Bent dalį spektaklių, ypač pastatytų pagal dramaturgijos klasiką, esame linkę suvokti kaip literatūros veikalų versijas: pirma buvo užrašytas literatūrinis variantas, o vėliau kuriama kitoje medijoje. Esama teatrologinių refleksijų, kiek režisierius ar aktoriai turėtų paklusti dramaturgo tekstui, ar rašytinis tekstas turi pranašumą atlikimo teksto atžvilgiu (galimų požiūrių spektrą aptaria teatro teoretikė Anne Ubersfeld).
Ignas Antanas Giniotis ir Karolina Kildaitė spektaklyje „Pelėkautai“. M. Vitėno nuotr.Ignas Antanas Giniotis spektaklyje „Pelėkautai“. M. Vitėno nuotr.Ignas Antanas Giniotis ir Matas Pranskevičius spektaklyje „Pelėkautai“. M. Vitėno nuotr.Scena iš spektaklio „Pelėkautai“. M. Vitėno nuotr.Judita Urnikytė spektaklyje „Pelėkautai“. M. Vitėno nuotr.Dalius Skamarakas ir Domas Urbonavičius spektaklyje „Pelėkautai“. M. Vitėno nuotr.Karolina Kildaitė ir Ignas Antanas Giniotis spektaklyje „Pelėkautai“. M. Vitėno nuotr.Scena iš spektaklio „Pelėkautai“. M. Vitėno nuotr.
