7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Živilė Pipinytė

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Berlinalėje įvyks Larso von Triero „Nimfomanės“ premjera

Vasario 6 d. prasidėsiantis 64-asis tarptautinis Berlyno kino festivalis surengs pasaulinę Larso von Triero filmo „Nimfomanė“ („Nymphomaniac“) premjerą. Pirmoji (ilgoji ir necenzūruota) filmo dalis bus parodyta pagrindinėje programoje, už konkurso ribų. Pagrindinį vaidmenį šiame filme sukūrė Charlotte Gainsbourg, taip pat vaidina Stellanas Skarsgårdas, Shia LaBeoufas, Christianas Slateris, Jamie Bellas, Uma Thurman, Willemas Dafoe, Jeanas-Marcas Barras, Udo Kieras. Larsas von Trieras sugrįš į festivalį po ilgokos pertraukos – paskutinį kartą jis dalyvavo 1984 metais. Pasak Berlinalės direktoriaus Dieterio Kosslicko, „Nimfomanės“ estetika įspūdinga ir radikali.

„Nimfomanė“
„Nimfomanė“
Saulas Zaentzas
Saulas Zaentzas
„Ida“
„Ida“
„Šarvuotis „Potiomkinas“
„Šarvuotis „Potiomkinas“
„Sunku būtu Dievu“
„Sunku būtu Dievu“
Ramūnas Pronckus

Išgyvena tik mylintys 3D

2013-ųjų kino pliusai ir minusai

 

Minusas
Yra filmų, kuriuos gailiesi, kad matei, o vėliau – kad esi matęs. Kai matytų filmų sąraše jau yra „Nereikalingi žmonės“ ir ruošiesi žiūrėti naują latvių režisieriaus Mario Martinsono kūrinį, gali nuspėti, kas tavęs laukia. Tuomet žiūri grynai iš antropologinių sumetimų, kaip mokslininkas. Net vertini juos atlaidžiau, kaip sūnaus vaidinimą mokyklos spektaklyje. Ir štai pasirodo filmas, kuris net moksliškai, net kaip stebėjimų objektas yra toks atgrasus, kad suabejoji ir savo vaidmeniu, ir apskritai tiriamo objekto – kino prasme. „Tyli naktis“ klasifikuojamas į šią objektų rūšį.
 
Pliusas
 youtube.com yra 20 minučių ištrintų scenų iš Paulo Thomo Andersono filmo „Mokytojas“. Kiek jėgos turi būti sukaupęs režisierius, kad ištrintų galingas, subtilias, išbaigtas, tapybiškas scenas? Joaquino Phoenixo personažas miega ant baltai pudruotos krūtinės kvėpuodamas į spenelį ir kartodamas, kad myli; šokis tarp klozetų; pokalbis ant laivo denio. „Mokytojas“ – platesnis nei 65 mm juosta, ant kurios jis nufilmuotas, o jo paraštėse slypi filmo apšviesti stebuklai.

 

„Mokytojas“
„Mokytojas“
„Gravitacija“
„Gravitacija“
Santa Lingevičiūtė

Kas teikia vilčių

2013-ųjų pliusai ir minusai

 

Kai kasmet važinėji po daugybę festivalių, kino žiūrėjimas tampa nebe malonumu, o darbu. Ir tik keliolika juostų iš keliasdešimt ar net kelių šimtų per metus pasižiūri su pasitenkinimu. Kiekvienas festivalis turi veidą, ir dažnai žinai, ko iš jo tikėtis kitąmet. Ne tik iš festivalio programos, bet ir iš to, kokio plauko kino industrijos ar spaudos atstovai ten lankysis. Lokarno festivalyje viršų ima garsiakalbiai italai, kurie mėgsta garsiai išreikšti savo nuomonę ne tik prieš filmą, bet su savimi pasišnekėti ir filmo metu arba garsiai išsigąsti prieš kiekvieną seansą, kai rodomas ekranu praeinantis leopardas (festivalio simbolis). Ir taip kelis kartus kiekvieną dieną. Jei to garso neišgirsti, sutrinka festivalio rutina. Toronto kino festivalio publika – dar garsiau už italus vienas per kitą rėkiantys amerikiečiai. Rodos, visi įsivaizduoja tiesiog gimę nuostabiais kino kritikais. Jie kasdien įnikę į „Screen“ ar „Variety“ laikraščius, tad šneka tokiais pat pertekliniais epitetais, gremėzdiškomis konstrukcijomis, tačiau labiausiai mėgsta eilėse stovėti prie tokių filmų kaip „Lenktynės“ ar „Gravitacija“. Europos kinas arba, tiksliau, neamerikietiškas kinas retam kuriam iš jų teegzistuoja.

 

„Norte. Istorijos pabaiga“
„Norte. Istorijos pabaiga“
„Išgyvena tik mylintys“
„Išgyvena tik mylintys“
Jonas Ūbis

Apie žmones ir arklius

Krėsle prie televizoriaus

 

Ar jau sudarėte naujametinių pasižadėjimų sąrašą? Aš dar ne, bet baigęs šį tekstą būtinai jį pradėsiu, nes nėra nieko saldesnio, kaip įsivaizduoti, kad ateinantieji bus šviesesni ir dosnesni ir kad tu pats būsi tobulesnis. Net jei tai ir netiesa. Tik nesitikiu, kad pasikeis politikai ir televizijos. Tai patvirtina ir šventinės TV programos. Tik užmetęs į jas akį supratau, kad LRT ir BTV entuziastai turės tenkintis begaliniu lietuvišku ir rusišku „popsu“. Koncertai seks vienas paskui kitą, o prie gerokai pabodusių žvaigždžių LRT pridėjo dar vieną – Arūną Valinską. Kaip koks vaiduoklis praėjusį šeštadienį jis pasirodė „Eurovizijos“ atrankos koncerte. Kas nešė politikos klouną į LRT galeras? Gal būsimi rinkimai? Kitas klausimas, kodėl lietuviai tokie ištikimi brangiai ir išlaidžiai „Eurovizijai“, kai konkurso atsisako vis daugiau šalių? Gal tikisi, kad likus mažiau konkurentų kada nors ims ir laimės?

 

„Hugo išradimas“
„Hugo išradimas“
„Vakarai viensėdyje ties Dikanka“
„Vakarai viensėdyje ties Dikanka“
„Karo žirgas“
„Karo žirgas“
Živilė Pipinytė

Kenčiantis niekšas – tragiškas

Nauji filmai – „Purvas“

 

 

Ar visiškas niekšas gali kentėti? Ar narkomanas, apgavikas ir karjeristas gali pažvelgti į save iš šalies ir nustėrti iš siaubo? Ar vis gilyn į purvą grimztantis žmogus gali nuoširdžiai būti geras? O gal tai ir yra šių dienų tragiškasis herojus? Panašūs klausimai, ko gero, iškils žiūrint pagal Irvine’o Welsho romaną sukurtą Jono S. Bairdo filmą „Purvas“ („Filth“, D. Britanija, 2013). Žinoma, jei pavyks pasivyti filmą, kuris iš didžiųjų kino teatrų repertuaro dingo per savaitę. Ne todėl, kad būtų blogas ar sudėtingas. Spėju, kad „Purvas“ rodytojams pasirodė pernelyg nutolęs nuo animacinių kūrinėlių visų amžiaus grupių infantilams.

 

„Purvas“
„Purvas“
Živilė Pipinytė

Po 2014-ųjų kino žemėlapį pasižvalgius

Ką žiūrėti kitais metais

Dauguma 2014-ųjų premjerų jau suplanuotos ir sugulė kino festivalių programose bei kino teatrų repertuare. Tiesa, Lietuvos kino teatrai, kaip ir ankstesniais metais, orientuosis ne į pasaulinius standartus, o į lietuvių pomėgius, bet intelektualesnio ir meniškesnio kino spragas bandys užpildyti sinefilų viltis – kino festivaliai. Bus ir palyginti daug lietuviškų premjerų, bet apie jas – jau 2014-aisiais. Naujųjų išvakarėse pabandžiau pasiaiškinti, kuriuos iš daug žiniasklaidos dėmesio susilaukusių filmų galime tikėtis pamatyti Lietuvos ekranuose. Filmai įvairūs, bet daugumą amerikietiškų įkvėpė realios istorijos.

„Groja Liuvinas Deivisas“
„Groja Liuvinas Deivisas“
„Volstryto vilkas“
„Volstryto vilkas“
Jonas Ūbis

Meilė kinui – vienintelė, kuri nenuvilia

Kalėdinio „Kino“ skaitymo malonumai

 

Vienas garsiausių šių dienų amerikiečių rašytojų Jonathanas Franzenas tvirtina, kad „Twitter“ ir „Facebook“ jam primena aštuntą vidurinės mokyklos klasę. Pasak jo, tada turi būti nuolat apsuptas kitų aštuntokų, nes be minios esi niekas. Franzenas mano, kad negalima praleisti viso gyvenimo vidurinėje mokykloje. Rašytojo patosas nukreiptas prieš naujų technologijų diktatą, nes būtent jos paverčia visus vidutinybėmis. Viename nesename interviu Franzenas sakė: „Pavojingais tempais mus užlieja nemokamos, mėgėjiškos žurnalistikos banga, kuri eufemistiškai vadinama nepriklausoma. Po penkerių metų pasaulyje gal apskritai nebeliks profesionalių žurnalistų.“

 

Kino viršelis
Kino viršelis
Živilė Pipinytė

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Baigta „Daktaro Kaligario kabineto“ restauracija
Tarptautinis Berlyno kino festivalis pranešė, kad baigtas restauruoti vokiečių kino ekspresionizmo šedevras – Roberto Wiene’s „Daktaro Kaligario kabinetas“ („Das Cabinet des Dr. Caligari“, 1920). Restauruota kopija bus parodyta 2014 m. vasario 9 d. specialiojoje programoje „Berlinale Classics highlight“. Filmui Karlo Schuke’s vargonais Berlyno Filharmonijoje akomponuos kompozitorius ir atlikėjas iš Niujorko Johnas Zornas. Jis atliks naują kūrinį – iš dalies sukurtą iš anksto, iš dalies improvizuotą. Zorno muzika filmui bus įrašyta ir 2014 m. vasario 12 d. rodoma kartu su filmu per ARTE televiziją.

„Daktaro Kaligario kabinetas“
„Daktaro Kaligario kabinetas“
„Rozmari kūdikis“
„Rozmari kūdikis“
Manoel de Oliveira
Manoel de Oliveira
Svetlana Chodčenkova
Svetlana Chodčenkova
Brady Corbetas
Brady Corbetas
Liudmila Gurčenko
Liudmila Gurčenko
Nona Grišajeva
Nona Grišajeva
Santa Lingevičiūtė

Kinas iš „Naujosios Europos“

 „ARTscape“

Gruodžio mėnesį vyksiantis „ARTscape“ projektas pristato penkis 2012 m. sukurtus filmus, rodytus šių metų „Kino pavasaryje“. Tai jaunų kūrėjų iš Rytų ir Vidurio Europos darbai.
 
Programą gruodžio 17 d. „Skalvijos“ kino centre pradės Aidos Begič drama „Sarajevo vaikai“ („Djeca“). Prieš ketverius metus režisierės debiutinis filmas „Sniegas“ buvo įtrauktas į Kanų festivalio „Kritikų savaitės“ programą ir apdovanotas Didžiuoju prizu. „Sarajevo vaikai“ rodytas Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje ir taip pat sulaukė dėmesio. Filme koncentruojamasi į du Jugoslavijos karo našlaičius. Rahima bando apsaugoti savo jaunėlį brolį Nedimą nuo vaikų namų. Apie jų tėvus kalbama mažai, tik žinoma, kad šie žuvo per karą. Vakarų visuomenėje tikima, kad terapija ir laikas padeda išspręsti problemas, bet Begič filmas įrodo, jog tai netiesa. Šis pasaulis Rahimai nesuteikė nieko, veikiau viską atėmė, tad kaip galima atleisti, kas neatleistina? Vis dėlto mergina, rodos, atleido vieninteliam Dievui. Pasak režisierės, jai buvo įdomu, kokioje visuomenėje ji gyvena dabar. Begič, kaip ir dauguma bosnių, nebetiki, kad šalies visuomenė atsigaus. Jos manymu, svajonės užleido vietą prisiminimams, o tai verčia jaustis bejėgiškai ir nebesugebama galvoti apie ateitį.

 

„Sarajevo vaikai“
„Sarajevo vaikai“
„Iš pragaro“
„Iš pragaro“
„Krivina“
„Krivina“
„Estiški grybavimo ypatumai“
„Estiški grybavimo ypatumai“
„Apie sraiges ir žmones“
„Apie sraiges ir žmones“
Jonas Ūbis

Laiko kilpose

Krėsle prie televizoriaus

 

Coky Giedroyć gimė Honkonge, užaugo Anglijoje, kino režisūros mokėsi Bristolio universitete. Jos tėvas Michałas Giedroyćas – iš kilmingos lietuvių ir lenkų bajorų giminės kilęs istorikas, tarp artimiausių režisierės giminaičių – ir legendinis Paryžiuje leisto žurnalo „Kultura“ redaktorius, Czesławo Miłoszo draugas Jerzy Giedroyćas. Coky Giedroyć režisavo ne vieną garsų BBC serialą („Šerlokas“, „Oliveris Tvistas“, „Karalienė mergelė“ ir kt.), ji turi damos titulą, nes yra baroneto Thomaso Weylando Bowyer-Smytho žmona. (Pastarąjį titulą paminėjau specialiai lietuviams, kurie mėgsta, kai juos vadina senjorais, riteriais ar damomis. Matyt, tai kompensuoja valstietiškus kompleksus.)

 

„Akla višta“
„Akla višta“
„Varšuvos šnipai“
„Varšuvos šnipai“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas