7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ingrida Ragelskienė

Teisingumas teatre įmanomas

Spektaklis „Eichmannas Jeruzalėje“ festivalyje „Sirenos“

Prakeikiau tą dieną, kai sutikau recenzuoti Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Sirenos“ pristatytą slovėnų režisieriaus Jernejaus Lorenci spektaklį „Eichmannas Jeruzalėje". Nors kaip žiūrovė išėjau sukrėsta ir pakylėta teatro įtaigos, aktorių atsidavimo temai, ir dar pilnomis kišenėmis rėmėjų dalinto šokolado, jau įsėdus į namų link riedančią mašiną ėmė graužti aitrus nerimo kirminas.

Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Pjer Meničanin ir Vedran Živolić spektaklyje „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Pjer Meničanin ir Vedran Živolić spektaklyje „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Rakan Rushaidat ir Pjer Meničanin spektaklyje „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Rakan Rushaidat ir Pjer Meničanin spektaklyje „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Pliušiniai neramumai

Oliverio Frljićiaus spektaklis festivalyje „Sirenos“

Oliverio Frljićiaus spektaklis „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“, viešojoje erdvėje pristatomas kaip provokuojantis, dalies žiūrovų sutiktas kaip bjauriai tiesmukas, mano supratimu, odą pjauna vis dėlto labai švelniai, lyg žaistų su pliušiniais žvėreliais. Žiūrint spektaklį ne kartą kyla mintis, kiek daug vaikiškai primityvių žaidimų teatre suveikia kaip smogiamoji jėga.

Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Trys bandymai perbristi upę vardu Lietuva

Árpádo Schillingo spektaklis „Įstrigę“

Rugsėjį postkarantininiu pūliniu pratrūkęs teatrinis sezonas vis pažeria malonių staigmenų. Tereikia tiesiog ryžtis pagaliau išvažiuoti iš Vilniaus. Ir jei ne iki Klaipėdos, Šiaulių, tai bent iki Trakų kultūros rūmų. Sako, jau visai greitai 1984 m. architekto Alfredo Paulausko projektuotas išraiškingų stogo linijų bei silueto pastatas atgims ištiktas ilgai lauktos rekonstrukcijos. Gal todėl žiūrėti spektaklį įspūdingų mastelių, erdvioje ir, regis, jau senokai šiuolaikinio žiūrovo reikmėms pritaikytoje kultūros rūmų salėje man reiškė ir savotišką atsisveikinimą su šią monumentalią tarybinės praeities liekaną sergėjusia genius loci.

Paulius Pinigis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Paulius Pinigis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Valentinas Masalskis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Valentinas Masalskis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Goda Dapšytė

Slėptis čia ar ieškoti kitų?

„Ir tarė dviratininkas“ festivalyje „Sirenos“

Ar dažnai vakarais važinėjatės dviračiu? Ar iš viso važinėjatės dviračiu? Labiau parkuose, užmiestyje ar miesto centre? O į teatrą dviračiu teko važiuoti? O ką, jei pedalus mintumėte per visą spektaklį? Taip, kaip pagrindinis jo atlikėjas. Kur važiuotumėte?

„Ir tarė dviratininkas“. D. Putino nuotr.
„Ir tarė dviratininkas“. D. Putino nuotr.
„Ir tarė dviratininkas“. D. Putino nuotr.
„Ir tarė dviratininkas“. D. Putino nuotr.
„Ir tarė dviratininkas“. D. Putino nuotr.
„Ir tarė dviratininkas“. D. Putino nuotr.
„Ir tarė dviratininkas“. D. Putino nuotr.
„Ir tarė dviratininkas“. D. Putino nuotr.
„Ir tarė dviratininkas“. D. Putino nuotr.
„Ir tarė dviratininkas“. D. Putino nuotr.
„Ir tarė dviratininkas“. D. Putino nuotr.
„Ir tarė dviratininkas“. D. Putino nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Kinas laimi

Kornélio Mundruczó „Moters dalys“ festivalyje „Sirenos“

Vengrų teatro ir kino režisierių Kornélį Mundruczó lietuviams dar 2009-aisiais „atrado“ festivalis „Naujosios dramos akcija“, o jo teatrinio kelio raidą leidžia stebėti „Sirenos“: prieš ketverius metus festivalis buvo atvežęs režisieriaus su savo trupe „Proton“ sukurtą spektaklį „Gyvenimo imitacija“, šiemet pristatė 2018 m. Lenkijos teatre „TR Warszawa“ pastatytą kūrinį „Moters dalys“. O šalia, žinoma, egzistuoja kinas.

Justyna Wasilewska spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Justyna Wasilewska spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Justyna Wasilewska ir Dobromir Dymecki spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Justyna Wasilewska ir Dobromir Dymecki spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Dobromir Dymecki spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Dobromir Dymecki spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Justyna Wasilewska ir Dobromir Dymecki spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Justyna Wasilewska ir Dobromir Dymecki spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Dobromir Dymecki ir Justyna Wasilewska spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Dobromir Dymecki ir Justyna Wasilewska spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Magdalena Kuta ir Marta Ścisłowicz spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Magdalena Kuta ir Marta Ścisłowicz spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Dobromir Dymecki ir Marta Ścisłowicz spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Dobromir Dymecki ir Marta Ścisłowicz spektaklyje „Moters dalys“. D. Matvejevo nuotr.
Julijus Lozoraitis

Ko kauniečiams pavydėtų Mickas Jaggeris ir Klausas Kinski

Dar kartą apie Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį „Peras Giuntas“

Baisus dalykas yra senatvinė nostalgija. Stebint Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklio „Peras Giuntas“ premjerą, atmintyje nejučiomis iškilo kita šios Henriko Ibseno pjesės versija, prieš daugiau nei keturis dešimtmečius matyta toje pačioje scenoje.

Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Juhan Viiding (Peras Giuntas) ir Anne Paluver (Sagų Liejikė) Estijos dramos teatro spektaklyje „Peras Giuntas“ (1978). „Eesti Teatriliit“ nuotr.
Juhan Viiding (Peras Giuntas) ir Anne Paluver (Sagų Liejikė) Estijos dramos teatro spektaklyje „Peras Giuntas“ (1978). „Eesti Teatriliit“ nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Viskas mano ir tavo galvoje?

„Peras Giuntas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„It is all in your head“ („Viskas yra tavo galvoje“) – pagrindinio herojaus Pero Giunto, režisieriaus ar žiūrovo galvoje? Šis scenoje vizualiai išreikštas teiginys, keliantis retorinį klausimą, palydi naujausią Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą – vengrų režisieriaus Csaba Polgáro spektaklį „Peras Giuntas“. Prie šio teiginio dar sugrįšime, dabar vertėtų retrospektyviai pažvelgti į spektaklio literatūrinį pamatą – žymiojo norvegų dramaturgo Henriko Ibseno (1828–1906) dramaturgiją ir jos santykį su Lietuvos teatro scena.

Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Artūras Sužiedėlis, Dainius Svobonas, Gintautas Bejeris ir  Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Artūras Sužiedėlis, Dainius Svobonas, Gintautas Bejeris ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Prisijaukinti visuomenę

Spektaklis „Šventė“ Oskaro Koršunovo teatre

Eidama į Kamilės Gudmonaitės spektaklį „Šventė“ (Oskaro Koršunovo teatras, premjera rugsėjo 16, 17 d.), kuriame vaidmenis kuria neįgalieji, kartojausi kadaise Manto Stabačinsko išsakytą mintį apie darbą su „Korio“ bendruomene: „Kuo ilgiau būni su skirtingomis negaliomis, tuo labiau kyla klausimas – ar labai jau čia mes kažkuo skiriamės?“ Šiuos neskirtumus norėjosi įsidėti galvon, kad būtų paprasta priimti „Šventę“ kaip estetinį, o ne socialinį kūrinį.

Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

„Homo saltum“ – Šokinėjantis žmogus

Šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“

Rugsėjo 7–15 d. Vilniuje vykęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ ką tik estafetės lazdelę sklandžiai perdavė „Naujojo cirko stotelių“ rengėjams. Rodos, šioje visa, kas ypač inovatyvu, karštai garbinančioje šalyje, vardu Lietuva, cirko niekada nebus per daug, ypač jei po kokybiško, meistriškai profesionalaus cirko pasirodymo gali išsinešti unikalių, išskirtinių potyrių bei patirčių.

Scena iš spektaklio „Trys seserys“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Trys seserys“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.
Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.
Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.
Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.
Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.
Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.
Viktorija Sinicyna

Apmokestinta meilė

Spektaklis „SoDra, Mon Amour“

Vis dėlto visuomeninis būvis – keistas mechanizmas. Grupelei žmonių priskiriama dirigento lazdelė ir jie visi, vos ne vos susitardami, katron pusėn, mosuoja orkestrui. O tas bendras darinys bando groti: vieni muzikantai purkštaudami iki apsispjaudymo, kiti ramesni, bet murmėdami panosėje, treti nuolankiai, su pagarba. Nėra viskas taip juoda ir balta, daug veiksmo tarpduryje, tačiau bendrais įvaizdžiais kalbant – maždaug taip atrodo funkcionuojanti visuomenė.

Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Milda Jonaitytė, Roberta Sirgedaitė, Raimondas Klezys ir Karolis Norvilas spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Milda Jonaitytė, Roberta Sirgedaitė, Raimondas Klezys ir Karolis Norvilas spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė, Arnas Ašmonas ir Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė, Arnas Ašmonas ir Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Raimondas Klezys, Roberta Sirgedaitė ir Arnas Ašmonas spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Raimondas Klezys, Roberta Sirgedaitė ir Arnas Ašmonas spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 143  >>> Archyvas