2019 m. kovo 5 dieną, eidama 97-uosius, Albukerkyje (JAV Naujosios Meksikos valstija) mirė Lietuvos ir JAV aplinkos menininkė, eksperimentinių tampriųjų audinių struktūrų vizionierė Aleksandra Fledžinskaitė-Kašubienė (Kašuba).
Menininkė gimė 1923 m. Lietuvoje, Aleksandros Zubovaitės-Fledžinskienės ir Jono Fledžinsko šeimoje, su broliais ir seserimi augo Ginkūnų dvare, prie Šiaulių. Karo metais mokėsi Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute ir Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. artėjant frontui su savo mokytoju ir būsimu vyru, skulptoriumi Vytautu Kašuba, pasitraukė į Vakarus, 1947 m. emigravo į JAV, 1963–2001 m. gyveno ir dirbo Niujorke, 2001 m. persikėlė gyventi į Naujosios Meksikos valstiją.
A. Kašuba įsiliejo į XX a. 6–7 dešimtmečio Niujorko meninį gyvenimą gyvai pažindama naujas meno praktikas: 6-ajame dešimtmetyje lankė skulptorės Louise Nevelson studijoje vykusius sekmadienio 4-os valandos menininkų susitikimus-forumus (4 o’clock Forums), dalyvavo „Eksperimentų mene ir technologijoje“ (Experiments in Art and Technology) sąjūdžio parodoje, 1968–1969 m. vykusioje Bruklino muziejuje.
Menininkė išbandė įvairias raiškos priemones – figūrinę keramiką, mozaiką, iš plytų, marmuro, granito kūrė abstrakčius sieninius reljefus, skirtus viešosioms JAV miestų erdvėms. Bene garsiausias tokių reljefų pavyzdys – 1986 m. įgyvendinta Pasaulio prekybos centro Niujorke sieninė puošyba, sunaikinta kartu su pastatu per 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro išpuolį.
Originaliausią A. Kašubos kūrybos dalį sudarė nuo XX a. 8 ojo dešimtmečio menininkės tyrinėtos eksperimentinės tampraus sintetinio audinio struktūros. Vieną pirmųjų ji instaliavo savo studijoje sukurdama penkių organinių erdvių buveinę („Gyvenamoji aplinka, 43W90-oji gatvė“, Niujorkas, 1971–1972), kurią aplankyti kvietė Fluxus sąjūdžio lyderio Jurgio Mačiūno suprojektuotas kvietimas.
Eksperimentus su tampriųjų audinių struktūromis menininkė nuosekliai tęsė kurdama instaliacijas skirtinguose JAV muziejuose, dalyvaudama su savo Niujorko menų kolegijos studentais Vudstoke vykusiame renginyje „Whiz Bang Quick City“, kuriame per 24 valandas pastatė tampriųjų audinių būstą ir gyveno jame renginio metu (1972), taip pat taikomųjų tyrimų meno ir mokslo projektuose Filadelfijos tekstilės ir mokslo koledže (1977, 1983–1984, 1989).
O persikėlusi gyventi į Naujosios Meksikos valstiją sukauptą patirtį taikė gyvenimo būdui – pasitelkusi į pagalbą vietinius meistrus romantiškame dykumų peizaže pastatė „buveinių-kiautų“ Akmenų kalvos namą su priestatu (rezidencija) į svečius atvykstantiems menininkams ir gyveno jame iki 2012 metų. Įsikūrusi nuošaliame gamtos prieglobstyje menininkė toliau kūrė eksperimentinių organinių gyvenviečių (globalių kaimų) ir buveinių modelius kūrimą. Čia pradėjo rašyti.
Kašuba anglų kalba rašė apie savo šeimą, vaikystę (Child Ticking. A Memoir, 2001), emigracijos (On the way to America. To my daughter Guoda Kasuba Bur. In OIKOS. Lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 2012 nr. 2) išgyvenimus ir kūrybą (Kasuba works, 2011, perleista Lietuvos dailės muziejaus lietuvių kalba 2012, The Mind Gazing at Itself, 2016, prieiga per internetą https://www.kasubaworks.com/the-mind-gazing-at-itself-2016.html). Lietuviškai galima susipažinti su knyga „Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai 1988–1992“ (Vilnius: Baltos lankos, 2008; laiškai yra saugomi VU rankraštyne).
Mes su menininke susipažinome 2013-ųjų pavasarį. Vykau į Albukerkį aptarti galimybės įgyvendinti Nacionalinės dailės galerijoje (NDG) A. Kašubos 1975 m. tampriųjų audinių ir neoninių šviesų instaliaciją „Spektro užuomina“. Sumanymas pavyko, pas menininkę apsilankęs NDG architektas Aleksandras Kavaliauskas, dirbdamas drauge su ja, pažino tampriųjų audinių membraminio tempimo principus, gavo aiškias instrukcijas, kaip įgyvendinti „Spektro užuominų“ projektą. O jo pristatymas parodoje (2014–2015) suteikė pirmosios pažinties su A. Kašubos kūryba galimybę Lietuvoje.
Mūsų bendradarbiavimas tęsėsi, 2018–2019 m. menininkė Lietuvos dailės muziejui padovanojo 150 kūrinių, sukurtų 1953–2018 m., unikalią tapybos, tekstilės darbų, keraminių plytelių pano, skulptūrinių reljefų, koliažų, akvarelių, eksperimentinių tampraus audinio struktūrų instaliacijų projektų, vizionieriškų organinės architektūros modelių, viešosiose JAV erdvėse įgyvendintų skulptūrinių objektų brėžinių kolekciją. Taip pat – 7900 vienetų skaitmeninių vaizdų archyvą. Su menininke sutarėme, kad jos dovana bus pristatyta per pirmą Aleksandros Kašubos retrospektyvą NDG, 2020-ųjų pabaigoje.
Paskutinė menininkės darbų siunta muziejų pasiekė š. m. kovo 1 dieną. Pranešusi, kad siunta sėkmingai atkeliavo, sulaukiau Aleksandros atsakymo: „Tai dabar jau galima giliai giliai atsikvėpti. O tau tikrumoje prasideda kitas darbas.“
Daugiau informacijos apie menininkės kūrybą rasite jos interneto puslapyje www.kasubaworks.com.
