7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

LDS inf.

Paroda „Praėjusio laiko tuštuma“ / tapyba, tekstilė, grafika, stiklas, instaliacija

2018 06 04 – 2018 06 29

Atmintis yra ir kaip regėtų vaizdų archyvas, ir kaip prisiminimo veiksmas: joje sąveikauja ir nuolat keičiasi įvairūs asmeniniai suvokimai, prisiminimai ir patirtys, todėl atmintis nuolat vyksta. Ji yra kaskart perkuriama ir atsinaujinanti laikmena, o meno praktikoje kūrėjas ir suvokėjas yra šios laikmenos nešiotojai. Šia paroda norėtume pakalbėti apie individualią, laiko formuojamą kūrėjo atmintį: asmenišką, jautrią, intymią, skvarbią, kartais ironišką. Apie tai, kad atmintis kūryboje gali veikti ir kaip provokatyvus kalbėjimo įrankis, ir kaip asmeninės patirties refleksija. Parodos pavadinimas nurodo į Rytų filosofijai būdingą tuštumos fenomeną, kurio sampratoje pilnatvė suvokiama per nebuvimą. Fenomenologas M. Merleau-Ponty, kalbėdamas apie tuščią paveikslo erdvę ir menininko sąmonės ir valios išsiveržimą per piešiamą liniją, įvardijo, jog balta drobė taip pat simbolizuoja tylą, tuštumą, neužpildytą plotą, kuriame slypi visa būties potencija ir tai, nuo ko viskas prasideda“.
Šioje parodos turinyje atmintis konceptualizuojama kaip asmeniškos kūrybos forma, kurios atspindžiai padeda suvokti kiekvienam individualią tikrovę. Pristatomi autoriai pasitelkia atminties temą: laiko prasmės motyvus, atstumą, prisiminimų refleksijas, aktualizuoja asmeninės aplinkos stebėjimą ir patyrimą, atsisako nereikalingų detalių ir savo kūryboje įprasmina pilnutinę praėjusio laiko tuštumą. Ši paroda – tai daugialypių patirčių atvertis, asmeninės būties atspindys ir, kaip rašo A. Jonkutė, sustojimo, egzistencinės „<...> pauzės būtinyb[ė] šiame perkrovos pasaulyje.

Organizatorius: Lietuvos dailininkų sąjunga
Kuratorė: Evelina Januškaitė-Krupavičė.
Parodos vieta: Vilniaus miesto rotušė, Didžioji g. 31, Vilnius
Laikas: 2018 06 04 – 2018 06 29, atidarymas – birželio 5 d., 18 val.

Paroda paremta LDS išleisto meno albumo „Memorabilia“ (2018) turiniu. Albumas sudarytas bendradarbiaujant menotyrininkėms Ritai Mikučionytei, Nijolei Nevčesauskienei, Evelinai Januškaitei-Krupavičei. Albumo dizainerė – Agnė Dautartaitė-Krutulė. Projekto vadovė: Edita Utarienė.

Dalyvauja: Eglė Gineitytė, Agnė Jonkutė, Eglė Karpavičiūtė, Gustas Jagminas, Aistė Kirvelytė, Laima Oržekauskienė-Ore, Nerijus Erminas, Laura Selmistraitytė, Rosanda Sorakaitė, Eglė Ulčickaitė, Rodion Petrov, Edita Utarienė, Julija Pociūtė.

Apie kuratorę
Evelina Januškaitė-Krupavičė – menotyrininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos projektų ir parodų kuratorė. Kultūros projektų srityje aktyviai dirba septynerius metus, taip pat rengia konferencijas, seminarus, simpoziumus, pristatymus, rašo įvairius tekstus, yra publikavusi apie 40 menotyros straipsnių. Domisi menu tarp disciplinų, šiuolaikinio meno ir medijų teorijomis, fenomenologija, laiko ir erdvės patyrimu, atminties samprata mene, meno ir mokslo sinteze.

 

Paulina Blažytė

Miškuose užmintos mįslės

Akvilės Anglickaitės paroda projektų erdvėje „Sodų 4“

Šiltas pavasario dienas leidžiant Vilniuje nejučia ima noras pabėgti į gamtą – vaikštant saulės užlietomis miesto gatvėmis apninka miškų, ežerų ir upių ilgesys. Todėl neturint galimybės ištrūkti smagu kartais nors trumpam save apgauti. Vieną iš tokių galimybių suteikė Akvilės Anglickaitės personalinė paroda „Kai tik jis palietė samanas, jo galia perėjo į mišką, ir medžių šaknys virto upėmis“ projektų erdvėje „Sodų 4“.

Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Galerijos „Vartai“ inf.

„Moi, non-moi“ paroda ir pokalbis apie L. Bourgeois, M. Lassnig ir V. Da Silva kūrybą

16:30 min. Pokalbis 3, Šiuolaikinio meno centro skaitykloje, Vokiečių g. 2
18:00 parodos “Moi, non-moi” atidarymas galerijoje „Vartai”, Vilniaus g. 39


Pristatydama vienų ryškiausių 20 a. meno kūrėjų Louise Bourgeois, Maria Lassnig ir Maria Helena Vieira da Silva parodą “Moi, non-moi” galerija „Vartai“ taip pat siūlo susipažinti ne tik su šių menininkių kūriniais, bet ir iš pirmų lupų daugiau išgirsti apie pačias menininkes, jų gyvenimo ir kūrybos istorijas.

Tai bus jau trečiasis galerijos „Vartai“ organizuojamas pokalbis. Ankstesniuose renginiuose dalyvavo vieni svarbiausių Baltijos šalių šiuolaikinio ir modernaus meno kolekcininkai R. Valiūnas, J. Zuzans, R. Anton bei Berlyne veikiantis galerininkas, kuratorius D. Marzona ir garsus kolekcininkas, filantropas E. Marzona. Šį kartą nuo kolekcionavimo temos pokalbis nukrypsta į parodoje pristatomas menininkes, kurių indėlis bei svarba 20 a. meno raidai tampa centrine pokalbio ašimi.

Šiame pokalbyje dalyvaus trys svečiai iš Portugalijos, JAV ir Austrijos, kurie buvo artimi menininkėms, kartu dirbo ar išsamiai tyrinėjo Louise Bourgeois, Maria Lassnig ir Maria Helena Vieira da Silva kūrybą.

Joana Baião - mokslų daktarė, atliekanti tyrimus Lisabonos Nova universiteto meno istorijos institute ir Paryžiaus École Normale supérieure. Ji yra monografijos „Vieira da Silva" (2010) autorė. Mark Setteducati - rašytojas, magas ir magijos, iliuzijų, žaidimų bei galvosūkių kūrėjas. Jis buvo ilgametis Louise Bourgeois padėjėjas ir artimas draugas. Hans Werner Poschauko - menininkas, kuratorius, buvęs Maria Lassnig studentas, kuris vėliau tapo ilgamečiu padėjėju ir prisidėjo prie jos kūrybos. Jis yra Maria Lassnig fondo valdybos narys.
Pokalbis vyks anglų kalba Šiuolaikinio meno centro skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilnius).
Dalyvavimas pokalbyje ir parodos lankymas yra laisvas ir nemokamas.

 

 

Mecenatas
Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Globėjas
Renata ir Rolandas Valiūnai

Generaliniai parodos rėmėjai Eugenija ir Saulius Sutkai, António Gomes de Pinho

Parodos rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Hotel PACAI, NOVOTEL hotel, ACM informacija miestui, Visionaire hotel, Clear Channel

Galerijos rėmėjai
Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“

Dėkojame Šiuolaikinio meno centrui, Vilnius; Louise Bourgeois Studio, Niujorkas; Maria Lassnig Foundation, Viena; Foundation Arpad Szenes - Vieira da Silva, Lisabona


   

Aistė Kisarauskaitė

Tarsi mažytės šventyklos

Kazės Zimblytės abstrakcijų kalba

Nevaizduojančiojo meno raida nesibaigė su žymiuoju Kazimiro Malevičiaus „Juoduoju kvadratu“ (1913), abstrakčioji tapyba vystosi iki pat šių dienų. Lietuvoje abstrakcionizmas dažnai siejamas su Kazės Zimblytės vardu. Tapybos kūriniui nusimetus šimtmečius neštą prievolę reprezentuoti realybę, atsiveria didžiulė erdvė įdomiausiems žaidimams ar tyrimams, pradeda kalbėti anksčiau į darbą įkinkytos medžiagos. Menininkė ir susitelkia į paveikslo plokštumą kaip eksperimentų aikštelę, tačiau dėmesį kreipia ne į ekspresijos išraišką, nebando sujaudinti žiūrovo dramatiškais efektais, priešingai – jos kūriniai vis labiau rimsta, koncentruojasi į tvirtas, bet kartu nepaprastai subtilias, rafinuotas, trapias struktūras, paremtas vos pastebimais spalvos virptelėjimais, plokštumos pokyčiais.

Kazė Zimblytė, be pavadinimo. Nedatuota.„Lewben Art Foundation“ nuosavybė
Kazė Zimblytė, be pavadinimo. Nedatuota.„Lewben Art Foundation“ nuosavybė
Kazė Zimblytė, be pavadinimo. Nedatuota.„Lewben Art Foundation“ nuosavybė
Kazė Zimblytė, be pavadinimo. Nedatuota.„Lewben Art Foundation“ nuosavybė
Galerijos „Vartai“ inf.

Louise Bourgeois, Marijos Lassnig ir Marijos Helena Vieira da Silva paroda „Moi, non-moi“

2018 m. birželio 5–liepos 27 d.

Louise Bourgeois (1911–2010, Prancūzija)
Maria Lassnig (1919–2014, Austrija)
Maria Helena Vieira da Silva (1908–1992, Portugalija)

Kuratorius Amer Abbas

Galerija „Vartai“ su dideliu džiaugsmu pristato Baltijos šalyse niekuomet neeksponuotų pasaulinio garso menininkių Louise Bourgeois, Maria Lassnig ir Maria Helena Vieira da Silva parodą „Moi, non-moi“. Šios menininkės laikomos vienomis didžiausią įtaką XX a. meno raidai padariusių kūrėjų, o jų darbai įtraukti į svarbiausių pasaulio muziejų kolekcijas ir aprašomi meno istorijos knygose.

Parodą, rengiamą bendradarbiaujant su Maria Lassnig fondu (Viena), Louise Bourgeois studio (Niujorkas) ir Árpád Szenes-Vieira da Silva fondu (Lisabona), sudarys daugiau nei 50 menininkių kūrinių. Nors visos trys kūrėjos labiausiai pagarsėjo savo tapybos darbais (M. Lassnig ir M. Vieira da Silva), skulptūromis ar instaliacijomis (L. Bourgeois), parodos kuratorius iš Austrijos Amer Abbas šį kartą siūlo sutelkti dėmesį į menininkių piešinius. Ši medija menininkėms buvo ne tik formali tapybos ar skulptūros darbų tąsa, tačiau ir asmeninės, išlaisvintos kalbos gestas, visoms trims kūrėjoms tarnavęs kaip būdas išreikšti intymiausias mintis bei jausmus.

Parodos pavadinimas – „Moi, non-moi“ – „Aš, ne aš”. Tai sąvoka, sukurta lietuvių kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino, kuris siekė apibūdinti žmogaus būseną, kai esama savimi, bet tuo pat metu nurodama ir į tam tikrą asmenybės netapatumą. Piešiniai sukuria erdvę išreikšti performatyvųjį „ne aš”, juose susiduria artistiškasis menininkių „aš“ ir tiesiog „aš“. Galimybė piešti visur ir visada piešiniui leido funkcionuoti kaip vizualiam dienoraščiui, kuriame atsiskleisdavo tiek menininkių kūrybinės vizijos ir ambicijos, tiek asmeninės patirtys. L. Bourgeois yra pasakiusi: „Piešiu naktimis, atsirėmusi į pagalvę. Kartais grodavo muzika. Kitais atvejais aš tiesiog klausydavausi automobilių triukšmo gatvėje. Labai saugau savo pieštus dienoraščius. Jie padeda man atsipalaiduoti ir greičiau užmigti. <...> Piešiniai yra „idėjos-plunksnos” – ore sklandančios mintys, kurias perkeliu ant popieriaus. Visos mano mintys yra vizualios.“

Piešinys šioms menininkėms buvo tiesioginis ir spontaniškas menas, todėl juose neliko vietos prisitaikymui ir savikontrolei, nebuvo prasmės meluoti sau, o dabar ir žiūrovui, kuris gali išvysti ir pajusti tai, kuo iš tikrųjų gyveno šios kūrėjos. L. Bourgeois, M. Lassnig ir M. Helena Vieira da Silva pasitelkia tą pačią kalbą – paprastą liniją, kad pasakotų skirtingas, tačiau vienodai svarbias istorijas. Ši kalba, atspindinti unikalius menininkių mąstymo ir kūrybos principus, padėjo joms tapti vienomis garsiausių pasaulio menininkių bei itin stipriai prisidėjo prie moterų meno emancipacijos ir raidos pasaulyje.

Maria Helena Vieira da Silva – Portugalijos–Prancūzijos tapytoja, laikoma viena iš abstrakčiosios tapybos puoselėtojų, padėjusių panaikinti ribą tarp vaizduojamosios ir abstrakčiosios tapybos. M. Vieira da Silva tapo pirmąja moterimi, apdovanota Nacionaliniu Prancūzijos meno ir literatūros prizu 1966 m., o 1979 m. menininkei buvo įteiktas Prancūzijos Garbės legiono ordinas. M. Vieira da Silva rengė parodas Guggenheim muziejuje, Kunsthalle Basel, Museo Civico, Turine ar Musée national d’art moderne, Paryžiuje ir kituose garsiuose muziejuose.
Maria Lassnig kūrybinis kelias buvo itin sudėtingas. Jos kūriniai pripažinimo sulaukė tik pačioje jos gyvenimo pabaigoje. M. Lassnig paliko pėdsaką daugelyje meninių judėjimų ir yra laikoma viena iš art informel pradininkių Austrijoje bei moterų emancipacijos pioniere meno pasaulyje, kuriame iki tol dominavo tik vyrai. Vizionieriški jos kūriniai padarė didelę įtaką vėlesnei menininkų kartai. Menininkė yra rengusi asmenines parodas MoMA PS1, Pompidou centre, Stedelijk Museum ir daugybėje kitų muziejų bei galerijų. Didžiulį rezonansą, kurį sukėlė M. Lassnig kūryba, taip pat atspindi jai suteiktas Roswitha Haftmann prizas 2002 m. ir Austrijos Mokslo ir meno Garbės ženklas 2005 m. Žinoma, svarbiausias menininkės įvertinimas buvo 2013 m. Venecijos bienalėje įteiktas „Auksinio liūto“ apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus.

Panašiai kaip ir M. Lassnig, prancūzė Louise Bourgeois tarptautinio pripažinimo sulaukė tik 8-ajame savo gyvenimo dešimtmetyje. Dabar ji laikoma viena garsiausių menininkių pasaulyje. Pasitelkdama kūną kaip pirminę formą, L. Bourgeois tyrinėjo ištisą žmogaus būsenų spektrą. Atminties, seksualumo, meilės ir atstūmimo temos sudaro jos kūrybos esmę. L. Bourgeois kūriniai yra įtraukti į institucines ir privačias kolekcijas visame pasaulyje, ji taip pat yra atstovavusi JAV Venecijos bienalėje, apdovanota JAV nacionaliniu meno medaliu, „Auksiniu liūtu“, Prancūzijos Garbės legiono ordinu, jos skulptūros eksponuojamos Tate Modern galerijoje, Bilbao, Niujorko Guggenheim muziejuje, Ermitaže Sankt Peterburge ir kitur.

Mecenatas
Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Globėjas
Renata ir Rolandas Valiūnai

Generaliniai parodos rėmėjai Eugenija ir Saulius Sutkai, António Gomes de Pinho

Parodos rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Hotel PACAI, NOVOTEL hotel, ACM informacija miestui, Visionaire hotel, Clear Channel

Galerijos rėmėjai
Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“

Grafinis dizainas
Jurgis Griškevičius

Dėkojame Louise Bourgeois Studio, Niujorkas; Maria Lassnig Foundation, Viena;
Foundation Arpad Szenes - Vieira da Silva, Lisabona

 

Maria Helena Vieira Da Silva. Château en Espagne, 1950
Maria Helena Vieira Da Silva. Château en Espagne, 1950
Birutė Ušinskaitė

Prarastojo rojaus ilgesys vienuolių siuviniuose

Paroda „Siuvinėtas dangus: Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių XV–XX a. siuvinėti liturginiai drabužiai“ Bažnytinio paveldo muziejuje

Arnotai, dalmatikos, mitros, kapos, stulos, antepedijai, bursos, veliumai ir net vyskupo bateliai – kaip margi egzotiškų augalų žiedlapiai, atpūsti iš rojaus sodų šėliojančios laiko dvasios, kuri pučia, kur nori, dailiai sugulė į bažnyčių zakristijų senovinių spintų stalčius. Iš ten juos ištraukė Bažnytinio paveldo muziejaus darbuotojai, išvėdino, rekonstravo ir sudėjo į stendus parodoje „Siuvinėtas dangus: Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių XV–XX a. siuvinėti liturginiai drabužiai“. Trijose salėse – iš viso šimte kvadratinių metrų – eksponuojama apie šimtą unikalių eksponatų iš prabangių audinių. Tai vertingiausi Vilniaus arkikatedros ir Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių lobiai, pasiekę mūsų laikus. Šiandien prie jų mirguliuoja blyškūs lankytojų veidai.

Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
VGMC inf.

Dainiaus Trumpio ir Vaivos Kovieraitės-Trumpės paroda „Susidūrimo vieta“

2018 m. gegužės 31 – birželio 23 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Dainiaus Trumpio ir Vaivos Kovieraitės-Trumpės paroda „Susidūrimo vieta“.  
Atidarymas 2018 m. gegužės 31 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3)

Tai naujas menininkų dueto kūrybinis projektas, savaip interpretuojantis praeities laiką. Dainius Trumpis instaliacijoje Dekonstruoti Vladimiro Tatlino bokštą akcentuoja nesustabdomą kūrybinę energiją totalitarinių ideologijų kontekste. Pasak menininko, Tatlino projektas Internacionalo bokštas buvo idealistinis, kaip ir visa sovietinė sistema. Deja, jis nebuvo realizuotas. Paradoksalu, kad gyvendamas nepritekliuje, maketui reikiamas medžiagas Tatlinas rinko sąvartyne, taip sukurdamas vieną garsiausių konstruktyvizmo kūrinių. Trumpio projekte svarbus tiek fizinis, tiek ir emocinis bokšto maketo dekonstravimas, išryškinantis idealizavimo, romantikos, nostalgijos, liūdesio bei žlugusių vilčių aspektus.


Vaivos Kovieraitės-Trumpės grafikos darbų kolekcija Tai daugiau nebe praeitis, bet ir dar ne ateitis tyrinėja vaizdo interpretavimo galimybes. Kūrinių cikle pasitelkta fotografija. Ji tampa atspirties tašku naikinant laiko pojūtį, kuriant papildomas reikšmes, keičiant subjektų vaidmenis, suteikiant praeities vaizdiniams naujus pavidalus. Autorės teigimu, jos naudojamas fotografinių siužetų animavimas tampa svarbiu procesu, kuriame statika tampa judėjimu, momentas – pasakojimu, vaizduojami artefaktai – atmintimi, o subjektas atsiduria dviprasmiškoje realybėje.


Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba,
Lietuvos dailininkų sąjunga

Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

 

Rengėjų inf.

Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos Suaugusiųjų skyriaus absolventų paroda „Baigiamieji“

  Gegužės 28 – birželio 5 d. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) veiks Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos (VJVDM) Suaugusiųjų skyriaus absolventų kūrybos paroda Baigiamieji.


  Siekiant plačiau pristatyti mokyklos veiklą, įvesti jos absolventus į sostinės kultūrinio gyvenimo erdves, VJVDM mokinių baigiamųjų darbų parodos įvairiose viešosiose sostinės erdvėse rengiamos nuo 2012 m. O Dailininkų sąjungos galerijoje paroda Baigiamieji šiemet rengiama jau trečią kartą. Eksponuojant mokyklos Suaugusiųjų skyriaus mokinių darbus šioje galerijoje, jie sulaukia ne tik dailės mokyklos bendruomenės, nuolatinių galerijos lankytojų dėmesio, bet buvo ne kartą pastebėti ir dailės mėgėjų, kolekcininkų, panorusių įsigyti čia eksponuotų kūrinių.


    Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos Suaugusiųjų skyrius, anksčiau vadintas tiesiog „vakariniu“ yra neatsiejama mokyklos istorijos ir dabarties dalis. Nuo seno greta mokykloje besimokančių vaikų vakarais čia susirinkdavo ir įvairaus amžiaus bei profesijų žmonės, vieni – norėdami  pagilinti savarankiškai sukauptą kūrybinę patirtį, kiti – siekdami susipažinti su svarbiausių dailės dalykų pagrindais. Kasmet šį mokyklos skyrių paprastai baigia apie 20 absolventų, pristatydami daugybę savitų tapybos, grafikos, taip pat – skulptūros bei kitų kūrinių. Tačiau svarbiausia, kad mokykloje susikuria jauki ir draugiška besidominčiųjų daile bendruomenė, kurią dar labiau suvienija vasaros praktikos - plenerai, galimybė savarankiškai padirbėti mokykloje savaitgaliais, ypač – „šturmuojant“ diplominius darbus...


  Šiųmečių absolventų baigiamųjų darbų vadovai – VJVDM mokytojai, žinomi menininkai Eglė Vertelkaitė, Linas Jusionis, Raminta Šumskytė, Jonas Vaitiekūnas. Parodoje pristatomi tapybos bei grafikos darbai. Gegužės 30 d. (trečiadienį) 18 valandą galerijoje vyks atviras baigiamųjų darbų gynimas, į kurį kviečiami visi besidomintys daile, norintys iš arčiau susipažinti su meninio ugdymo galimybėmis. 

Contour Art Gallery

Rūtos Vadlugaitės paroda „Protarpiai“

Birželio 6 d. 18 val. Jogailos rezidencijoje (Jogailos g. 3, Vilnius) atidaroma pirma personalinė tapytojos Rūtos Vadlugaitės paroda „Protarpiai“.

Paveikslus laikanti daugtaškiais, o tų taškų sujungimo veiksmą – tapybos kūnu, menininkė kuria vaizdų tinklą, aprėpiantį dvi klausimų platumas: pirma, kas sudaro tapybos gramatiką, kas yra tapybos kalba – ar ji slypi daugiau žodžiuose, ar vaizduose? „Tapybos kaip (vaizdinės) kalbos suvokimas nuolat kinta – jis pasklidęs cirkuliuojančioje prasmės kraujotakoje, ir svarbu suprasti, kad tapyba iš esmės yra abstrakti idėja, tarpstanti vaizdų, žodžių raizginiuose. Parodą regiu atvirą klausimo nuostabai, atsakymo iliuzijai, galvojimui tarpuose, buvimui protarpiuose.
Rašant žodžiai tapo vaizdu, o vaizdas – tik pretekstu žodžiams“
Rūta Vadlugaitė

Vilniaus dailės akademijoje tapybos magistrantūroje studijuojanti menininkė, 2016 metais laimėjusi pirmą vietą Žabolis Art Project tapybos kategorijoje, 2017 metais tapusi projekto Jaunojo tapytojo prizas finaliste, jau du metus eksponuoja savo kūrybą greta kitų Contour Art Gallery atstovaujamų, Lietuvos meno pasaulyje gerai žinomų tapytojų Eglės Ridikaitės, Eglės Gineitytės, Laisvydės Šalčiūtės bei Raimodo Gailiūno darbų. Pastarasis, beje, buvo ir pirmas R. Vadlugaitės tapybos mokytojas, dar dailės mokykloje įdiegęs savo mokinei nuostatą, kad tapyba nepripažįsta netikrumo – ji negali būti sumeluota.
Buvimas protarpiuose – tai jaunos menininkės kelionė iš savęs į save, kuriant tapybos gramatiką, abstrakčiai idėjai plevenant tarp vaizdų ir žodžių.
Kviesdami į parodą, kviečiame paklysti prasmių, vaizdų ir žodžių (ne)buvimo spalvinguose labirintuose ir remiantis savais jausmais sukurti savąsias prasmes... protarpiais.

Parodą rengia menininkei atstovaujanti Contour Art Gallery bendradarbiaudama su Baltic Sothebys International Realty.
Parodos informacinis rėmėjas Clear Channel
Paroda Jogailos g. 3 veiks iki 2018 liepos 1 d.
II–V 16.00–19.00
VI–VII 12.00–16.00
Kitu laiku parodą galima apžiūrėti iš anksto susitarus su Contour Art Gallery
Kontaktai: [email protected]

 

Linas Bliškevičius

Individuali kolektyvinė vizija

XIII Baltijos trienalė Šiuolaikinio meno centre

Baltijos trienalė pavadinimu įsako – „Išsižadėk šmėklų“. Anot kuratoriaus Vincent’o Honoré, tos šmėklos yra tapatybėje (angl. identity). Matyt, atėjo laikas! Deginkime asmens tapatybės korteles ir kurkime naują nuasmenintą grupinę ideologiją, paremtą dar ankstesniame renginyje – XIII Baltijos trienalės preliude – cituojamu Liv Wynter eilėraščiu „Kaip tampama antžmogiais“. Programa tokia – prisikėlęs Friedrichas Nietzsche kartu su poliglotais, provokuojančiais mušeikomis, prie korimo priprantančiais šunimis, feministėmis ir alternatyvių bendruomenių kūrėjais bei utopistais, susikibę rankomis, pritvinkę įtampos ir nužmoginti mutuos į antžmogius ir kažkas turės pasikeisti. Paroda skelbia kolektyvinę būsimų antžmogių viziją, siekiama sukurti erdvę, nurodančią ir į ateitį, ir į praeitį, ir neaišku kur. Prasminiame lygmenyje atsisakoma bet ko, ką galima kaip nors identifikuoti, čia užimama absoliutaus kintamumo ir reliatyvizmo pozicija.

Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Dora Budor „Išsaugojimo mašina“. 2018 m. A. Vasilenko nuotr.
Dora Budor „Išsaugojimo mašina“. 2018 m. A. Vasilenko nuotr.
Diogo Passarinho architektūra, Darja Bajagić ir Mirian Cahn kūriniai. A. Vasilenko nuotr.
Diogo Passarinho architektūra, Darja Bajagić ir Mirian Cahn kūriniai. A. Vasilenko nuotr.
Miriam Cahn, „Schlafen“. 1997 m. A. Vasilenko nuotr.
Miriam Cahn, „Schlafen“. 1997 m. A. Vasilenko nuotr.
Caroline Achaintre darbai. A. Vasilenko nuotr.
Caroline Achaintre darbai. A. Vasilenko nuotr.
Nina Beier, „Automobilis“. 2017 m. A. Vasilenko nuotr.
Nina Beier, „Automobilis“. 2017 m. A. Vasilenko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas