7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kauno bienalės inf.

Kauno bienalės inf.

14-osios Kauno bienalės „Artumo geografija“ uždarymo savaitgalis: epilogas

Du mėnesius trukusi 14-oji Kauno bienalė „Artumo geografija“ užveria duris. Rekordinio lankytojų skaičiaus sulaukęs didžiausias šiuolaikinio meno festivalis Lietuvoje spalio 28 d. kultūros erdvėje P.A.R.A.K.A.S kviečia į uždarymo renginius – meno, muzikos ir kino kelionę po kitas šalis ir kultūras.

Kauno bienalė erdvėje P.A.R.A.K.A.S. M. Plepio nuotr.
Kauno bienalė erdvėje P.A.R.A.K.A.S. M. Plepio nuotr.
Kauno bienalės inf.

Parodoje – apie bendruomenių patirtis kuriant vietas, kuriose joms būtų gera gyventi

Rugsėjo 16 d. Kauno bienalės kuruojama „Kūrybiškos Europos“ tarptautinė platforma „Stebuklingi kilimai“ (angl. MagiC Carpets), kuri vienija 16 Europos kultūros organizacijų, atveria šiuolaikinio meno parodą „Vieta bendruomenei, bendruomenė vietai“. Raudondvario menų inkubatoriuje įsikūrusi paroda kvies stebėti, kad gyvybingos miestų ir miestelių vietos yra tos, kurias kuria ir projektuoja patys gyventojai.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Kauno bienalės inf.

Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno paroda kviečia perkrauti žmogaus sistemas

Kauno paveikslų galerijoje rugsėjo 14 d., 18 val. Kauno bienalė atveria jungtinę Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno parodą „Restart“. Stabdyti kasdienybės skubėjimą, suaktyvinti pirmines būsenas ir formas, atsigręžti į tai, iš kur viskas prasidėjo – parodos kūrėjai ragina „per(si)krauti“.

Monikos Žaltė kūrinys. Organizatorių nuotr.
Monikos Žaltė kūrinys. Organizatorių nuotr.
Machiko Agano kūrinys. Organizatorių nuotr.
Machiko Agano kūrinys. Organizatorių nuotr.
Kauno bienalės inf.

Pristatoma 14-osios Kauno bienalės edukacinė programa

Prieš dvi savaites duris atvėręs didžiausias šiuolaikinio meno festivalis Lietuvoje 14-oji Kauno bienalė „Artumo geografija“ skelbia edukacinę programą ir kviečia registruotis. Įvairaus amžiaus, pomėgių ir poreikių auditorijoms subalansuotos kūrybinės veiklos, ekskursijos, paskaitos ir integruotos pamokos moksleiviams prasidės rugsėjo 16 d. ir tęsis iki spalio 29 d. Europos Komisijos apdovanota kaip sėkmingiausias projektas lankytojų edukacijos srityje Europoje Kauno bienalė šių metų edukacinę programą pradeda ekskursijomis suaugusiems ir jaunimui: „Pašto keliais“, „Pasipriešinimo ženklai Kaune“, „Artumo geografija“, „Kauno bienalė „Parake“.

14-oji Kauno bienalė. Ibrahimo Mahamos instaliacija Žemuosiuose Šančiuose. G. Jovaišos nuotr.
14-oji Kauno bienalė. Ibrahimo Mahamos instaliacija Žemuosiuose Šančiuose. G. Jovaišos nuotr.
Kauno bienalės inf.

13-oji Kauno bienalė: Once Upon Another Time…gyveno jie jau kitaip

Vienas didžiausių šiuolaikinio meno festivalių Baltijos regione, 13-oji Kauno bienalė, vyks 2021 m. lapkričio 12 d. – 2022 vasario 20 dienomis. Parodoje pavadinimu „Once Upon Another Time... gyveno jie jau kitaip“ bus apžvelgiama dabartinė pasaulinė situacija, įskaitant ir pandemiją, siekiama analizuoti žmonių ištvermingumo ir prisitaikymo istorijas. Kuruojama Josée Drouin-Brisebois, bienalė tiria skirtingas šiuolaikinio meno istorijų pasakojimo ir naratyvo formas. Kai kurios šių istorijų kyla iš mitų ir pasakojimų, siejamų su laiko tėkme, virsmais ir evoliucija. Taip pat jos tyrinėja asmenines ir bendruomenines išgyvenimo istorijas. Parodoje siūloma dalintis pasakojimais, įsišaknijusiais įvairiose pasaulėžiūrose bei akimirkose, galinčiose mus sujungti su praeitimi, dabartimi ir net ateitimi.

Josee Drouin-Brisebois
Josee Drouin-Brisebois
Kauno bienalės inf.

Pirmieji „Stebuklingų kilimų“ metai: magiškos istorijos pabirę Europoje

„Stebuklingi kilimai“ tai Kūrybiškos Europos iš dalies finansuojamas keturmetis tarptautinis projektas, kuriam pirmą kartą vadovauja Lietuva, atstovaujama šiuolaikinio meno festivalio Kauno bienalė. Projektas sujungia vietos bendruomenes ir kylančius menininkus bendroms meno veikloms įgyvendinti. Pirmaisiais projekto metais įvykdyta 20 rezidencijų, įtraukti 22 kylantys menininkai, 41 vietinis menininkas, bei 16 skirtingų vietinių bendruomenių. Stiprėjant projekto partnerystėms bei ryškėjant kryptingumui, projekto organizatoriai apžvelgia praėjusius bei pradeda planuoti antruosius „Stebuklingų kilimų“ metus.

Europą jungiančios istorijos arba „Stebuklingi kilimai“

Ankstyvą rudenį Kauno bienalė sėkmingai pabaigė pirmuosius projekto „Stebuklingi kilimai“ metus. Lietuvių vadovaujamas projektas, vykdomas kartu su dvylika partnerių iš Latvijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Portugalijos, Italijos, Austrijos, Čekijos, Kroatijos, Serbijos, Rumunijos ir Sakartvelo. „Stebuklingais kilimais“ organizatoriai siekia per įvairias meno formas žmones supažindinti su daugiasluoksne Europos bendruomene, jos istorija, patiriamomis problemomis ir išgyvenimais, kurti socialiai atsakingą meną, padedantį verbalizuoti įvairių bendruomenių istorijas. Projektas įgyvendinamas meno rezidencijų principu, išlydint jaunuosius-kylančius menininkus į rezidencijas svečiose šalyse.

Nors pirmais metais buvo numatyta surengti 13 rezidencijų, keliems projekto partneriams pareiškus norą savo šalyje įvykdyti po dvi rezidencijas, skaičius išaugo iki 20-ties. Kuratorių atrinkti menininkai, rezidencijos metu dirbo su vietos bendruomene, atliko tyrimus, rinko jų istorijas, o rezidencijos gale pristatė meno kūrinius, įkvėptus bendruomenės. „Mano galvoje, šis projektas visuomet asocijavosi su pasakų knyga. Knyga kurioje nugula daug skirtingų istorijų, su vis kitais veikėjais, kitais herojais ir kitais trigalviais slibinais. Šiais metais parašėme daugiau nei 20 tokių istorijų, pabirusių 13-oje Europos šalių. Jų veikėjai – vietos bendruomenės: pabėgėliai Italijoje ar Sakartvele, mažo kaimo gyventojai Rumunijos pakraščiuose, skalbėjos Portugalijoje ir t.t. Viena vertus, atrodo, kad visos šios pasakos tarpusavyje visiškai nesusijusios, tačiau visų jų paskirtis yra surasti savo namus, savo skaitytoją, klausytoją ar žiūrovą. Be ausų ir akių, siekiančių suprasti, nereikėtų lūpų istorijoms pasakoti, istorijos netektų prasmės. Aš be galo džiaugiuosi, kad ūmėjant nacionalizmui, antisemitizmui, priešiškumui vienas kitam, mes savo rankose turime patį nepavojingiausią bet patį įtaigiausią ginklą – galią vienus žmones supažindinti su kitais per jų istorijas, sutalpintas į vieną ar kitą meno formą, pasistengti padėti mums visiems suprasti, kad mes – žmonės nesiskiriame, skiriasi tik aplinka kurioje mes gyvename. O dažnu atveju mes visi bijome ir nemėgstame tų, kurių nepažįstame.“ - stebuklingus kultūrinius procesus komentavo Kauno bienalės direktorė Kotryna Žemaitytė.

Daugiasluoksnė Europos bendruomenė

„Stebuklingi kilimai“ – plataus organizacijų partnerių bei menininkų tinklo pagalba siekia skatinti tarpkultūrinį bei tarpreliginį dialogą, didinti kritinį visuomenės mąstymą, supratimą ir žinias apie mūsų istoriją ir praeitį bei gyvą bendravimą. „Šiuo metu dauguma žmonių išgyvena asmeninę krizę, nes mes nežinome ką reiškia būti dalimi bendruomenės. Taigi, nežinome ir nesuprantame savo atsakomybės prieš kitą asmenį. Dažnai netoleruojame to, ko nesuprantame. Svarbu įtraukti vietos bendruomenes į meno procesus ir jas įgalinti per bendros kūrybos praktiką, didinti tarpusavio supratimą ir tarpkultūrinį bendravimą, bendradarbiavimą.“ – teigė projekto „Stebuklingi kilimai“ vadovė Neringa Stoškutė.

Kiekviena projekto organizacija pasirinko tai šaliai aktualią problematiką ar socialinę temą. Vieni partneriai siekė išlikti aktyvūs ir per kultūrinius vyksmus reflektuoti geopolitines aktualijas: Italija, Kroatija, Austrija per meną ir glaudų darbą su vietos bendruomene siekė bent kiek prisidėti prie migrantų krizės sprendimo, jų integracijos į visuomenę. Italių duetas „Grossi Maglioni“ rezidencijos „Novo Kulturno Naselje“ (Serbija, Novi Sad) metu nagrinėjo sudėtingą ir konfliktišką Serbijos istoriją, šiuolaikinį tautos sąlytį su vietinėmis nacionalinėmis mažumomis, moterų padėtį šiame regione. Menininkė Maj Horn (Danija / Vokietija) kartu su vietos pabėgėliais vaikščiojo po Zagrebo (Kroatija) gatves ir gatveles, tam kad sudarytų migrantams naudingų vietų ir patarimų gidą. Šiame leidinyje sugulė alternatyvūs patarimai išgyvenimui: dėvėtų drabužių parduotuvės, nakvynės prieglobsčiai, specialių mokyklų migrantams sąrašai, detalesnė informacija ir žemėlapis.

Kitos projekto partnerių organizacijos daugiau dėmesio skyrė sociokultūriniam kontekstui ir vietinėms tradicijoms. Menininkės Hermione Allsopp (Didžioji Britanija) ir Ida Blazicko (Kroatija) rezidencijos tekstinės bienalėje „Contextile“ (Portugalija, Guimaraes) metu, bendravo su unikaliomis Šiaurės Portugalijos regiono skalbėjomis, kurios šeimos skalbinius skalbia viešuose baseinuose, miesto centre. Menininkės iniciavo beveik dešimtį meno kūrinių, siekiančių suaktyvinti ir paskatinti moteris ir toliau puoselėti šias tradicijas.

Visi dalyvavę menininkai buvo skatinami dirbti už institucijos ribų, ieškoti gilaus, sociokultūrinio konteksto nepažįstamose šalyse. Toks darbo metodas padeda tobulėti menininkams, o vietinei kultūrai pažvelgti į save, savo istoriją ir socialines problemas naujai. Daugumos rezidencijų rezultatų pristatymai vyko viešose ir ne menui skirtose erdvėse: parkuose, pagrindiniuose miestų skveruose, senų biurų erdvėse ar tekstilės fabrikuose. Kylantys menininkai buvo pristatyti tarptautiniuose renginiuose: bienalėse, trienalėse, įvairiuose festivaliuose.

Auginamas supratimas ir pasitikėjimas

Projekto „Stebuklingi kilimai“ vadovės tiki, kad kultūra gali pakeisti tarpusavio nepasitikėjimą ir konfrontaciją į tarpkultūrinį dialogą, tarpusavio supratimą, pagarbą ir meilę vienas kitam. „Multikultūriškumas – tai iššūkis, tačiau dėl vieno sutaria visi trylika projekto partnerių – tai noras kurti reikalingą meną, orientuotą į auditoriją, stengtis paaiškinti kartais rafinuotą ir sofistikuotą meno kalbą tiek mažam vaikui, tiek absoliučiam meno guru.” - šypteli K. Žemaitytė.

Apžvelgiant sėkmingai prabėgusius pirmuosius projekto „Stebuklingi kilimai” metus, projekto organizatoriai ne tik skaičiuoja rezultatus, tačiau įsivertino ir tobulintinas sritis. Dar metų eigoje išspręsti trumpalaikiai sunkumai dėl, išties kultūriškai skirtingų, darbo metodų. „Apžvelgiant pirmus projekto metus kartu su partneriais supratome savo stiprybes ir silpnybes bei skirtumus, pamatėme galimybes tobulėjimui ateinančiais projekto metais. Mūsų veikloje atsiranda daugiau savikritikos ir kryptingumo, o tai leidžia mums atvirai kalbėti apie savo poreikius ir turėti aiškesnius tikslus.“ – įžvalgomis dalinosi N. Stoškutė. Projekto vadovė pripažįsta, kad didžiausias iššūkis tiek vadovaujančiai organizacijai ir partneriams, tiek kuratoriams ir menininkams, tai priminimas, jog visi turi skirtingas žinias, skirtingas patirtis, supratimus ir papročius bei siekis visiems surasti būdą visu tuo pasidalinti.

Antrųjų metų pradžioje intensyviai ruošiamasi dar vienam meninių rezidencijų ciklui. Spalį vykusio kuratorių susitikimo metu buvo aptarti ateinančių metų planai bei aplankyta tekstilės bienalė „Contextile 2018“, apdovanotos pirmaisiais metais į meninius projektus įsitraukę bendruomenės. Antraisiais metais planuojama įgyvendinti 26 menines rezidencijas. „Pasibaigus pirmiems projekto metams partneriams linkiu atkaklumo ir būti ambicingiems toliau tęsiant darbus bei nepamiršti svajoti!”- linki projekto vadovė Neringa Stoškutė.

Daugiau informacijos apie menininkų rezidencijas skelbiama internetinėje svetainėje (www.magiccarpet.eu) bei socialiniuose tinkluose.

Kontaktai išsamesnei informacijai:

Projekto „Magic Carpets“ („Stebuklingi kilimai“) vadovė
Neringa Stoškutė
El. p. [email protected]
Tel.  +370 62998182

Kauno bienalės vadovė
Kotryna Žemaitytė
El. p. [email protected]
Tel. +370 60614370

 


„Stebuklingų kilimų" kuratoriai susitikimo metu Guimaraes, Portugalijoje, 2018 m.
„Stebuklingų kilimų" kuratoriai susitikimo metu Guimaraes, Portugalijoje, 2018 m.
Kauno bienalės inf.

11-oji Kauno bienalė YRA IR NĖRA: paminklo (ne)galimybės klausimas

Paroda viešosiose Kauno erdvėse. 2017 m. rugsėjo 15 – lapkričio 30 d.

Kuratorė – Paulina Pukytė

Kas yra paminklas, koks, kada, kodėl, jis galėtų būti ar nebūti? Šiuos klausimus nuo šių metų rugsėjo 15 d. kelia 11-oji Kauno bienalė „Yra ir nėra“. Ji siekia oponuoti populistinei paminklų griovimo–statymo praktikai ir jų konservatyviam tradicionalizmui, taip pat paskatinti bei legitimuoti radikaliai naujas, šiuolaikiškas, konceptualias, aktualias paminklinimo formas ir strategijas, kviesdama atsigręžti į buvusius, permąstyti esamus ir įsivaizduoti galimus paminklus.

11-osios bienalės kuratorė menininkė ir rašytoja Paulina Pukytė pakvietė menininkus iš Lietuvos, Vokietijos, Slovėnijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Olandijos, Pietų Afrikos ir Lenkijos sukurti kūrinius specialiai Kauno miestui.

23 menininkų intervencijas į viešąsias Kauno erdves rasite pagal specialų žemėlapį-gidą, kurį galima gauti bienalės būstinėje (Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16) arba atsisiųsti iš bienalės tinklalpio www.bienale.lt/2017/informacija-lankytojui/
Interaktyvus parodos žemėlapis ir kita informacija: bienale.lt/2017/yra-ir-nera/
Dėmesio: kai kurie kūriniai turi atskirą darbo laiką, nurodytą parodos gide ir interaktyviame žemėlapyje.


YRA IR NĖRA menininkai:
Adina, Manca Bajec, Kostas Bogdanas, Karolina Freino, Horst Hoheisel ir Andreas Knitz, Allard van Hoorn, Jenny Kagan, Juozas Laivys, Dainius Liškevičius, Anton Lukoszevieze, Philip Miller, Tatzu Nishi, Jonas Oškinis ir Raimundas, Krukonis, Paulina Pukytė, Juozas Zikaras

Philip Miller „Ikh vil nit visn – nenoriu žinoti“, garso instaliacija, 2017 m.
Philip Miller „Ikh vil nit visn – nenoriu žinoti“, garso instaliacija, 2017 m.
Kauno bienalės inf.

11-osios Kauno bienalės žodinė programa: GINČYTINA ATMINTIS – GINČYTINOS ERDVĖS

2017 m. rugsėjo 16–17 d.d., Vytauto Didžiojo universitetas, V. Putvinskio g. 23, Kaunas
2017 m. spalio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, Vilnius

Kokios gali būti šiuolaikinių paminklų formos? Kokią įtaką paminklo forma turi įamžinamo turinio suvokimui? Kaip kuriant nacionalinės svarbos memorialus pasiekti sutarimą tarp politikų, visuomenės ir menininkų? Kodėl politikai ir visuomenė iki šiol mieliau renkasi tradicinius figūratyvinius paminklus? Kaip naujausias įamžinimo praktikas priima Vakarų visuomenės? Šiuos ir daugelį kitų su paminklinimo problemomis ir (ne)galimybėmis susijusių klausimų šį rudenį gvildens 11-osios Kauno bienalės YRA IR NĖRA žodinė programa.

Pasak šių metų žodinės Kauno bienalės programos kuratorės Rasos Antanavičiūtės: „Kartu su 11-ąją Kauno bienale, žodinė programa oponuoja populistiniam, konservatyviam tradicionalizmui, įsigalėjusiam Lietuvos viešųjų erdvių įprasminimo praktikoje ir nori paskatinti bei legitimuoti šiuolaikines konceptualias įamžinimo idėjas bei strategijas.“ Programos tikslas – papasakoti dailės ir kultūros tyrėjams, menininkams, studentams, visuomenės veikėjams ir neabejingiems piliečiams apie gausius alternatyvius atminties įamžinimo pavyzdžius kitose šalyse, tikintis, kad ši informacija nepraslys ir pro sprendimus dėl paminklų Lietuvos viešosiose erdvėse priimančių asmenų ausis.

Siekdama skatinti visuomenės diskusiją apie dabartinius Lietuvos paminklus ir kitokias istorijos įamžinimo galimybes, 11-oji Kauno bienalė kvies apsilankyti net keturiuose viešuose susitikimuose, kuriuose pranešimus skaitys visame pasaulyje pripažinti paminklus kuriantys menininkai ir paminklinimo teoretikai.

Pranešėjai ir diskutantai: prof. James E. Young, dr. Horst Hoheisel ir Andreas Knitz, Jochen Gerz, dr. Matthew Rampley, Manca Bajec, dr. Rasa Antanavičiūtė, dr. Giedrė Jankevičiūtė, dr. Giedrė Mickūnaitė ir kt.  
Daugiau informacijos apie pranešimus ir pranešėjus rasite www.bienale.lt

 

Mark Lennihan nuotr.
Mark Lennihan nuotr.
Kauno bienalės inf.

Garsi prancūzų šiuolaikinio meno maištininkė Sophie Calle šių metų Kauno bienalėje

Ekscentriška, išradinga, nenustygstanti vietoje, subtili ir metaforiška, kalbanti asmeniškai, bet visiems – tokia yra Sophie Calle ir jos kūryba. Jau keturis dešimtmečius ši išskirtinė prancūzų menininkė drebina šiuolaikinio meno pasaulį viena už kitą beprotiškesnėmis idėjomis. Savo darbuose derindama fotografijos, teksto, instaliacijos meno teikiamas galimybes, menininkė atskleidžia žmogaus pažeidžiamumą, tiria identiteto ir intymumo sąvokas, svarsto laisvę ir kontrolę, pasirinkimus ir prievartą, intymumą ir atstumą.

Iš Paryžiaus gatvių – tiesiai į meno galerijas
Žavesio nestokojanti prancūzė teigia, kad menininke ji tapo atsitiktinai, nes norėjo sužavėti savo tėvą, didelį meno mėgėją ir kolekcionierių, ir neturėjo ką daugiau veikti. Savo kūrybinį kelią ji pradėjo Paryžiaus gatvėse sekdama nepažįstamuosius. Aštuntajame praeito amžiaus dešimtmety, po septynerių klajonių po pasaulį metų, Sophie grįžo į gimtąjį Paryžių tikėdamasi atrasti save. Tuo metu jauna 25 metų mergina jautėsi sutrikusi, nežinojo, ką nori veikti gyvenime. Sekti nepažįstamuosius, vaikštančius Paryžiaus gatvėmis, fotografija bepradedančiai domėtis Sophie tuo metu atrodė geriausias sprendimas – juk nebereikės galvoti, kur eiti ir ką veikti, žmonės visus sprendimus padarys už ją, jai tereikės juos sekti. Vieną iš persekiojamųjų Sophie nusekė net iki Venecijos, o jos sekimo dokumentacijos, nuotraukos ir užrašai neilgai trukus pažįstamo įžvalgaus meno kritiko dėka peržengė pirmuosius meno galerijų slenksčius. Menininkė juokauja, kad šiuolaikinio meno galerijoje pirmąkart apsilankė ne žiūrėti darbų, o juos eksponuoti.

Menas, trinantis ribas tarp viešumo ir privatumo
Sophie Calle kuriamas menas – tai nesibaigiantis žaidimas, kuriame išnyksta ribos tarp realaus gyvenimo ir pramano, viešumo ir privatumo. Menininkė visapusiškai pasineria į kuriamus projektus. Dėl savo meninių eksperimentų ji yra dirbusi sekle, viešbučio kambarine, striptizo šokėja. Panašu, kad nėra nieko, ko menininkė negalėtų padaryti dėl įdomios idėjos. Kartą ji pasiūlė rašytojui Pauliui Austeriui, kuris jos gyvenimo faktus buvo panaudojęs kuriant vieną iš savo knygos „Leviatanas“ („Leviathan“, 1992) herojų, „atiduoti“ vienus savo gyvenimo metus, per kuriuos ji būtų dariusi viską, ką šis būtų apie ją užrašęs. Šis, pabijojęs atsakomybės už tokio eksperimento pasekmes, atsisakė drąsaus menininkės pasiūlymo. Tačiau Sophie Calle baimių neturi, žaismingai menininkė žvelgia kone į viską. Buvusio vaikino išsiskyrimo laišką ji pavertė meno kūriniu, atiduodama jį interpretuoti įvairioms savo srities specialistėms, apie kitą išsiskyrimą ji parašė knygą, nuotraukomis ir užrašais įamžindama kiekvieną dieną nuo išsiskyrimo iki susitaikymo su praradimu. Neseniai menininkė parašė knygą, įkvėptą jos mamos, tėvo ir katės mirčių, ir jau dabar yra suplanavusi savo laidotuves, kurios bus nemažiau išskirtinės nei visas menininkės gyvenimas. Sophie prisipažįsta, kad netektys ir skaudžios patirtys ją domina, o ne atgraso, tačiau pagrindinė jos kūrinių ašis – gyvenimas ir gyvenantieji. Galbūt kaip tik tai daro menininkės kūrybą įdomią kiekvienam, net ir tiems, kuriems šiuolaikinis menas tolimas ir nesuprantamas. Žaisminga, bet intelektuali, konceptuali, bet suprantama kiekvienam, ji žavi, šokiruoja ir verčia susimąstyti.

Lietuvoje su Sophie Calle projektu bus galima susipažinti jau šį rudenį per 11-ąją Kauno bienalę. Bendradarbiaujant su kolekcionieriumi iš Frankfurto Walter Kuna ir Berlyno modernaus meno muziejumi, vienoje iš bienalės parodų Kauno paveikslų galerijoje bus eksponuojamas 1996 m. Berlyne įgyvendintas fotografijos projektas „Atsitraukimas“ (angl. „Detachment“). Šiame kūrinyje menininkė, pasinaudodama vietinių žmonių prisiminimais, permąsto nugriautų paminklų ir jų po savęs paliktos tuštumos reikšmę.  

11-oji Kauno bienalė YRA IR NĖRA: paminklo [ne]galimybės klausimas
2017 09 15 – 2017 11 30
Parodų ATEINI AR IŠEINI?, IŠ KO PADARYTI PAMINKLAI ir Sophie Calle DETACHMENT atidarymas: 2017 m. rugsėjo 16 d. 18 val. \ Kauno paveikslų galerija, (K. Donelaičio g. 16, Kaunas)
www.bienale.lt

 

Kauno bienalės inf.

11-oji Kauno bienalė YRA IR NĖRA: paminklo [ne]galimybės klausimas 

2017 09 15 – 2017 11 30
Kaunas  
I-as pranešimas spaudai, 2017 m. birželio 26 d.
Kas yra paminklas, koks, kada, kodėl, jis galėtų būti ar nebūti? Šiuos klausimus nuo šių metų rugsėjo kels 11-oji Kauno bienalė „Yra ir nėra“. Oponuodama populistinei griovimo-statymo praktikai ir konservatyviam tradicionalizmui, vyraujantiems įamžinant kolektyvinę atmintį Lietuvoje, Bienalė skatins kitokias, šiuolaikiškas, konceptualias paminklinimo idėjas ir strategijas. Kauno bienalės paroda šį kartą vyks miesto viešosiose erdvėse. 11-osios bienalės kuratorė menininkė ir rašytoja Paulina Pukytė pakvietė menininkus iš Lietuvos, Vokietijos, Slovėnijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Olandijos, Pietų Afrikos ir Lenkijos sukurti kūrinius specialiai Kauno miestui. Šią mieste pasklidusią ekspoziciją lydės trys parodos Paveikslų galerijoje. “Ateini ar išeini” (kuratorė Laima Kreivytė) sieks parodyti, ką Lietuvos menininkai veikė su esamais, buvusiais ir galimais paminklais per pastaruosius porą dešimtmečių. „Iš ko padaryti paminklai“ (kuratorius Udi Edelman) pateiks įvairių šalių menininkų video filmų apie paminklus kolekciją. Taip pat pirmą kartą Lietuvoje bus rodomas Sophie Calle, vienos iš žinomiausių ir svarbiausių šiuo metu kuriančių konceptualių menininkių, kūrinys. Rugsėjo 16-17 d.d. vyks viešos paskaitos ir diskusijos paminklo tema (kuratorė dr. Rasa Antanavičiūtė), kuriose pakviesti dalyvauti žymūs menininkai ir teoretikai, tarp jų James E. Young, Jochen Gerz, Horst Hoheisel ir kiti. 


YRA IR NĖRA menininkai: Adina, Manca Bajec, Karolina Freino, Allard van Hoorn, Jenny Kagan, Horst Hoheisel ir Andreas Knitz, Jonas Oškinis ir Raimundas Krukonis, Juozas Laivys, Dainius Liškevičius, Anton Lukoszevieze, Philip Miller, Tatzu Nishi, Paulina Pukytė, Juozas Zikaras. Svečias: Sophie Calle

Informacija lankytojams:

Kauno bienalė veiks: 2017 m. rugsėjo 15 – lapkričio 30 dienomis
11-osios Kauno Bienalės YRA IR NĖRA atidarymas: 2017 m. rugsėjo 15 d. 18 val. / Vienybės aikštė Kaune

Parodų ATEINI IR IŠEINI bei IŠ KO PADARYTI PAMINKLAI atidarymas: 2017 m. rugsėjo 16 d. 18 val. / Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje, Donelaičio g. 16, Kaune

Pranešimai ir diskusijos: GINČYTINA ATMINTIS - GINČYTINOS ERDVĖS / 2017 m. rugsėjo 16 – 17 d. / VDU Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (Putvinskio g. 23, Kaunas).  Pranešėjai ir diskutantai: prof. James E. Young, dr. Horst Hoheisel ir Andreas Knitz, Jochen Gerz, dr. Matthew Rampley, Manca Bajec, dr. Rasa Antanavičiūtė, dr. Giedrė Jankevičiūtė, dr. Giedrė Mickūnaitė ir kt.  
 
Vietos: 
Paroda YRA IR NĖRA (kuratorė Paulina Pukytė) veiks viešosiose erdvėse, lankymas pagal specialų žemėlapį-gidą, kurį rasite bienalės būstinėje, įvairiose Kauno vietose ir mobiliųjų programėlių parduotuvėje. Darbo valandos: kai kurie kūriniai turi individualų darbo laiką, pažymėtą bienalės giduose. 

Registracija į ekskursiją su gidu (grafikas bus paskelbtas rugsėjo 1 d.): www.bienale.lt, e-paštu: [email protected], arba būstinėje. 
11-osios Kauno bienalės būstinė: Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA / Donelaičio g. 16, Kaunas.
Darbo valandos: II-VII 11 – 19 val. 

Bienalės parodos Kauno paveikslų galerijoje:
Sophie Calle, DETACHMENT (Atsitraukimas). Bendradarbiaujant su Ringier Collection (Šveicarija). 
ATEINI AR IŠEINI (kuratorė Laima Kreivytė). Menininkai bus paskelbti vėliau.
IŠ KO PADARYTI PAMINKLAI. Tarptautinė video programa (kuratorius Udi Edelman, Izraelis). Menininkai: Yochai Avrahami, Mark Clare, Ruben Woodin Dechamps and Oscar Hudson, Effi and Amir, Karolina Freino, Plattform Geschichtspolitik (Eduard Freudmann, Chris Gangl, Tatiana Kai-Browne), Christian Jankowski, Uri Katzenstein, Tali Keren and Alex Stranda, Kristina Norman, Kamila Szejnoch, Julia Turbahn and Tal Alperstein, Artur Żmijewski ir kiti.

Kontaktai pasiteiravimui: Projektų vadovė Ana Čižauskienė, [email protected] 
Pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė
Informaciniai parteriai: LRT, 15 min, Kauno diena  

 

Romualdas Požerskis, Nepriklausomybės paminklo atstatymas, 1989-02-10
Romualdas Požerskis, Nepriklausomybės paminklo atstatymas, 1989-02-10
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas