Teatras

Kamilė Žičkytė

Pokalbis su režisiere Egle Švedkauskaite

Metų pradžia – geras laikas atsigręžti atgal ir peržvelgti praėjusius metus. Tokio pokalbio pakviečiau jaunosios kartos režisierę Eglę Švedkauskaitę. Matyt, abiem reikėjo progos ištrūkti iš namų ir pasvajoti apie kartu su gamta pamažu atgimsiantį teatrinį pasaulį, pasikalbėti apie Eglės patirtis dirbant su režisieriais Łukaszu Twarkowskiu ir Janu Fabre’u, pliusus bei minusus asistuojant ir asmenines režisūrines ambicijas.

Aistė Verpečinskaitė

Pokalbis su Žilvinu Vingeliu

Teatro režisierius, vienas iš „Kosmos Theatre“ įkūrėjų Žilvinas Vingelis gilinasi į pasąmoningą, sapnišką pasaulį, vizualųjį teatrą ir tam pasitelkia šiuolaikines technologijas. Pasaulį sukausčiusi pandemija nesustabdė režisieriaus darbų, jis kryptingai juda į priekį. Apie tai – mūsų virtualus pokalbis.

Ingrida Ragelskienė

Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis „O Viešpatie, Lietuva!“

„Gausiais dantų kalenimais, garsiais cypimais ir audringais padraskymais į naujas svetainės kėdes“ Lietuva atsisveikino su nelemtaisiais 2020-aisiais – epidemijos, karantino ir Metalinės Žiurkės metais. Citata pasiskolinta iš dar praeitų metų gruodžio 10 d. įvykusios virtualios Vilniaus teatro „Lėlė“ premjeros „O Viešpatie, Lietuva!“, spektaklio dramaturgas ir režisierius Ainis Storpirštis.

Aistė Verpečinskaitė

Pokalbis su „Cirko Sapiens“ bendruomene

Su pirmojo Lietuvoje šiuolaikinio cirko centro „Cirko Sapiens“ vadove Monika Citvaraite-Lansbergiene bei trimis jo mokytojais, Suomijos cirko mokyklos SaSak (Salpaus Circus Artist Education) absolventais Kęstu Matusevičiumi (akrobatika), Aino Mäkipää (žongliravimas, vaikščiojimas ant lyno, kiniškas stulpas) bei Lyla Goldman (oro akrobatika) kalbamės virtualiai.

Greta Vilnelė

Apie „Teatrono“ spektaklį „The Final Final Final“

Gruodžio 5 d. virtualioje „Tiketa“ platformoje „Teatronas“ pristatė premjerą – kulminacinį spektaklį „The Final Final Final“. Gildo Aleksos režisuotas spektaklis iš pirmo žvilgsnio neturi nei pradžios, nei pabaigos – tai viena didelė žinomų knygų, filmų ir spektaklių pabaigų fragmentų puokštė.

Miglė Munderzbakaitė

Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Sprendžiant Hedą“

Norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesė „Heda Gabler“ (1891 m.) buvo daug kartų atkartota ir interpretuota skirtingomis medijomis, daugybę kartų pagrindinė veikėja po ne mažiau už Hamleto efektingų vidinių konfliktų mirė tekste, scenoje, ekrane. Nors teatro istorijoje moterų personažams skiriama gerokai kuklesnė pozicija, Heda įsitvirtino.

Puikiai pamenu tą dieną – ruošėmės Vilniaus mažojo teatro jubiliejui. Po poros savaičių turėjo įvykti „Čia nebus mirties“ premjera, ir staiga žinia – viskas stabdoma. Tą ankstyvo pavasario popietę viskas persivertė

Greta Vilnelė

„Trust“ virtualioje teatro „Schaubühne“ programoje

Per pandemiją daugybei žiūrovų Berlyno teatras „Schaubühne“ suteikė galimybę pamatyti pastarojo dešimtmečio repertuaro spektaklių transliacijas. „Trust“ (2009) pagal savo pjesę režisavo dramaturgas Falkas Richteris ir olandų choreografė, šokėja Anouk van Dijk.

Ingrida Ragelskienė

Skaitmeninis teatras

„Devyni judesiai, kurie pavers jūsų namus teatru. Pirmas – atsisėskite ir prispauskite kelius prie krūtinės. Apkabinkite juos sukryžiuodami rankas. Jūs – mažas, apvalus kamuolys. Atloškite galvą. Pažvelkite į lubas. Įsivaizduokite, kad pakylate į viršų ir skrendate kiaurai per lubas. Iš pradžių į aukštą virš jūsų.

Rimgailė Renevytė

Tradicinės personažo sampratos kaita šiuolaikiniame teatre

Pasak Edwardo Gordono Craigo, tik nuo savęs nusigręžęs aktorius gali sukurti teatro scenos vertą personažą. Nes kiekviena pro personažo kaukę praslystanti emocija, kiekvienas iš personažo psichofizikos iškrintantis judesys nurodo į aktorių, visais įmanomais būdais savimi gadinantį teatro vaidinimą.