7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Monika Krikštopaitytė

Kaip apversti tylą

Eglės Vertelkaitės paroda „Briedžių sala“ Vilniaus grafikos meno centre „Kairė–dešinė“

Pavadinimas mums žada salą, briedžius, o atveda į tamsą. Į kraupias prietemas, laimė – salėse yra po properšą šviesai, ji krinta tirštos geltonos it aušros ar vakaro saulės spinduliais. Tarsi daržinėj pro plyšį, o gal pro sunkias, tamsių istorijų prisigėrusias užuolaidas. Silpni, gintariniai įstriži spinduliai duslioje aplinkoje atrodo lemtingai reikšmingi. Viltingi. Autorinės technikos: daug sluoksnių šelako dengtos fotografijos spindi prabangaus baldo gelme, ant jų turėtų ryškiai matytis dulkės, tik ne čia – prietemoje. Kvėpuoti nėra erdvu, plaučiai prityla, įsijungia savisaugos instinktai.

Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Artifex inf.

Diletos Deikės instaliacija „Krentantys šešėliai“

Diletos Deikės instaliacija „Krentantys šešėliai“ sukurta ilgai vaikštant ir fiksuojant šviesos ir šešėlių žymes buvusiame Vilniaus žydų gete. Ji eksponuojama Gaono gatvės pirmame name įsikūrusioje galerijoje „Artifex“ – visai šalia buvusių geto vartų.  Diletos kūrinys yra apie atmintį – lėtai, bet neišvengiamai ataidinčius buvusių gyvenimų pėdsakus. Tai beveik neapčiuopiamas, ir kartu labai materialus darbas. Darbas kaip tuštumos atvėrimas ir atminties pulsavimo užrašymas siuvinėjimo dygsniais. Lėtas dygsniavimas (angl. slow stitching) įkvepia veiksmo ir sąmoningo įsigilinimo sąveiką ir siuvinėtojai, ir žiūrintiems.

Dileta Deikė, „Krentantys šešėliai“
Dileta Deikė, „Krentantys šešėliai“
KKKC inf.

KKKC parodų rūmuose – „Grožio kontūrai“

Rugsėjo 22 d., 18 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Benignos Kasparavičiūtės, Dariaus Vaičekausko ir Kęstučio Šapokos koliažų / asambliažų / dekoliažų paroda „Grožio kontūrai“. Parodos kuratoriai – patys autoriai. Paroda veiks iki spalio 15 d.

Aistė Kisarauskaitė

Haptinis vizualumas ir kintančio suvokimo erdvės

Paroda „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“ galerijoje „Arka“

Turbūt dauguma sutiks, kad galerijos „Arka“ erdvės yra itin charakteringos, o mano nuomone – net susireikšminusios ir dažnai nemandagiai pertraukiančios kalbantįjį, todėl jose eksponuoti parodas nėra lengva. Gražaus, tačiau todėl pastebimo medžio grindys, sudėtingai suplanuotos erdvės su įvairiais užkaboriais, šokčiojanti sienų linija, neaukštos lubos – visas istorinio pastato žavesys yra sunkiasvoris, aktyvus, tykantis užgožti menininką, todėl prie jo tenka derintis kaip prie kaprizingos garsios charakterinių vaidmenų aktorės. Ir priversti šią ponią bendradarbiauti tampa iššūkiu tiek kuratoriui, tiek menininkui.

Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Renata Valčik, Tomoo Nagai, „Debesis“. S. Valiaus nuotr.
Renata Valčik, Tomoo Nagai, „Debesis“. S. Valiaus nuotr.
Renata Valčik, Tomoo Nagai, „Debesis“. S. Valiaus nuotr.
Renata Valčik, Tomoo Nagai, „Debesis“. S. Valiaus nuotr.
Saulius Valius, „Link“. S. Valiaus nuotr.
Saulius Valius, „Link“. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Rūta Šipalytė, „Mano gimtasis rajonas“. S. Valiaus nuotr.
Rūta Šipalytė, „Mano gimtasis rajonas“. S. Valiaus nuotr.
KKKC inf.

KKKC parodų rūmuose grupinė paroda „Kintanti talpykla / The Parametric Cache“

Rugsėjo 22 d., penktadienį, 18 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma projekto „Šiuolaikinės grafikos erdvės“ grupinė paroda „Kintanti talpykla / The Parametric Cache“. Rugsėjo 23 d. 11 val. Parodų rūmuose taip pat įvyks susitikimas su parodos kuratore Milda Dainovskytę. Susitikimo metu planuojama ekskursija po parodą. M. Dainovskytė pasidalins parodų kuratorystės patirtimi. Paroda veiks iki spalio 22 dienos.

„Akademijos“ galerijos inf.

VDA galerijoje „Akademija“ paroda „(Ne)vieta“

VDA galerijoje „Akademija“ rugsėjo 19 d. 18 val. atidaroma paroda „(Ne)vieta“. Paroda veiks rugsėjo 19 – spalio 6 d.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
LDS inf.

Eglės Rakauskaitės personalinė paroda „Polimerija“

Rugsėjo 15 d. (penktadienį) 17 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma Eglės Rakauskaitės personalinė paroda „Polimerija“.


Parodoje pristatoma nauja kūrybine menininkės emblema tapusio performanso „Be kaltės kaltiems. Pinklės“ 2023 m. interpretacija. Performanso laikas 17–18 val.

„Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“. Videoperformansas. 2023 m. © Eglė Rakauskaitė
„Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“. Videoperformansas. 2023 m. © Eglė Rakauskaitė
Kauno bienalės inf.

Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno paroda kviečia perkrauti žmogaus sistemas

Kauno paveikslų galerijoje rugsėjo 14 d., 18 val. Kauno bienalė atveria jungtinę Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno parodą „Restart“. Stabdyti kasdienybės skubėjimą, suaktyvinti pirmines būsenas ir formas, atsigręžti į tai, iš kur viskas prasidėjo – parodos kūrėjai ragina „per(si)krauti“.

Monikos Žaltė kūrinys. Organizatorių nuotr.
Monikos Žaltė kūrinys. Organizatorių nuotr.
Machiko Agano kūrinys. Organizatorių nuotr.
Machiko Agano kūrinys. Organizatorių nuotr.
Kauno bienalės inf.

Pristatoma 14-osios Kauno bienalės edukacinė programa

Prieš dvi savaites duris atvėręs didžiausias šiuolaikinio meno festivalis Lietuvoje 14-oji Kauno bienalė „Artumo geografija“ skelbia edukacinę programą ir kviečia registruotis. Įvairaus amžiaus, pomėgių ir poreikių auditorijoms subalansuotos kūrybinės veiklos, ekskursijos, paskaitos ir integruotos pamokos moksleiviams prasidės rugsėjo 16 d. ir tęsis iki spalio 29 d. Europos Komisijos apdovanota kaip sėkmingiausias projektas lankytojų edukacijos srityje Europoje Kauno bienalė šių metų edukacinę programą pradeda ekskursijomis suaugusiems ir jaunimui: „Pašto keliais“, „Pasipriešinimo ženklai Kaune“, „Artumo geografija“, „Kauno bienalė „Parake“.

14-oji Kauno bienalė. Ibrahimo Mahamos instaliacija Žemuosiuose Šančiuose. G. Jovaišos nuotr.
14-oji Kauno bienalė. Ibrahimo Mahamos instaliacija Žemuosiuose Šančiuose. G. Jovaišos nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Vasara iki metų pabaigos

Paroda „Žalia“ Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje

Šių metų pradžioje bene solidžiausios laikysenos Lietuvoje, kone šventyklos rimties sustingdytame Čiurlionies (vienintelio oficialaus LT genijaus) muziejuje vyko paroda „Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“, kuri jau tada atskleidė kontrasto potencialą. Kraupūs ir juokingi, istoriniai ir asmeniniai siaubai sužadino vaizduotę ir išlydėjo ne vieną patenkintų žiūrovų būrį, profesionalai irgi jautėsi patyrę netikėtą nuotykį. Rimties ir žaismo nuotykio intriga mezgama ir naujoje (dar vasarą atidarytoje) parodoje „Žalia“. Abi parodos kuratorės labai solidžios, tiesiog dailėtyros klasikės: mokslų daktarė, profesorė Giedrė Jankevičiūtė ir pati muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė, o tema tiesiog žalia… Nejaugi? Kaip tai?

Indrė Spitrytė, „Algae Lab.“. 2022–2023 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Indrė Spitrytė, „Algae Lab.“. 2022–2023 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Parodos „Žalia“ vaizdas. 2023 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Parodos „Žalia“ vaizdas. 2023 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Parodos „Žalia“ vaizdas. 2023 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Parodos „Žalia“ vaizdas. 2023 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, triptikas „Raigardas“. 1907 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, triptikas „Raigardas“. 1907 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Žalia geometrinė kompozicija“. 1980 m., Vladas Daujotas, „Trys seselės rengia į karą brolelį“. 1957 m.  J. Mocevičiūtės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Žalia geometrinė kompozicija“. 1980 m., Vladas Daujotas, „Trys seselės rengia į karą brolelį“. 1957 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Linas Katinas, „Iš lietuviškų audinių: Rusnė II“. 1968 m., Antanas Gudaitis, „Plakatas Lietuvas mākslas izstāde (Lietuvos dailės paroda)“. 1937 m., Viktoras Petravičius, „Plakatas Lithuania. Art Exhibition“. 1948 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Linas Katinas, „Iš lietuviškų audinių: Rusnė II“. 1968 m., Antanas Gudaitis, „Plakatas Lietuvas mākslas izstāde (Lietuvos dailės paroda)“. 1937 m., Viktoras Petravičius, „Plakatas Lithuania. Art Exhibition“. 1948 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Kazio Varnelio kūriniai parodoje „Žalia“. 1980–1988 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Kazio Varnelio kūriniai parodoje „Žalia“. 1980–1988 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Jonas Šileika, „Marytės darželis“. 1936 m., Jonas Mackonis-Mackevičius, „Dzūkų dainininkė Zofija Gudonienė“. 1975 m., Paulius Juška, „Sierenka“. 2016 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
Jonas Šileika, „Marytės darželis“. 1936 m., Jonas Mackonis-Mackevičius, „Dzūkų dainininkė Zofija Gudonienė“. 1975 m., Paulius Juška, „Sierenka“. 2016 m. J. Mocevičiūtės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 581  >>> Archyvas