Dailės anonsai

Galerijos inf.

Spalio 6 d., penktadienį, 19 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma vizualaus meno bienalės „Laconica“ paroda „Švytėjimai“.

Parodos autoriai Danas Aleksa, Ramūnas Alminas, Henrikas Čerapas, Sigita Ūla Gečaitė, Žaneta Jasaitytė-Bessonova, Rūta Katiliūtė, Sybille Pattscheck, Karolis Vaivada, Tess Williams, Julie Wolfe, Darius Žiūra. Parodos kuratorė Agnė Jonkutė.

Vilniaus rotušės inf.

Vilniaus rotušėje spalio 3–28 d. veiks Lietuvos dailininkų sąjungos metų kūrybos apdovanojimų „Aukso mūza / Aukso ženklelis“ 2023 m. laureatų paroda. Parodoje pristatomi tapytojos Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės, tapytojo-monumentalisto Pauliaus Juškos ir tekstilininkės Žydrės Ridulytės kūriniai.

VDA Titanikas inf.

Spalio 5 d. 18 val. VDA parodų salėse „Titanikas“ atidaroma Romualdo Kvinto paroda „Iš Romualdo Kvinto dirbtuvės“.

Galerijos inf.

Spalio 4 d. (trečiadienį) 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4) atidaroma personalinė Martos Vosyliūtės paroda „Kai brangu tampa pigu, kai pigu tampa brangu“.

Dalia Karatajienė

Profesorės Ievos Skauronės paroda „Belaukiant“, kuri nuo spalio 5 dienos bus eksponuojama „GODÒ galerijoje“,  beveik neišvengiamai siūlo bendrą ekspozicijos ir galerijos vardiklį – Samuelio Becketto pjesę „Belaukiant Godo“. Ši iš pirmo žvilgsnio atsitiktinė paralelė, atidžiau pažvelgus į menininkės kūrinius ir garsųjį absurdo dramaturgijos šedevrą, pasirodo turinti anaiptol nepaviršutines sąsajas.

Marija Martinaitytė

Jurgos Barilaitės paroda „Dugnas“

Visi visur skuba, laikas, kaip ir visa kita, brangsta, tad ilgai miegoti, o kartu ir sapnuoti tampa prabanga, bet kartais mums pasiseka, kai atsiranda galimybių, bent viena kita, tai kompensuoti ne visada suprantamų (kaip ir savų) svetimų sapnų stebėjimu. Jurga Barilaitė įsileidžia į galeriją (AV17), kuri parodos „Dugnas“ metu tampa jos sapnų fragmentų saugykla.

BPM inf.

Bažnytinio paveldo muziejuje rugsėjo 29 d. atidaroma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“. Ši sukaktis sutampa su Vilniaus 700 metų jubiliejumi, o Vilnius turi išskirtinę reikšmę šv. Juozapato istorijoje. Čia įvyko jo pašaukimas į vienuolystę, skleidėsi ganytojiška veikla, čia, Švč. Trejybės vienuolyne, kartu su Juozapu Benjaminu Rutskiu Juozapatas pradėjo vienuolinio gyvenimo reformas ir įkūrė Bazilijonų ordiną. Šv. Juozapatą galime pagrįstai vadinti Vilniaus šventuoju: nuo XVII a. jis buvo laikomas Abiejų Tautų Respublikos globėju, o ikonografijoje dažnai stoja į vieną gretą su dangiškuoju Lietuvos sergėtoju šv. Kazimieru.

Gytis Oržikauskas

Rugsėjo 22 dieną (penktadienį) Vilmiaus universiteto Botanikos sodo Muziejuje (Kairėnų g. 43)  įvyks menininkų plenero „Pietūs ant žolės“ parodos „Gamtos anatomija“ atidarymas. Pleneras botanikos sode buvo sumanytas kaip kasmetinė tradicija, įkūnijanti Claude Monet (1840–1926) paveikslą „Pusryčiai ant žolės“. Skirtingai nuo kur kas garsesnio Édouard Manet (1832–1883) to paties pavadinimo darbo, kuriame Rafaelio nupiešta nimfos ir upės dievų grupė buvo perinterpretuota kaip su kurtizanėmis laiką leidžiančių miesčionių kompanija, C. Monet elegantiškas paveikslas buvo atsakas į gamtos tikrumo stokojančią istorinę tapybą. Iš tikrųjų daugelis istorinių peizažų iki to laiko buvo „žanriniai“ kūriniai (įkurdinantys skruzdės dydžio mitologines, karo ar religines figūras savo sukūrimo tikslui pateisinti), nutapyti rusvai melsvu spalvų gradavimu uždaroje dailininko studijoje.

„ArtVilnius“ inf.

Žiūrovams ir žinovams. Tokiu šūkiu lankytojus šiemet sutiks keturioliktoji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’23“. Spalio 13–15 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ įsikurs 300 menininkų, 70 meno galerijų ir institucijų iš 18 pasaulio šalių.

VVJMD inf.

Agnė Jonkutė (g. 1974 m.) – tarpdisciplininio meno kūrėja, tapytoja, dėstytoja. Menininkė neapsiriboja viena kūrybos sritimi - kuria piešinius, performansus, instaliacijas, videomeną ir fotografiją, dažnai eksperimentuoja su atlikimo technika, o patirtį iš šių sričių perkelia į tapybą. Minimalistinė menininkės kūryba alsuoja rimtimi ir ramybe. Monochrominiai tapybos darbai panardina žiūrovą į savotišką meditatyvią būseną, hipnotizuoja, nugramzdina į giliausius pasąmonės klodus, kuriuose iškyla archajiniai pirmapradžiai vaizdiniai, vizijos ir sapnai, peizažai, kuriuose susitinkame su savo tikruoju Aš. Su savimi.