7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Lukrecija Stonkutė

Individualus žvilgsnis į gerai žinomą pasaką

Pokalbis su choreografu Martynu Rimeikiu prieš baleto premjerą

 

Vakarų Lietuvos regione vyksta tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Ryškiausias šių metų festivalio akcentas – Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ naujo pastatymo premjera, žiūrovų laukianti rugpjūčio 16 ir 17 dienomis Palangos koncertų salėje. Ta proga kalbiname choreografą Martyną Rimeikį, publikai ruošiantį išskirtinį baleto pastatymą. Pašnekovas dalinasi mintimis apie pasakos „Eglė žalčių karalienė“ įvairiapusiškumą, naujas įžvalgas, idėjas, perspektyvius jaunuosius baleto artistus.


Kompozitoriaus Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera – ryškus įvykis Lietuvos šokio meno pasaulyje. Festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ organizuojančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė minėjo, jog jau prieš metus Jūsų galvoje šmėžavo mintys apie tokį spektaklį. Kokie užplūdo jausmai, sulaukus konkretaus teatro kvietimo?

Seniai žinojau, jog pasaka „Eglė žalčių karalienė“ – įvairialypė.

Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaros pradžia

Vadinamieji charakteriniai šokiai – daugelio klasikinių baletų puošmena, leidžianti šokėjams atskleisti savo temperamentą ir artistiškumą, įvairių tautų stilizuotų sceninių šokių stilistinius skirtumus. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje daug metų šią discipliną dėsto nuostabi pedagogė Aušra Gineitytė, gebanti atskleisti jaunųjų šokėjų individualybę.

Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ar verta atsisakyti tradicijų?

Baleto skyriaus Gala koncertas

Mėgstame kartoti, jog tradicijos yra tam, kad jas laužytum. Bet ar verta? Viena tokių tradicijų – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventų pavasarinis koncertas, anksčiau vadintas Baigiamuoju, dabar – Gala koncertu. Būsimos baleto žvaigždės ir būsimi kordebaleto šokėjai tapdavo šio vakaro ašimi.

Vakarė Radvilaitė ir Deividas Dulka Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė ir Deividas Dulka Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Baleto skyriaus Gala koncerto. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Baleto skyriaus Gala koncerto. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė  Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė  Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Bernardas Kertenis Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Bernardas Kertenis Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rusnė Rimkutė  Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rusnė Rimkutė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Silvija Čižaitė-Rudokienė

Laiko karoliukų žaidimai

Lietuvos šiuolaikinis šokis

Jei pradėsime šiuolaikinio šokio laiko karoliukų žaidimą nuo svarstymų, kas vyksta šiandien ir kas bus toliau, turbūt derėtų suprasti, kad šokio kelias lietuviškoje kūrybos padangėje niekada nebuvo pats tiesiausias. Lietuva buvo vadinama teatro šalimi, teatro, kuris griovė sienas (tariamas ar tikras), buvo nužymėtas egzistencializmo žyme, puoselėjamas kaip pasipriešinimo sistemai reiškinys. Teatro, kuris net būdamas apolitiškas, linkęs į lyriką, vienaip ar kitaip būdavo nuspalvinamas kultūrinės kovos motyvais. Tačiau šokio pasaulis gimdė ne ką mažesnius kovotojus, tik jų kelias buvo kur kas sudėtingesnis.

Scena iš spektaklio „Kaunas Zoo“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaunas Zoo“. D. Matvejevo nuotr.
Išraiškos šokis. D. Nasvytytės archyvo nuotr.
Išraiškos šokis. D. Nasvytytės archyvo nuotr.
Brigita Kulbytė

Mąstyti, kaip padėti kitam

Pokalbis su menininku Denisu Kolomyckiu

Prioritetas visada buvo ir yra teatras – norėjau būti režisieriumi. Būdamas maždaug keturiolikos pradėjau lankyti Mažąją teatro akademiją (MTA). Tai parengiamieji aktorių kursai moksleiviams, ketinantiems studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Dėstytojai MTA dirbo kaip su vaidybos studentais pirmame kurse – gyvūnėlių etiudai, scenos kalba, judesio, šokio pamokos etc.

Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.
Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.
„1001 šokio istorija“
„1001 šokio istorija“
Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.
Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.
Denisas Kolomyckis spektaklyje „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis spektaklyje „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis spektaklyje „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis spektaklyje „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Naujos choreografijos erdvės

Aštuntasis „Kūrybinis impulsas“

2011 m. prie Lietuvos baleto trupės vairo stojęs choreografas Krzysztofas Pastoras metė gelbėjimo ratą tuomet merdėjusiai Lietuvos choreografijai – inicijavo „Kūrybinį impulsą“, padrąsindamas baleto artistus ir kitus su šokiu susijusius menininkus išbandyti jėgas kuriant choreografiją.

Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė, Milda Luckutė, Dorotėja Navickaitė ir Jonas Bernardas Kertenis kompozicijoje „Domino efektas“. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė, Milda Luckutė, Dorotėja Navickaitė ir Jonas Bernardas Kertenis kompozicijoje „Domino efektas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „Miražas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „Miražas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Iš archyvo į „Kablį“

„Newborn“ Stasys Krasauskas

Įdomu stebėti, kaip apsisukus laiko ratui naujoji menininkų karta su nuoširdžiu džiugesiu atranda tai, kas vyresnei kartai buvo estetiniai autoritetai. Vienas jų – grafikas Stasys Krasauskas (1929–1977), kurio kūrybos Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje gimusiems jauniesiems kūrėjams jau tenka ieškoti archyvuose, o savo atradimais dalintis erdvėse, kurios mažai asocijuojasi su meniniais praeities kūrėjų siekiais.

Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Matas Samulionis ir Andrius Laucevičius (Phun Thomas) spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Matas Samulionis ir Andrius Laucevičius (Phun Thomas) spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Marta Navarro Herranz ir Benas Davisas spektaklyje „Newborn“. E. Kovalenko nuotr.
Tautvydas Urbelis

Kūnai ir erdvės

Festivalio „Naujasis Baltijos šokis ’19“ spektakliai (III)

Scenoje tįsančius kūnus akimirkai paslepia tamsa. Įsižiebus šviesai, jie jau išsidėstę kitose vietose. Netrukus tylus tamsaus techno motyvas išjudina „CocoonDance“ šokėjus Alvaro Estebaną, Wernerį Niggą ir Andrásas Déri.

Alvaro Esteban, Werner Nigg ir András Déri spektaklyje „Impulsas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvaro Esteban, Werner Nigg ir András Déri spektaklyje „Impulsas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvaro Esteban, Werner Nigg ir András Déri spektaklyje „Impulsas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvaro Esteban, Werner Nigg ir András Déri spektaklyje „Impulsas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Impulsas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Impulsas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvaro Esteban, Werner Nigg ir András Déri spektaklyje „Impulsas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvaro Esteban, Werner Nigg ir András Déri spektaklyje „Impulsas“. D. Matvejevo nuotr.
Emile Pineault spektaklyje „Normalūs troškimai“. D. Putino nuotr.
Emile Pineault spektaklyje „Normalūs troškimai“. D. Putino nuotr.
Emile Pineault spektaklyje „Normalūs troškimai“. D. Putino nuotr.
Emile Pineault spektaklyje „Normalūs troškimai“. D. Putino nuotr.
Emile Pineault spektaklyje „Normalūs troškimai“. D. Putino nuotr.
Emile Pineault spektaklyje „Normalūs troškimai“. D. Putino nuotr.
Annamaria Ajmone pasirodyme „Trigeris“. D. Matvejevo nuotr.
Annamaria Ajmone pasirodyme „Trigeris“. D. Matvejevo nuotr.
Elvina Baužaitė

Šokio galimybės

Pokalbis su Mariumi Pinigiu

Šiuolaikinio šokio šokėjas ir choreografas Marius Pinigis kuria trupėje „Nuepiko“, bendradarbiauja su įvairiais šokio teatrais ir įgyvendina meninius projektus, su kuriais keliauja po pasaulį. Taip pat jis yra šokio ir judesio mokytojas, šiuo metu dirbantis „Judesio laboratorijoje“. Su Pinigiu kalbamės jam ruošiantis Šeiko šokio teatro ir Danijos šokio trupės „Granhøj Dans“ spektaklio „Boléro–Extended“ premjerai.

Marius Pinigis spektaklyje „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Pinigis spektaklyje „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boléro–Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Mantas Stabačinskas ir Marius Pinigis spektaklyje „ID: D&G“. L. Vansevičienės nuotr.
Mantas Stabačinskas ir Marius Pinigis spektaklyje „ID: D&G“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Pinigis ir Marius Paplauskas spektaklyje „(g)round zero“. A. Bulotos nuotr.
Marius Pinigis ir Marius Paplauskas spektaklyje „(g)round zero“. A. Bulotos nuotr.
Marius Pinigis spektaklyje „Laikrodininkas“. Šokio teatro „Dansema“ nuotr.
Marius Pinigis spektaklyje „Laikrodininkas“. Šokio teatro „Dansema“ nuotr.
Tautvydas Urbelis

Beribiai kūnai

Festivalio „Naujasis Baltijos šokis ’19“ spektakliai (II)

Vos įžengę į sceną Shane’as Boersas, Simonas Busas ir Evangelos Biskas savo kūnais ima kurti choreografinį raštą. Lengvai, ironiškai, tačiau su juntamu nerimu „Dar blogiau“ pasiūlo savitą vizualią kalbą.

 

Guilherme’o Miotto choreografija pasižymi ekspresyvia judesio kaita. Šokėjai be perstojo formuoja ir ardo laikinas kūnų kompozicijas. Laikinumo būsena tampa pasirodymo norma, o šokėjų judesiai susilieja į raibuliuojantį raštą.

Simon Bus, Shane Boers ir Evangelos Biskas spektaklyje „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Simon Bus, Shane Boers ir Evangelos Biskas spektaklyje „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Simon Bus, Shane Boers ir Evangelos Biskas spektaklyje „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Simon Bus, Shane Boers ir Evangelos Biskas spektaklyje „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Simon Bus, Shane Boers ir Evangelos Biskas spektaklyje „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Simon Bus, Shane Boers ir Evangelos Biskas spektaklyje „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo ir Sabina Scarlat spektaklyje „Uniforma“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo ir Sabina Scarlat spektaklyje „Uniforma“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo spektaklyje „Uniforma“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo spektaklyje „Uniforma“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo ir Sabina Scarlat spektaklyje „Uniforma“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo ir Sabina Scarlat spektaklyje „Uniforma“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo ir Sabina Scarlat spektaklyje „Uniforma“. D. Matvejevo nuotr.
Irene Russolillo ir Sabina Scarlat spektaklyje „Uniforma“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 16  >>> Archyvas