Kinas

Augustė Nalivaikė

Nauji filmai – „Maestro“

Ambicingas ir apdovanojimų sezonui pasiruošęs „Maestro“ (rež. Bradley Cooper, JAV, 2023, „Netflix“) po blizgiu saldainio popierėliu – meilės istorija – slepia stereotipinį, nuobodų scenarijų bei kapitalistiniu išnaudojimu kvepiančią kūrybingo ir garsaus menininko gyvenimo istoriją. Retas kino režisierius ar scenarijaus autorius atsispiria pagundai kurti biografinę dramą apie ryškias, savo laiku kontroversiškomis laikytas asmenybes, dažniausiai besisukančias meno ir pramogų pasaulyje, tačiau neretai toks užmojis baigiasi tik neskoningu siekiu monetizuoti tariamai skandalingus šių žmonių gyvenimo aspektus.

Ilona Vitkauskaitė

Nauji filmai – „Saltburnas“

Emerald Fennell „Saltburnas“ („Saltburn“, D. Britanija, JAV, 2023, „Amazon Prime“) jau kuris laikas kelia internetines aistras, ypač dėl pagrindinius vaidmenis atliekančių Barry Keoghano ir Jacobo Elordi santykių filmavimo aikštelėje ir už jos ribų. Kitiems imponuoja Fennell, kuri nori mus įtikinti, kad kuria subversyvų ir maištingą kiną (nors yra visiškai priešingai), instagraminė išmintis bei režisūra.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Ironiškoji Faina Ranevskaja yra sakiusi, kad egzistuoja du iškrypimai – lauko ledo ritulys ant žolės ir baletas ant ledo. Pastarojo šią savaitę būta daug, bet tai ne vienintelė priežastis, kodėl atsidaręs televizijų atsiųstas programas atsidusau. Filmus televizijos kartoja bedieviškai, tačiau dešimtą kartą rašyti net apie pačius genialiausius neįdomu. Tada renkuosi tuos, kurie pretenduoja žiūrovams paaiškinti, kodėl verta elgtis gerai ir teisingai. Tiesą sakant, vis labiau kalbančių žmonių žurnalais virstančios televizijos kalba apie tą patį, nes pokalbiai su laidų herojais pamažu tampa patarimų rinkiniu. Kartu su laidų vedėjais prie stalų ir staliukų, ant kėdžių ir sofučių susėdę garsiais laikomi žmonės rimtu veidu kalba apie save, dalijasi valgių receptais ir prisiminimais, moko, kaip ieškoti Dievo, nepaisyti paso, „realizuoti save“, gyventi kaime ir kitokių gudrybių.

Įvairūs leidiniai kasmet renka geriausius metų filmus. Pateikiame kelis tradicinius sąrašus, kuriuos sudarė užsienio kino žurnalų redakcijos ir nuolat apie kiną rašantys kritikai. Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai renkamasi iš tų filmų, kurie buvo rodomi šalies kino teatrų repertuare, todėl filmų išleidimo į ekranus metai nesutampa.

Greta Vilnelė

Nauji filmai – „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“

Dokumentikos šedevrai neretai peržengia konvencinius, „stebimosios“ kino kalbos rėmus. Ar tai būtų danų režisierės Lea Glob filmas „Apolonija, Apolonija“ (2022), pasakojantis jaunos menininkės istoriją ir savotiškai tampantis pačios autorės bei jos draugystės su pagrindine filmo heroje refleksija, ar animacinės dokumentikos žanras, suteikiantis galimybę istorinius įvykius patirti faktūriškesniais „išgalvotais“ vaizdais. Nors animacinė dokumentika pripažinimo sulaukė jau 2008 m., pasirodžius sukrečiančiam režisieriaus Ari Folmano filmui „Valsas su Baširu“, kuris pasakoja apie buvusio Izraelio armijos kareivio siekį atkurti Libano karo metais kartu su tūkstančiais žmonių gyvybių dingusius prisiminimus, ji mums vis dar menkai pažįstama. Galbūt dėl įsisenėjusio stereotipo, kad animacija skirta tik vaikams. Tačiau neseniai kino teatruose pradėtas rodyti Armėnijos, Lietuvos ir Vokietijos bendros gamybos filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ („Aurora’s Sunrise“, 2022) žadina viltį, kad netrukus situacija pasikeis.

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Puikios dienos“

Galbūt banalu, tačiau „Puikios dienos“ („Perfect Days“, Japonija, Vokietija, 2023) yra filmas, kuriuo galima pradėti naujus metus. Kaip priešpriešą nuolatinio bėgimo, materializmo ir (svarbiausia) nepasitenkinimo savimi bei savo gyvenimu kupinam pasauliui, vokiečių kino veteranas Wimas Wendersas pasakoja istoriją apie mažakalbį japoną, ieškantį grožio kasdienybėje.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Karas, įtampa ir net vartojimo dramos, kurių padaugėja prieš šventes, augina akivaizdžią neapykantą, bet kartais ją augina ir kilnūs jausmai. Geras pavyzdys – pagal populiarią amerikietės Angie Thomas knygą, skirtą paaugliams, sukurtas George’o Tillmano jaun. filmas „Visa griaunanti neapykanta“ (TV3, šiąnakt, 6 d., 01.10). Šešiolikmetė jo herojė Star gyvena dviejuose paraleliniuose pasauliuose. Pirmasis – šeima ir gyvenimas juodaodžių gete, antrasis – prestižinė mokykla, kurioje dominuoja baltieji. Šie pasauliai pradeda susidurti, kai narkotikų dileriu tapusį pirmąjį Star mylimąjį jos akyse nušauna baltasis policininkas. Mergina nusprendžia kovoti prieš neteisybę.

Kaip ir kiekvienais metais, „7md“ autorių klausėme, kokie šių metų kino reiškiniai – filmai, serialai, knygos, festivaliai ir t.t. – įsiminė labiausiai ar nebuvo pakankamai aptarti.

Kalėdinio „Kino“ skaitymo malonumai

Tikriausiai daugelis sutiks, kad muzika filmuose – toks pat svarbus elementas, kaip ir vaizdas. Net jos nebuvimas išreiškia tam tikrą režisieriaus ar režisierės poziciją. Tad šventiniame numeryje nusprendėme daugiau dėmesio skirti kino muzikai. Kokios gi šventės be muzikos!

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Didžiųjų metų švenčių „repertuaras“ Lietuvos televizijose nesikeičia ir nestebina: daug saldžių kažkodėl kalėdiniais vadinamų filmų, krepšinis, mišios ir siaubingieji naujametiniai „žiburėliai“. Nustebino nebent vieno Krekenavos kunigo aimanos LRT „Panoramoje“: tai, kad jį papiktino tradicinio švenčių stalo patiekalo „silkės pataluose“ pavadinimas, matyt, diagnozuoja intelektinę Katalikų bažnyčios būseną. Nors sociologai tvirtina, kad Kalėdos vis dažniau tampa galimybe šeimai pagaliau susirinkti ir pabūti kartu, Bažnyčia, regis, ilgisi laikų, kai gyveno pirmieji krikščionys. Tokiems besiilgintiems tiks Timuro Bekmambetovo „Ben-Huras“ (LRT, 22 d. 22.35). Palyginti su ankstesnėmis Lewo Wallace’o knygos ekranizacijomis, ypač su 1959 m. Williamo Wylerio, Bekmambetovo filmas atrodo ne toks ryškus reginys, bet jame yra tai, ko stigo ankstesniems, – tikrų herojų. Anksčiau Juda Ben-Huras (Jack Huston) buvo vaikštantis krikščioniškų dorybių simbolis, o Mesala (Toby Kebbell) – žiaurus tikrojo tikėjimo atstovų persekiotojas. Bekmambetovas juos abu pateikia kaip lygiaverčius priešininkus, todėl jų santykiai tampa filmo centru.