Krėsle prie televizoriaus
Mėgstu sendaikčių parduotuves, vadinamuosius blusturgius. Seni daiktai žadina prisiminimus ir atrodo, kad nupirkęs kokią niekam nebereikalingą lėkštę, peleninę ar žaislą išgelbėsiu nuo šiukšlyno ne juos, o laiko ženklą, be kurio praeities istorija būtų nepilna. Kur rasite puodelį su garsiosios „Neringos“ kavinės ženklu. Bent dabar tai gal vienintelis materialus jos buvusio egzistavimo įrodymas. Aš tokį turiu.
Pagrindinė „Žiemos ekranų“ programa
Sausio 24 d. Vilniuje prasideda „Žiemos ekranai“. Pristatome prancūzų kino naujienas, kurias bus galima pamatyti pagrindinėje festivalio programoje. Šiemet joje 14 filmų, kai kurie dar net nepasirodė Prancūzijos ekranuose. Jie turėtų sudominti ir prancūzų komedijų gerbėjus, ir tuos, kurie laukia jaudinančių meilės istorijų, ir art-house kino mėgėjus.
Trumpos kino recenzijos
Už pirmą gautą sumą surengė anūkei vestuves. Už antrą naujam gyvenimui prikėlė karo veteranų klubą. Už trečią išsipirko bankrutavusį sodininkystės verslą. Tačiau tai nėra Clinto Eastwoodo vaidinamo herojaus Erlo Stouno, netikėtai tapusio Meksikos narkotikų kartelio mulu, praturtėjimo istorija.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Šių metų pradžioje pasaulį apskriejo žinia, kad 2018 m. gruodžio 30 d. Kolkatoje (anksčiau Kalkuta) mirė Mrinalis Senas, didis indų kino režisierius ir centrinė paraleliniu, arba naujuoju, kinu vadinto judėjimo figūra. Priešingai nei grandiozinėse Bolivudo fantazijose su šokiais ir dainomis, paraleliniame kine (tarp jo kūrėjų – Satyajitas Ray’us ir Ritwikas Ghatakas) buvo rodoma tikrovė ir kalbama apie aštrias socialines problemas, paprastus žmones ir jų nutikimus. Didelės įtakos šios krypties kūrėjams turėjo italų neorealizmas. Senas beveik visus filmus sukūrė bengalų kalba.
„Žiemos ekranuose“ Henri-Georges’o Clouzot retrospektyva
Sausio 24 d. Vilniuje vėl prasidės prancūziškieji „Žiemos ekranai“. Pažintį su šių metų festivalio programa pradedame nuo režisieriaus Henri-Georges’o Clouzot (1907–1977) retrospektyvos. Iš vienuolikos režisieriaus sukurtų filmų joje bus pristatyti šeši – „Žmogžudys gyvena dvidešimt pirmajame name“ („L’assasin habite au 21“, 1942), „Varnas“ („Le Corbeau“,1946), „Auksakalių krantinė“ („Quai des Orfevres“, 1947), „Atlygis už baimę“ („La salaire de la peur“, 1953), „Apsėstieji“ („Les diaboliques“, 1955), „Įkalintoji“ („La prisonniere“, 1967) ir dokumentinis filmas „Henri-Georges’o Clouzot „Pragaras“ („L’enfer d’Henri-Georges Clouzot“, rež. Serge Bromberg, Ruxandra Medrea, 2009), pasakojantis apie nebaigtą režisieriaus filmą.
Krėsle prie televizoriaus
Jevgenija Ginzburg dėsto rusų literatūrą Kazanės universitete. Kartu su vyru, partijos veikėju Pavelu Aksionovu, jie augina sūnų Vasilijų. Jevgenija tiki komunizmo idealais. Kai po Sergejaus Kirovo nužudymo Stalino represijos vis labiau įsisiūbuoja, Jevgenija atsisako pasmerkti savo kolegą, pavadintą liaudies priešu. Aplink vis tirštėja baimės ir įtarumo atmosfera, artimiausi žmonės skundžia vieni kitus, bet ištikima savo vertybėms Jevgenija nepastebi, kad ir aplink jos kaklą jau apsivijo virvė.
Nauji filmai – „Kaltė“
Tamsiame ekrane skamba telefonas, po kelių sekundžių stambiu planu filmuojama ausis, ant kurios uždedamos ausinės. Kamera lėtai atsitraukia, kol ekrane išryškėja policininko Asgerio profilis. Jis bus pagrindinis ir vienintelis (jei neįtrauksime antraplanių veikėjų, kurie tarnauja kaip rekvizitas) ekrane matomas personažas visas 85 minutes. Šios filmo „Kaltė“ („Den Skyldige“, Danija, 2018) laiko minutės neišsitęs, tačiau jų užteks įtampai pamažu auginti , kulminacijai ir atomazgai pasiekti.
Ką žiūrėti 2019 metais
Regis, pastaraisiais metais M. Nighto Shyamalano filmai džiugino tik ištikimiausius režisieriaus gerbėjus. „Stiklas“ žada sugrįžimą prie jo karjeros pradžios formos, kai pasirodė „Šeštasis pojūtis“. „Stiklas“ baigia trilogiją, kurią pradėjo „Nepalaužiamasis“ ir pratęsė „Skilimas“. Naujame filme laukia susitikimas su Jamesu McAvoy’umi, kurio veikėjas šuoliuoja tarp daugybės tapatybių, su Bruce’u Willisu, atradusiu savyje antgamtinių jėgų po traukinio katastrofos, ir su Samueliu L. Jacksonu, kuris visai ne toks trapus, kaip atrodo. Jie visi atsidurs vienoje ligoninėje... Nuo sausio 18 d.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Kornélis Mundruczó kurs serialą apie pornoindustriją
Vengrų teatro ir kino režisierius Kornélis Mundruczó („Baltasis šuo“, „Delta“, „Jupiterio mėnulis“) pradėjo naują projektą – serialą apie tarptautinę pornoindustriją, kuris kol kas dar neturi pavadinimo. Serialo prodiuseris – Aleksandras Rodnianskis, prodiusavęs ne vieną Andrejaus Zviagincevo ir Aleksandro Sokurovo filmą bei populiarius serialus, tarp kurių „Mano asmeninis priešas“, „Ypatingos paskirties draugė“, „Kipšai“.
Serialo veiksmas rutuliosis Budapešte, kuris dabar laikomas pasauliniu pornografinių filmų gamybos centru. Veikėjais taps šių filmų prodiuseriai, režisieriai, aktoriai, gydytojai ir vairuotojai. Serialo kūrėjai naudosis medžiaga, kurią Europos žurnalistai surinko kalbėdamiesi su pagrindiniais pornoindustrijos veikėjais Budapešte, Niujorke ir Ibicoje.
Krėsle prie televizoriaus
Dietologai perspėja, kad per šventes pavojinga persivalgyti, tik niekas neperspėja, kokį pavojų kelia šventinės lietuviškų televizijų programos. Didžiulės porcijos bukų kalėdinių komedijų ir lietuviškos estrados koncertų, laimingosios Valinskienės bei dar laimingesnių Mildažytės ir virėjos Beatos pasirodymai, manau, kenkia sveikatai, juk net kiekviena persaldinta banalybė privalo turėti ribas. Bandysiu pasiūlyti ko nors aštresnio.