodų Vilniuje apžvalga

Šią savaitę Vilniaus parodų lankytojams paruošiau ne maršrutą, o keistoką puokštę iš skirtingų parodų. Vis dėlto kiekviena jų savaip įdomi, o įvairovė kultūroje visada sveikintina.

Marius Jonutis, „Gyvenimas pasviro į tavo pusę“. 2017 m.
Marius Jonutis, „Gyvenimas pasviro į tavo pusę“. 2017 m.
Ona Grigaitė, ekspozicijos fragmentas
Ona Grigaitė, ekspozicijos fragmentas
Ona Grigaitė, ekspozicijos fragmentas
Ona Grigaitė, ekspozicijos fragmentas
Ona Grigaitė, ekspozicijos fragmentas
Ona Grigaitė, ekspozicijos fragmentas
Svajonė ir Paulius Stanikai, ekspozicijos fragmentas
Svajonė ir Paulius Stanikai, ekspozicijos fragmentas
Svajonė ir Paulius Stanikai, ekspozicijos fragmentas
Svajonė ir Paulius Stanikai, ekspozicijos fragmentas
Viačeslavas Jevdokimovas Karmalita, „Igor Stravinsky“. 2007 m.
Viačeslavas Jevdokimovas Karmalita, „Igor Stravinsky“. 2007 m.
Viačeslavas Jevdokimovas Karmalita, „Vakaras“. 2005 m.
Viačeslavas Jevdokimovas Karmalita, „Vakaras“. 2005 m.
Monika Krikštopaitytė

Ugnis, kraujas ir vanduo

Onos Grigaitės personalinė paroda „Paaukota?“ VDA „Akademijos“ galerijoje

 

Ir sutapk taip, kad vienu metu atsidarytų ir keramikės Onos Grigaitės personalinė paroda, ir Svajonės su Pauliumi Stanikų paroda („Pavasaris“ galerijoje „Vartai“). Kadaise (1988–1994) jie sudarė grupę „Š.V.“, kas reiškė „šūdina virvė“, nors skambėjo labai šventai ir guodžiančiai. Pavadinimo paradoksas ir toliau gerai apibūdina Lietuvos kultūros padėtį: senamiestis griaunamas su biurokratijos pritarimu, politikai trokšta statyti ir, ko gero, pastatys daug prastų paminklų, kultūros spauda, nors jau dvidešimt metų vaikšto išlikimo lynu, su padidintais mokesčiais, panašu, galiausiai nusivoš, visuomenė toliau manys, kad kultūra yra pramoga, todėl LRT meno balsai toliau bus užsaldinti neįtikėtina cukraus doze (paklausykit ir pasimokykit pagaliau, kad žaviai įžūlus Šarūno Nako tonas turiniui nė kiek nekenkia, o atvirkščiai), o politikai toliau puoselės įsivaizdavimą, kad imdamiesi saviraiškos įvairiais kultūriniais (tautinio kostiumo, miesto puošimo, tiltų vadybos ir pan.) projektais įsiamžina. Taip, įsiamžina, tik kaip neišmanėliai. Betgi žodis kultūra skamba taip pakylėtai, beveik šventai ir guodžiančiai, lyg būtų aukščiau viso to šlako, liejamo per delfius ir panašias „tikram gyvenimui“ atstovaujančias struktūras. Valdžia deklaruoja prioritetus kultūrai, festivalių  ir projektų statistika tiesiog puiki, bet reali kultūros padėtis labiau primena tą kitą „Š.V.“ abreviatūros reikšmę: kol maloniai pramogaujame, griaunami kultūros pagrindai.

Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
LTMKS inf.

Dainiaus Liškevičiaus manifestas projektų erdvėje „Sodų 4“

Kultūra evoliucija dėsnis įvykis subjektas iškraipymas kritinė sąmonė chaosas projektas institucija galia tuštuma struktūra subordinacija strategijos vartotojas privati erdvė fragmentacija atsitiktinumas procesai situacijos interesai valdymas pažadas slopinimas konkurencija sprendimai konfliktas paralelės kūrinys galerija menininkas kuratorius pozityvus estetizuotas kontaktai komunikacija verslas sąveikos politika įtrūkiai hierarchija dekonstrukcija plyšiai rekonstrukcija dizainas sąvokos destrukcija sprendimai bauhaus griuvėsiai nerimas naratyvas manifestas

Gegužės mėnesį sostinės projektų erdvėje „Sodų 4“ pristatoma menininko Dainiaus Liškevičiaus paroda „On passe a l’orange” (pranc. pereikime prie oranžinės). Pagrindinis pasakojimo naratyvas siejasi su skirtingais etapais laike užfiksuota destrukcija, pasireiškiančia veiksmu, procesu, atsitiktiniu įvykiu, susiklosčiusiomis aplinkybėmis, ir nurodančia tiek į asmeninę, tiek į viešąją bei institucinę erdves. Ankstesni kūriniai, konceptai, įvykiai, buities objektai perkuriami, perkeliami, transformuojami, dekonstruojami ir kitu būdu paveikiami destruktyvių strategijų ar  intencijų, virsta naujais / kitais kūriniais ir sukuria naują (prasminę) ir estetinę  visumą, iš kurios menininkas dėlioja savo manifestą „On passe a l’orange”.


Dainius Liškevičius gimė 1970 Kaune, gyvena ir kuria Vilniuje, nuo 1998–ųjų yra Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų̨ sąjungos narys, 1990–1996 studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje, 2010–2012 įgijo menų licenziato laipsnį. Liškevičius yra vienas žinomiausių šiuo metu kuriančių Lietuvos menininkų, karjerą pradėjęs iš karto po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Kintančiame kūrybos procese pasitelkdamas instaliacijas, objektus, fotografiją, performatyvias situacijas, jis prisidėjo prie naujų formų šiuolaikiniame Lietuvos mene ieškojimo. Nuo 1995–ųjų Liškevičius aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, 2015–aisiais atstovavo Lietuvą 56-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, kurioje pristatė projektą „Muziejus“. Daugiau apie menininką www.liskevicius.lt.


Organizatorius: Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, baras „Dėvėti“.  

Paroda veikia 2017/05/12–26
trečiadieniais–penktadieniais 15–19 val. arba susitarus tel. +37062689230

Atidarymas 2017 m. gegužės 11 d. 18 val.    

Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

 

Elona Lubytė

Onos Grigaitės paroda „Paaukota?"


VDA galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44)
Galerija dirba I -VI 12:00-18:00 (išskyrus sekmadienį)
Paroda (kuratorė Elona Lubytė ) veiks iki gegužės 13 d.

Viskas šioje parodoje susimaišę – aukojimas, pasiaukojimas, išdavystė, abejonė. Nieko nėra juoda arba balta. Gal ir pripažįstame, kad krikščionybė yra Europos kultūros pamatas, bet ji dabar tokia nepatogi. Nepatogu apie ją kalbėti, nes nešiuolaikiška. Nuobodu išpažinti. Viena pagrindinių krikščioniškų tezių aukoti save kitiems skamba geriausiu atveju utopiškai. Įsivaizduojame pakeitę energijos judėjimo kryptį. Ji srūva ne iš mūsų, o į mus. Bet atsisakę pasiaukojimo ar patys nesame paaukoti?


Literatūrinės ir meninės citatos, atpažįstami su liturgija susiję objektai, kičiniais tapę simboliai parodoje naudojami  sąmoningai.
 
 
Ona Grigaitė  (g. 1963) baigė  keramikos studijas LSSR valstybiniame dailės institute 1987. Nuo 1988 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra surengusi personalinių parodų. Dėsto keramiką  Vilniuje, Justino Vienožinskio dailės mokyklos Naujosios Vilnios filiale.

 

Rengėjų inf.

Kristinos Inčiūraitės paroda „Kompostas“ Šiaulių dailės galerijoje

Gegužės 11 dieną, ketvirtadienį, 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Kristinos Inčiūraitės paroda. Atidarymo dieną, 17.30 ir 18 val., vyks muzikinis performansas, kuriame dalyvauja berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ nariai (Šiauliai).

Kristina Inčiūraitė savo personalinėje parodoje pristato kūrinius, kuriuose vienaip ar kitaip išreiškiamas „dykumėjimo“ procesas  ir jo sprendimo būdai. Pagrindinis parodos akcentas – „Varošos gyventojai“ – nauja instaliacija, į kurią įtraukti ir ankstesni menininkės kūriniai. Kompostuodama praeities ir dabarties, Lietuvos ir Kipro kontekstų sluoksnius, menininkė atranda svarbiausius projekto veikėjus – vėžlius, apsigyvenusius pajūryje, Famagustos miesto Varošos rajone – turkų okupuotoje ir izoliuotoje Kipro pajūrio teritorijoje nuo 1974 metų.

Parodos organizatorius: Kristinos Inčiūraitės studija
Parodos partneris: Šiaulių dailės galerija
Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Paroda veiks iki birželio 3 d.

 

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas