7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

LDM inf.

Parodoje „Didžioji gatvė“ – legendinė ir kasdienė praeitis, intriguojantys pasakojimai apie Chodkevičių rūmus ir pirmą kartą muziejaus istorijoje – galimybė ateiti kartu su gyvūnu

Rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaroma Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklo „Vilniaus gatvės“ antroji paroda „Didžioji gatvė“ (veiks iki 2020 m. sausio 12 d.).
SPAUDOS KONFERENCIJA – rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 11 val. Joje dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, projekto vadovė dr. Margarita Matulytė, parodos kuratoriai Justina Augustytė ir Donatas Snarskis, moksleivių parodos kuratorė Bartė Kuolytė.

Paroda „Didžioji gatvė“ tęsia Lietuvos sostinės įkūrimo 700-osioms metinėms pažymėti skirtą Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklą „Vilniaus gatvės“. Reikšmingo Vilniaus jubiliejaus 2023 m. išvakarėse vykdomu miesto sociotopografiniu muziejiniu tyrimu siekiama atskleisti sostinės gatvių raidą, jų kultūrinį ir kalbinį heterogeniškumą, priminti svarbesnius įvykius, reiškinius, supažindinti su vilniečiais ir jų kasdienybe. Didžioji gatvė – viena seniausių ir reikšmingiausių Vilniaus miesto gatvių. Ja ėjo Valdovų kelias, čia pastatyta miesto rotušė, Šv. Kazimiero bažnyčia, cerkvės, didikų rūmai, išplėtota miestui svarbi infrastruktūra. Kaip formavosi ši senoji gatvė, koks gyvenimo būdas ir įpročiai siejo jos gyventojus – atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bandoma ieškoti ikonografijoje, artefaktuose, archyviniuose dokumentuose.

Legendinės ir kasdienės praeities liudijimai
Didžiosios gatvės savitumą atskleidžia ekspozicinės temos: „Laisvas oras“, „Tikra tiesa“, „Mėlynas kraujas“, „Parnaso kalnas“. Vaizdinius gatvės pasakojimus parodoje perteikia Jono Rustemo, Juozapo Peškos, Jurgio Hopeno, Zigmunto Čaikovskio, Justino Vienožinskio, Adolfo Valeškos ir kitų dailininkų kūriniai. Tarp jų – Nacionalinio muziejaus Varšuvoje parodai deponuotas įspūdingas Martyno Zaleskio paveikslas „Vilniaus rotušė“, atkuriantis XIX a. vidurio svarbios miesto aikštės vaizdą. Socialinio, ekonominio ir teisinio miesto gyvenimo centras tapo pagrindiniu „laisvo oro“ laiduotoju ir terpe. Tai patvirtina unikalus parodos eksponatas – rotušėje 1511–1654 m. pildyta Vilniaus miesto magistrato aktų ir dekretų knyga. Mėlyno kraujo metafora nurodo į prestižinėje miesto gatvėje rezidavusias aristokratų šeimas – čia gyveno Radvilos, Pacai, Chodkevičiai, Tyzenhauzai, Goštautai, Plateriai. Vienas jų prabangaus gyvenimo liudijimų yra austrių geldelės – gurmaniškų patiekalų liekanos, archeologų rastos Pacų rūmų teritorijoje. Ekspozicijos puošmena – vaistinės gulbė, kuri ne vienai vilniečių kartai tapo nostalgišku senojo Vilniaus simboliu. Gatvės polikonfesiškumą atspindi ikonografija, o vienas originalus istorinis dokumentas įrodo, kad Didžiojoje gatvėje greta katalikų, stačiatikių, reformatų šventovių 1897 m. įkurta Margaret Hakodeš sinagoga. Didžioji gatvė tapo ir Vilniaus kultūrinio gyvenimo centru – čia veikė miesto teatras, kūrėsi kino teatrai, Tallat-Kelpšos muzikos mokykla, Vilniaus modelių namai, Lietuvos dailės muziejus, fotoateljė, dailininkų dirbtuvės. Atskira salė skirta tapytojo Algimanto Jono Kuro studijoje vykusiems bičiuliškiems susitikimams – čia kolegos portretus kūrė Augustinas Savickas, psichodeliškai eskizavo Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Dalia Kasčiūnaitė, Henrikas Natalevičius, dailininko savadarbiu lanku šaudė dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, o džiazo muzikantas Vladimiras Tarasovas užbėgdavo palošti kortomis.

Įspūdžiai iš pirmų lūpų
Parodoje miesto gatvė, kaip kultūros reiškinys, tampa muziejinės ekspozicijos objektu, kuris atskleidžiamas, pasitelkiant įvairias medijas. Ką dailininkė Veronika Šleivytė kalbėjo per savo parodos Ateizmo muziejuje atidarymą, kur pokariu filosofai Levas Karsavinas ir Vosylius Sezemanas prie „buržuikos“ arbatą gėrė, kodėl tapytojas Pranas Gudynas tapo restauratoriumi, kaip skamba poetės Birutės Pukelevičiūtės ir rašytojo Kazio Borutos balsai – galimybę patirti tokius įspūdžius suteikia interaktyvus garso žemėlapis (autorius Marius Juknevičius). Socialinę ir urbanistinę panoramą išplečia archyvinė kino kronika – nuo 1919 m. iki nepriklausomybės atkūrimo kintančių gatvės vaizdų kaleidoskopas (montažo autorė Julija Matulytė). Tęsiant Jano Bulhako tikslingą Vilniaus architektūros fotografavimą, vykdomas nuoseklus šiandienos gyvenimo fiksavimas (fotografas Tomas Kapočius), kuris jungiamas į parodoje demonstruojamą gatvės fotokroniką. Pirmą kartą Lietuvos muziejų praktikoje yra kaupiamas gatvių autentiško garso archyvas – įrašomi gatvės kasdienybės, įvykių, atmosferos garsai ir jų pagrindu kuriami garso koliažai (autorius Marius Juknevičius).

Chodkevičių rūmų paslaptys
Gatvės istorijai skirtos ekskursijos (autorius Jurgis Atroškevičius) jau tapo šio parodų ciklo tradicija. Didžiosios gatvės maršrutas ekspozicines sales jungia su natūra ir ne tik pasakoja apie ryškius paveldo objektus, bet atskleidžia ir mažai žinomus, intriguojančius faktus (kur gyveno ir dirbo režisierius Šarūnas Bartas, kurdamas savo pirmąjį vaidybinį filmą „Trys dienos“, ir kt.). Savarankiškai ekskursijai sukurtas pieštinis gatvės sociotopografinis žemėlapis (dailininkas Žilvinas Jagėla) bei jį papildantis internetinis puslapis (sprendimo autorius Arnoldas Urbelis).
Specialus ekskursas veda po Chodkevičių rūmus – Lietuvos dailės muziejaus būstinę. Lokali ekskursija supažindina su rūmų istorija ir gyventojais iki XX a. Nuo XVII a. čia rezidavo Chodkevičių šeima, 1812 m. buvo įsikūrusi besitraukianti Napoleono kariuomenė, 1834 m. įrengtas Medicinos-chirurgijos akademijos studentų bendrabutis, o nuo 1919 m. rūmuose gyveno Vilniaus universiteto dėstytojai. Čia buvo „lito tėvu“ vadinamo ekonomisto Vlado Jurgučio, filosofo Vosyliaus Sezemano, poeto Kazio Binkio, rašytojo Kazio Borutos, teatrologės Irenos Veisaitės ir kitų ryškių mokslo, meno, kultūros žmonių butai. Didžiausia staigmena – Levo Karsavino slėptuvė, kurią 1944 m. filosofo šeima įsirengė rūmų rūsiuose.
Informacija apie ekskursijas internete https://www.ldm.lt/vpg/  Registracija: tel. +370 687 71586 ir el. paštu: gidai.vpg@gmail.com

Tai ir mūsų istorija!
Pagrindinę ekspoziciją lydi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos moksleivių paroda „Didžioji gatvė: gatvės istorijos“ (kuratorė Bartė Kuolytė, mokytojai doc. dr. Audrius Novickas, Valdas Aničas, Ona Grigaitė, Linas Augutis). Ši netradicinė pop-up paroda yra tarptautinio projekto „REvivEU“, kurio devizas – „Tai ir mūsų istorija!“, dalis. Dešimtyje Europos šalių (Nyderlanduose, Vengrijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Kipre, Lietuvoje) bendradarbiaujant su vietos muziejais ir bendruomenėmis rengiamos parodos, skirtos Europos kultūros įvairovei ir europiečius vienijančiam paveldui, istorijai, vertybėms pažymėti. Vilniaus moksleivių pieštos, lipdytos, animuotos gatvės legendos įtraukia vienos seniausių sostinės gatvių gyvenimą į bendrą neformaliąją Europos istoriją.

Pranciškaus Skorinos ūsai ir kitos vaikų pramogos
Jauniausių parodos lankytojų laukia spalvinimui skirti piešiniai (dailininkas Žilvinas Jagėla). Spalvindami asmenybių portretus vaikai susipažins su Didžiosios gatvės herojais: knygų leidėju Pranciškumi Skorina, kuris Didžiojoje gatvėje 1522 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje spaustuvę, pirmąja Lietuvos rašytoja moterimi Sofija de Šuazel-Gufjė, kuri 1812 m. susitiko su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I ir Napoleonu Bonapartu, fotografu Stanislovu Filibertu Fleriu, kuris Didžiojoje gatvėje įsteigė fotoateljė ir 1908 m. čia įamžino Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, ir kitomis istorinėmis personalijomis. Įvairaus amžiaus moksleiviams parengta diferencijuota gatvės pažinimo edukacinė programa (grafikė Jolanta Sereikaitė).
Informacija apie edukacinių užsiėmimų temas internete - https://www.ldm.lt/vpg/ Registracija: tel. 8 659 58056 ir el. paštu: jsereikaite@hotmail.com

Pasaulinė gyvūnų diena muziejuje
Gatvės fenomenui skirtos parodos kontekste muziejus organizuoja vienos dienos akciją „Švęskime Pasaulinę gyvūnų dieną muziejuje!“. Pirmą kartą Lietuvos muziejų istorijoje į ekspozicines erdves kviečiami lankytojai su savo draugiškais augintiniais. Jie turės galimybę drauge pasivaikščioti „Didžiąja gatve“, dalyvauti gatvės įvykiuose, patirti nuotykių, pasidžiaugti gera kompanija. Spalio 4 d. didikų Chodkevičių rūmai plačiai atvers duris gyvūnams – jiems įėjimas nemokamas.
Informaciją apie parodos lankymo su augintiniais sąlygas teikia Ryšių su visuomene skyrius: tel. (8 5)  262 18 83 ir el. paštu: lina.paukste@ldm.lt


Pagrindiniai partneriai:
Lietuvos nacionalinis muziejus
Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla

Partneriai:
Algimantas Jonas Kuras
Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“
Kino studija „Kinema“
Kretingos muziejus
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus
Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Rokiškio krašto muziejus
„Skalvijos“ kino centras
Šiaulių „Aušros“ muziejus
Tarptautinis fotografijos paveldo konsorciumas „Photoconsortium“
Varšuvos nacionalinis muziejus
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Vilniaus universiteto biblioteka
Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus
Žemaičių muziejus „Alka“

Rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje
BTA Baltic Insurance Company
UAB „Ekspobalta“
UAB „Media Traffic“
UAB „Vilko apetitas“

 

Juozapas Peška, Vilniaus Didžioji gatvė
Juozapas Peška, Vilniaus Didžioji gatvė
VGMC inf.

Retrospektyvinė Petro Repšio piešinių paroda

2019 m. spalio 1–31 dienomis VDA ekspozicijų salėse „Titanikas“ veiks retrospektyvinė Petro Repšio piešinių paroda.
Parodos atidarymas ir piešinių katalogo pristatymas 2019 m. spalio 1 d., 17.30 val.
VDA ekspozicijų salėse „Titanikas“ II a. (Maironio g. 3).

Parodoje ir ją lydinčiame kataloge pirmą kartą pristatoma retrospektyvinė Petro Repšio piešinių kolekcija. Per ilgus kūrybos metus sukaupti piešiniai menininkui buvo ir pagalbinė išraiškos priemonė, ir savarankiška kūrybos sritis, atskleidusi piešėjo talentą ir išskirtinį atidumą aplinkai. Asmeninėje dailininko kolekcijoje sukaupta šimtai piešinių pieštuku, anglimi, pastele, tušu bei kitomis priemonėmis. Ją sudaro tiek savarankiškos kompozicijos, tiek jų serijos, sukurtos nuo XX a. 7-ojo deš. iki šių dienų.
Repšys – išskirtinė lietuvių dailės figūra. Jo kūryba remiasi į fundamentalų istorijos ir kultūros, mitologijos ir etnografijos pamatą. Vizualų pasakojimą dailininkas išmoningai kuria, įkvėptas klasikinių Vakarų Europos dailės epochų, pasiremdamas gyvenimo patirtimi, gausiu žinių klodu ir savita vaizduote. Daugelis jo vaizduojamosios ir monumentaliosios dailės pavyzdžių yra tapę neatsiejama Lietuvos dailės istorijos dalimi, nacionalinės kultūros paminklais.
Parodoje ir jos kataloge pristatomi skirtingų laikotarpių ir pobūdžio piešiniai, sutelkti iš asmeninio dailininko archyvo, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabineto ir artimų bičiulių rinkinių. Neabejojame, kad ši paroda ir leidinys – reikšmingas kultūros įvykis, padėsiantis visuomenę supažindinti su dar nežinoma Repšio kūrybos dalimi bei prisidėsiantis prie jo meninio paveldo išsaugojimo.


Kuratorės, katalogo sudarytojos ir tekstų autorės
Kristina Kleponytė-Šemeškienė
Jurga Minčinauskienė

Dizaineris
Gedas Čiuželis

Organizatorius
Vilniaus grafikos meno centras

Rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos kultūros taryba

Partneriai
Lietuvos dailės muziejus
Vilniaus universiteto biblioteka
Vilniaus dailės akademijos muziejus
Lietuvos dailininkų sąjunga

Eksponatus skolino Arūnas Baltėnas, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Mikalojus Povilas Vilutis, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas

Informacija graphic.lt, +370 5 261 19 95

VDA parodų salių „Titanikas“ darbo laikas: II-VI 12-18 val.

 

Petras Repšys. Kompozicija. 9 dešimtmetis. Popierius, tušinukas
Petras Repšys. Kompozicija. 9 dešimtmetis. Popierius, tušinukas
Rengėjų inf.

Raimondo Gailiūno tapybos paroda „Neramus“

Lietuvos dailininkų sąjungos galerija Arka, Aušros vartų g. 7, Vilnius.

Atidarymas rugsėjo 19 d. 18 val.

Paroda veiks iki spalio 9 d.

Parodą organizuoja Contour Art Gallery, Vilnius.

 

Į Vilnių su naujausiais tapybos darbais sugrįžta vienas paslaptingiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų – Raimondas Gailiūnas. Rokiškyje kuriantis ir gyvenantis menininkas į Lietuvos tapybos lauką atėjo 1990-aisiais su „Angies“ grupe. Gyvendamas toli nuo meno centrų, dirbantis bendrabučio kambaryje įrengtoje studijoje, menininkas perkelia ant drobės šių dienų gyvenimą – jo ryškiuose, kūniškuose paveiksluose nugula asmeninės istorijos, citatos iš senųjų religinių paveikslų bei fotografijos, šiuolaikinių medijų įpiršti vaizdai. Ši paroda, tai pasakojimas apie neramias šiuolaikinio žmogaus vidines būsenas. Raimondo Gailiūno paveikslai perteikia tą nerimą, pasimetimą, laviravimą beprotybės prieangyje, išėjimą „už ribos“. Jie turi savyje jėgos, kuri Gailiūno tapyboje pasireiškia grotesku ir sarkazmu savo paties atžvilgiu. Autentiškas menininko atsivėrimas, gestinė tapyba, dideli drobių formatai – tai, ko pasiilgęs lietuvių tapybos tradicijas vertinantis žiūrovas.

Parodai atrinkta daugiau nei 60 tapybos darbų. Jie pasklis visose galerijos salėse pasakodami šešis neramius pasakojimus, sąlyginai pavadintus tokiais vardais: „Prisikėlimai ir kilìmai“, „Būtybės šalia manęs“, „Vilties saulės“, „Šalutinis kiemas“, „Trofėjai“, „Vidinės chimeros“. Visi tapybiniai pasakojimai jungiasi į vieną nuoseklią Raimondo Gailiūno studijoje pastaraisiais metais kurtą istoriją.

„Visas mano gyvenimas yra suvokti man užduodamus klausimus. Tik tai man yra tapyba“, – sako menininkas, 2013 metais išrinktas geriausiu Lietuvos menininku ArtVilnius meno mugėje. Raimondo Gailiūno darbai buvo eksponuojami  dviejose Mo muziejuje rengtose parodose, jo kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje,  regioniniuose muziejuose, privačiose kolekcijose.

Menininkui atstovaujanti Contour Art Gallery rengia šią parodą bendradarbiaudama su dailininkų sąjungos galerija Arka. Dailininkas Raimondas Gailiūnas yra šios sąjungos nariu nuo 1992 metų.

Parodos kuratorė – menotyrininkė dr. Rasa Žukienė.

Parodos architektūrą kuria architektė Ieva Cicėnaitė.

Kilnojama galerija Contour Art Gallery rengia parodas erdvėse, galinčiose kuo geriau atskleisti pristatomų menininkų kūrybą. Nuolat kintanti ekspozicijų aplinka ne tik suteikia vis naują kontekstą autorių idėjoms, bet ir leidžia naujai pamatyti jų darbus, formuoja naują, platesnį požiūrį į meno kūrinius. Tarptautinėse meno mugėse rodanti atstovaujamų menininkų, tokių kaip Eglė Ridikaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Raimondas Gailiūnas, Rūta Vadlugaitė, darbus Contour Art Gallery jau sulaukė gerų vertinimų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – buvo tarp 7 geriausių ArtVilnius’ 18 mugės galerijų, ArtMadrid’ 19 meno mugės projekto „One Project“ kuratorė pasirinko galerijos pristatytą menininkę Rūtą Vadlugaitę, Italijos meno portalas Artribune Contour Art Gallery ekspoziciją įtraukė tarp 10 geriausių 2018 m. ArtVerona meno mugėje pristatytų galerijų, o Mantujos kunigaikščių rūmų (Palazzo Ducale di Mantova) muziejus pakvietė bendradarbiauti rengiant galerijos atstovaujamos menininkės Laisvydės Šalčiūtės parodą 2019 metų balandžio–gegužės mėnesiais.

Paroda LDS galerijoje "Arka" veiks iki spalio 9 d.

 

VDA inf.

Justinos (Pinkis) Gražytės paroda

Justina (Pinkis) Gražytė
To Be Continued...
2019 09 17 – 2019 09 28
Įprastai savo kūryboje autorė vengia tiesioginių asmeniškumų, tačiau ši paroda – išimtis. Gal todėl, kad tai pirmoji personalinė autorės paroda, kuri tuo pačiu tampa savotišku prisistatymu. Pagrindinis parodos personažas - pati kūrėja, o vyksmo laukas – jos gyvenimas. Siužetinės kompozicijos nukelia į kasdienos akimirkas praeityje, dabartyje ir ateityje. Trys galerijos erdvės simboliškai tampa skirtingais laikotarpiais, kuriuose autorė: prisimena svarbiausius įtaką, jai kaip žmogui ir kaip menininkei, padariusius reiškinius, perteikia dabarties pojūčius ir vizualizuoja netolimą ateitį. Ekspozicijoje menininkė sutalpino daug  save geriau pažinti leidžiančių reikšmingų elementų - skirtingas emocijas ir asmeninius išgyvenimus, aplinką, ryšius ir santykius, atradimus ir atsiminimus, svajones. Menininkės darbuose atsiskleidžia stiliui įtaką darę ir darantys pomėgiai – pogrindinė (underground) subkultūra, filmai ir komiksai atkeliavę iš „Marvel studios“ ir „DC Comics“ kompanijų, animacija, fantastika, mokslas ir kt.  Kūriniuose nestokojama humoro, ironijos ir sarkazmo, bet paraleliai atskleidžiamas ir sentimentalus santykis su šeima, tradicijomis, draugyste. Į parodą autorė siūlo žiūrėti ne kaip į dar vienos egocentriškos, spalvingos asmenybės išsišokimą, bet kaip į atvirą dialogą ar naują pažintį, kiekvienam kūriniuose atrandant panašumus ir skirtumus, sąsajas ir ryšius su šia paroda ir su ja pačia.
Dideli kūrinių masteliai, keisti siužetai, ryškios spalvos, tikslingas kūrinių neišbaigtumas, netobulumas,  medžiagiškumas, interakcija ir tarpdiscipliniškumas – yra būdingi autorės kūrybos bruožai. Nuo 2014 metų Justina (Pinkis) Gražytė savo kūryboje dažniausiai naudoja mišrią, skiautinio ir aplikacijos techniką (buitiškai ją įvardinanti tiesiog siuviniais). Nors sena-nauja nėra nauja tema šiuolaikiniame kultūriniame lauke, tradicinis skiautinys nėra plačiai paplitusi technika ir nėra dažnai transformuojama į naujas modernias šiuolaikinio meno parodų lankytojui pažįstamas ir priimtinas formas. Tikslingai rinkdamasi tokį raiškos būdą autorė siekia praplėsti šiuolaikinės tekstilės galimybes Lietuvoje, dar labiau interpretuoti skiautinio techniką ir pritaikyti jį dabarčiai, naudojant neįprastus elementus, audinius, formas, jas jungiant tarpusavyje, tuo pačiu įtvirtinant asmeninį kūrybinį tekstilininkės identitetą.
Justina Gražytė, draugams tiesiog – Pinkis,  2010 m. baigė tekstilės bakalauro, o 2012 m.  – magistro studijas Vilniaus dailės akademijos (VDA), vizualinio ir taikomojo meno fakultete. Gausioje darbinėje biografijoje išsiskiria darbai teatruose, grafinio dizaino sferoje, galerijose. Nuo 2008 metų aktyviai dalyvauja kultūriniuose renginiuose, parodose, jas kuruoja. Inicijuoja, bei vykdo įvairius kultūrinius bei su kultūros edukacija susijusius projektus.

 

KKKC inf.

Šiuolaikinio meno mėnesiui skirta paroda ir performansų platforma „Moterys mėnulyje“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. rugsėjo 6 d., penktadienį, 18 val. pristatoma Šiuolaikinio meno mėnesiui skirta paroda ir performansų platforma „Moterys mėnulyje“, kuratorės – Denise Ackerl ir Laima Kreivytė.

2019 m. sukako 50 metų, kai žmogus išsilaipino Mėnulyje. Nuo 1969 m. iki 1972 m., kai programa buvo nutraukta, Mėnulio misijose dalyvavo 12 vyrų. Nors misijai buvo ruošiamos ir 13 moterų, jos „nespėjo“. Mėnulis parodos dalyvėms yra atspirties taškas kalbėti apie žvilgsnį (teleskopinį, mikroskopinį, panoptinį, asmeninį), erdvines praktikas (vidinės ir išorinės erdvės dialektika, ribų transgresija) ir kūno dinamiką neįprastose situacijose (nesvarumas ir kt.). Menininkės taip pat gilinasi į žinojimo, galios ir lyties klausimus, pasitelkdamos mokslinius tyrimus ir mitologinius pasakojimus.

Ši eksperimentinė paroda svarbi ne tik dėl žmogaus galimybių, technologijų ar tolimo dangaus kūno tyrimų, bet ir dėl pasikeitusios žiūros. Svarbiausias dalykas, atsitikęs skrendant į Mėnulį, buvo visai ne tas, ko tikėjosi NASA. Astronautams buvo parengtos užduotys, ir viena jų – nufotografuoti Mėnulį. Bet žymiausia, daugiausiai reprodukuojama nuotrauka tapo visai ne žmogaus Mėnulyje, o kylančios Žemės fotografija (Earthrise), kuri net nebuvo įtraukta į misijos planą. Žmonės pirmą kartą istorijoje pamatė savo planetą iš kosmoso – kokia ji trapi ir pažeidžiama. Skrendant į Mėnulį buvo atrasta Žemė. Tai ypač aktualu dabar, kai klimato atšilimas kelia naujus iššūkius.

Mėnulis daugelyje kalbų yra moteriškos giminės, o lietuvių – vyriškos. Kaip kalba, moksliniai ir populiarūs vaizdiniai (fantastika, kino filmai, muzika) veikia mūsų svajones ir gyvenimą? Menininkėms pradėjus Mėnulio misiją, atsiveria nauji ateities scenarijai.

Parodoje dalyvauja erdvės problemas tyrinėjančios menininkės iš Didžiosios Britanijos, Suomijos, Austrijos, Kanados ir Lietuvos: Denise Ackerl, Dovilė Dagienė, Dileta Deikė, Eleanor Duffin & Jo Lathwood, Eglė Grėbliauskaitė, Aurelija Maknytė, Dalia Mikonytė, Eglė Ridikaitė, Marija Teresė Rožanskaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Valerie Tiefenbacher, Hanna Timonen, Naomi Woo, Birutė Zokaitytė, „Cooltūristės“ ir kt.

Paroda veiks iki 2019 m. spalio 6 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

VGMC inf.

Lino Blažiūno kūrybos paroda „Spygliaraštis

2019 m. rugsėjo 10 – spalio 5 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Lino Blažiūno kūrybos paroda „Spygliaraštis".  
Atidarymas 2019 m. rugsėjo 10 d., 18 val. VGMC (Latako g. 3)


Parodoje Spygliaraštis Linas Blažiūnas toliau nuosekliai plėtoja gamtos stebėjimu grįstus siužetus. Ekspozicijoje pristatomi paskutinių dviejų metų kūriniai: piešiniai tušinuku ir grafitu, akrilo raižiniai ant organinio stiklo. Naujausių darbų atsiradimą inspiravo asmeniškos patirtys ir situacijos. Pasak autoriaus, kalbėjimas vaizdais arba rašto vaizdavimas yra vienas ir tas pats. Menininkas teigia Spygliaraštyje jungiantis vizualiąją ir tekstinę informaciją, kurioje vaizdas tampa svarbesniu už žodį.
    Blažiūnas subtiliai ir jautriai prisiliečia prie gamtos temų bei nuolat ieško naujų išraiškos formų joms perteikti, drąsiai eksperimentuoja su įvairiomis medžiagomis ir priemonėmis, kurios sąlygoja kūrinių turinį, jų reikšmes ir potekstes. Lino kūriniai persmelkti efemeriškumo ir laikinumo nuojautų. Menininkas savo darbais kuria magišką ir meditatyvų pasakojimą, kuris iškalbingai byloja apie mus supantį gamtos pasulį.

 
Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga

 

VGMC inf.

Tomos Šlimaitės kūrybos paroda „Nežemiški vaikai“

2019 m. rugsėjo 10 – spalio 5 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Tomos Šlimaitės kūrybos paroda „Nežemiški vaikai“.  
Atidarymas 2019 m. rugsėjo 10 d., 17.30 val. VGMC (Latako g. 3)


Parodoje eksponuojami du koliažų ciklai – „Vaikai iš Marso ar...“ ir „Šimtmečio vaikai“ – sukurti 2015–2019 m. laikotarpiu. Abu ciklus vienija vaikų, vaikystės ir praeities leitmotyvai.
Serijoje „Vaikai iš Marso ar...“ (2015–2017) pagrindiniai kūrinių veikėjai išgyvena skirtingas emocijas ir nuotaikas: krykščiantis džiaugsmas čia persipina su rimtimi. Vaikai autorei regisi kaip nepaprastos būtybės. Nežemišką jų veiksmo atmosferą perteikia meninės išraiškos priemonės – autorine technika dažytas popierius ir laisva kompozicija.
         Naujausias Šlimaitės kūrinių ciklas „Šimtmečio vaikai“ (2018–2019) paremtas sovietmečio laikotarpio patirtimi. Autorė kūriniuose pasitelkia 1958–1988 m. laikotarpio asmeninio albumo nuotraukas, kuriose gausu tuometinės buities artefaktų: baldų, vaikiškų žaislų ir drabužių su animacinių filmukų herojais, didžiulių baltų kaspinų, puošiančių mergaičių kasas ir pan. Menininkei ir jos kartai šie daiktai – giliai atmintyje įstrigę simboliai. Tačiau dabarties vaikams tai – nepažintas, tolimas, neretai ir bauginantis pasaulis. Autorė į istorinį laikotarpį žvelgia per asmeninę prizmę, ją domina vaiko, augusio kitoje sistemoje, išgyvenimai. Šie kūriniai pratęsia intuityvią ir asmenišką Šlimaitės kūrybos liniją – kiekvienas jos darbas gimsta iš asmeninių būsenų, nuotaikų, potyrių ir atsiminimų.

 
Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga

 

ŠMC inf.

Eriko Frydenborgo dėžė Normano Laicho darbui

2019.09.06-11.03
Who's Werner?
Ačiū Antanui Gerlikui, Audriui Pociui, Benjaminui Roth, Celinei Condorelli, Davidui Robsonui (iš Margot Sandeman namų), Denisei Scott Brown, Dovilei Grigaliūnaitei, Erik Frydenborg, Ianui Hamiltonui Finlay, Isai Genzken, Jamesui Langdonui, Joanai Hughson, Johnui Baldassariui, Jonui Lozoraičiui, Jonui Mekui, Jurgai Daubaraitei, Justinai Zubaitei, Kristinai Pallovai (iš Marianos Goodman galerijos), Kęstučiui Kuizinui, Laurai Kaminskaitei, Laurenai Sher (iš Marianos Goodman galerijos), Linda Burchill, Lucy'ai Skaer, Margot Sandeman, Maxinei Kopsa, Mienai Devriendt, Nerijui Rimkui, Normanui Laichui, Paului Robbrechts'ui, Peteriui Robsonui (Margot Sandeman Estate), Piai Simig (iš Iano Hamiltono Finlay namų), Robertui Venturiui, Ronjai Andersson, Sebastianui Mekui, Simonui Harlow, Tracey Powel, Virginijai Januškevičiūtei, Yanai Foqué.

Rugsėjo 7 – lapkričio 3 d., 2019
Atidarymas: rugsėjo 6 d., 18 val.

Who's Werner? yra grupinė paroda, apžvelgianti pasižymėjusių mąstytojų, amatininkų ar gyvenimo partnerių, kurie ilgą laiką bendradarbiavo su žymiais menininkais, praktikas.

Parodos pavadinimas norodo į 1981-aisiais metais sukurtą Martino Kippenbergerio kūrinių seriją Lieber Maler, Male Mir (liet. „Mielas tapytojau, tapyk mane“). Menininkas pasamdė profesionalų afišų tapytoją vardu Werneris nutapyti keletą didelio formato portretų, kuriuose vaizduojamas pats Kippenbergeris. Nors Kippenbergeris pripažino Wernerio indėlį į šį projektą, tačiau nieko daugiau, išskyrus jo pirmąjį vardą, apie jį nėra žinoma. Nebūtų nuostabu, jei pasirodytų, kad Werneris tėra išgalvotas personažas, tačiau jis įkūnija figūrą žmogaus, kurio darbas, įdėtas bendradarbiaujant su garsiu menininku, bendru sutarimu yra laikomas vieša paslaptimi. Parodoje siūloma iš arčiau pažvelgti į įvairius tokio bendradarbiavimo atvejus bei siekiama atskleisti mitus kaip meno kūriniai yra sukuriami, bei struktūras, kurios šiuos mitus palaiko gyvus.

Parodos organizatoriai yra Šiuolaikinio meno centras Vilniuje ir Kunstverein projektų erdvė Amsterdame. Projektą remia Lietuvos kultūros tarybą ir Kunstverein centro nariai (turintys auksinę narystę). Lapkričio 15 d. Amsterdame duris atvers antroji parodos dalis.

Scenografija
Benjamin Roth

Svarbios datos:

2019 m. rugsėjo 6 d. 18 val.
Parodos atidarymas Vilniuje

2019 m. rugsėjo 7 d. 18 val.
Ekskursija su parodos kuratore Yana Foqué

2019 m. spalio 18 d. 20 val.
Riet’os Wijnen leidinio Grace Crowley pristatymas

Kaip parodos Who's Werner? dalį, Kunstverein leidykla pristatyto knygą Grace Crowley. Tai yra leidinys, kurio pagrindą sudaro laiškai, išsiųsti australų abstrakčiosios tapybos kūrėjai bei pedagogei Gracei Crowley. Specialiai šiam leidiniui menininkė Rieta Wijnen transkribavo ir katalogavo susirašinėjimus, siekiant sukurti alternatyvią menininkės biografiją, pasakojančią apie Crowley gyvenimą per santykių, kuriuos ji plėtojo ir puoselėjo, prizmę.

Prieš tai šioje serijoje Kunstverein leidykla išleido knygą Marlow Moss. Abu leidiniai siūlo išsamiau pažvelgti į įspūdingus dviejų moterų gyvenimus. Šiuolaikinio meno centre vyks pirmasis leidinio pristatymas Baltijos šalyse. Vakaro metu knygos redaktorė skaitys ištraukas iš naujojo leidinio, o skaitymus seks pokalbis apie abu projektus bei jų vietą parodos kontekste.

2019 m. lapkričio 3 d. 15 val.
Parodos uždarymas

Paskutinė proga pamatyti parodą Vilniuje prieš jai iškeliaujant į Amsterdamą, kur ji tarsi feniksas iš naujo atgims Amsterdamo meno savaitgaliui.


Edukacinė programa vyks visą parodos veikimo laikotarpį darbo dienomis Šiuolaikinio meno centro darbo metu pagal pageidavimą. Dėl nemokamų edukacinių užsiėmimų mokykloms, prašome kreiptis elektroniniu paštu – edukacija@cac.lt.

 

ŠMC inf.

Koenraad Dedobbeleer. As Long As it Is Striven after, it Goes on Expanding

Kuratorė Ūla Tornau
2019 09 06 – 11 06
Rugsėjo 7 – lapkričio 6 d., 2019
Atidarymas: rugsėjo 6 d., 18 val.

„As Long As it Is Striven After, it Goes on Expanding“ (laisvas vertimas: „Kol sieksi, tol augs“) – tai vieno įdomiausių šiandien kuriančių belgų menininkų Koenraado Dedobbeleerio parodos pavadinimas ir kūrinys tuo pat metu. Atkartojantis tradicinės patarlės struktūrą, skambantis didaktiškai ar lyg slėptų gilią pseudoišmintį, šis pavadinimas atveria humoro kupiną menininko kūrybos pasaulį, kur pasitelkęs skulptūras, kūrinių pavadinimus, rastus žodžius, daiktus ir architektūros elementus jis lengvais gestais keičia įprastas profesines, institucines, funkcijų, vaizdų ir ekspozicijų hierarchijas.

Dedobbeleerio solo paroda sumanyta specialiai ŠMC Didžiajai salei ir įkvėpta šio pastato architektūros bei ją keitusio laiko ženklų. Visi parodoje pristatomi kūriniai sukurti 2019 m., didelė jų dalis buvo suprodiusuoti Vilniuje būtent šiai parodai. Atsižvelgdamas į tai, kad paroda šioje erdvėje vyksta ypatingu laiku – netrukus po jos pastatas užsidarys rekonstrukcijai – menininkaskelia klausimus apie skirtingais laikotarpiais čia besiformavusius architektūrinius ir dizaino sluoksnius ir parodų eksponavimo kultūras. Dedobbeleeris atveria 9-ojo dešimtmečio mozaikinio betono grindų dangą, randa būdą panaudotidaug metų ŠMC tarnavusius ekspozicinius skydus bei grąžina į salę seniai nebenaudojamus šviestuvus, kuriuos aptiko archyvinėse pastato nuotraukose. Meno parodų ir jų ekspozicijų istorija, jų politiniai kontekstai – tai Dedobbeleerio kūrybai būdingos temos, apie kurias jis subtiliai kalba ne tik kurdamas siurrealius, pusiau funkcinius objektus ir architektūrines intervencijas, bet ir savo kuratorine ir pedagogine veikla.

Dedobbeleeris kuria eksperimentiniame skulptūros ir architektūros lauke. Jis yra iš tų menininkų, kurie naudoja ir puikiai išmano įprastas skulptūros medžiagas, bet tuo pat metu jų kūriniai gali būti visiškai nepanašūs į skulptūras. Tokius objektus kaip įdomaus dizaino šviestuvas, skylė sienoje, didžiulė vaza, tvorelė ar savadarbė krosnis iš pirmo žvilgsnio gali būti sunku atskirti nuo kasdieninių daiktų ar parodos architektūros detalių. Šalia sudėtingos šildymo įrangos gali būti eksponuojama panešiota kojinė, o greta kruopščiai atliktų šilkografijos kūrinių – saldainio popierėlis ar vaikiški menininko dukters piešiniai. Dedobbeleerio parodos erdvėje, kupinoje motyvų iš įvairių sričių ir kasdienybės, atsiskleidžia plati gyvenimo įvairovė.

2018–2019 m. personalines Koenraado Dedobbeleerio parodas pristatė Briuselio WIELS šiuolaikinio meno centras ir Delavero (JAV) Winterthur muziejus. Ankstesnės personalinės menininko parodos pristatytos Midelburgo (Olandija) „De Vleeshal“ ir Ivry-Sur-Seine „Le Credac“ meno centruose (abi parodos 2013 m.), Sankt Galeno Dailės muziejuje (Šveicarija, 2012 m.), Lisabonos kultūros centre „Culturgest“ (2012 m.), Krėfeldo meno centre „Haus Esters“ (Vokietija, 2009 m.) ir Berno kunsthalėje (Šveicarija, 2008 m.). 2016 m. Dedobbeleeris dalyvavo Liverpulio bienalėje bei parodoje Reina Sofia nacionaliniame muziejuje, 2014 m. – Brno bienalėje, 2013 m. – Porto Alegrės bienalėje. Jo kūryba pristatyta grupinėse parodose tokiose institucijose kaip Pompidou centras (2017 m.) ir Dekoratyviojo meno muziejus Paryžiuje (2016 m.), Vienos kunsthalė (2014 m.), Zygeno Šiuolaikinio meno muziejus (Vokietija, 2012 m.), Liuksemburgo muziejus „Casino Luxembourg“ (2011 m.), Gento Šiuolaikinio meno muziejus (Belgija, 2010 m.). Nuo 2006 m. drauge su architektu Kris Kimpe menininkas leidžia architektūros fanziną „UP“.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.

 

 

Mo inf.

MO muziejuje – garsusis Šarūno Saukos paveikslas

Didžiausias ir tikriausiai daugiausia karštų diskusijų Lietuvoje sukėlęs Šarūno Saukos kūrinys „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ visą rugsėjo mėnesį eksponuojamas MO muziejuje. Lankytojai žymųjį ir dešimtmetį Prezidentūroje rodytą paveikslą gali pamatyti nuo rugsėjo 4 iki rugsėjo 30 dienos.

Milžiniška tapybos drobė Prezidentūroje buvo eksponuota nuo 2010 metų – abiejų Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijų metu. Pasibaigus Prezidentės kadencijai, kūrinys laikinai saugomas MO muziejuje suteikiant išskirtinę galimybę pagaliau pamatyti jį iš arti.

Visos Lietuvos paveikslas
Š. Saukos kūrinys papildo šiuo metu MO muziejuje eksponuojamą MO muziejaus ir „Lewben Art Foundation“ bendrą parodą „Mūsų asmenukė“.

„Garsusis Š. Saukos kūrinys praturtino ir papildė dabartinę mažąją parodą MO muziejuje. Tai visos Lietuvos paveikslas, portretas. Viešai eksponuojamas kūrinys yra pirma ir gali būti, kad vėl negreitai pasitaikysianti proga pamatyti kūrinį gyvai. Paveikslas pats iš savęs kelia diskusijas, tarsi provokuoja atrasti save šiame portrete, pamąstyti, kaip atrodo tas Lietuvos tūkstantmetis. Taigi jis ir MO muziejaus lankytojus kvies turėti savo nuomonę“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

  PUSLAPIS IŠ 190  >>> Archyvas