Savaitė
Monika Krikštopaitytė
1000-tis penktadienių
Iškilmingai ir pragmatiškai apie jubiliejinį „7 meno dienų“ numerį
Jeigu ryžtumėmės išvardinti visus visus daugiau nei per 20 metų mums talkinusius tekstų autorius, menininkus, fotografus, rėmėjus ir kitaip leidinį palaikiusius žmones, organizacijas, nežinau, ar išsitektume šiuose puslapiuose. Būtų konceptualu, bet ir rizikinga, nes išliktų galimybė ko nors nepaminėti. Nes kiekvienas(-a) yra svarbus, kiekvienas(-a) prisidėjo prie to, kad išlikome, kuo tapome ir kaip atrodėme bėgant metams. Šiandien jums visiems dėkojame, o kas dieną jaučiamės dėkingi už tai, kad drauge kūrėme ne pramoginį, o mąstantį ir reiklų laikraštį, ko gero, daugiausia vedami entuziazmo ir prasmingumo pojūčio. Įspūdinga yra tai, kad jūs dirbote ne dėl solidžių algų ar didelių honorarų, aukojote savo brangų laiką ir jėgas. Matyt, tai buvo svarbu. Kitaip nieko nebūtų buvę.
Laima Kreivytė
Tūkstantis ir 7 dienos
Taip sutapo, kad laikraščiui žengiant į tūkstantąjį, aš žengiu į keturiasdešimtąjį. Pasidabinusi nuliais paprastai gauni teisę į žvilgtelt atgal, ir jei atspindys neužmuša vietoje, gali apsimesti Šacherezada ir pasekti tūkstantį pasakų (ar skalvijų?).
