Alexanderio Paley ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas Kauno filharmonijoje
„Galima sakyti, kad šio dažno svečio Lietuvoje skambinimas jau nieko nebestebina, matyt, prie gero greit priprantama“, – apie pianisto Alexanderio Paley koncertą Vilniuje pernai rašė Kristupas Antanaitis. Fortepijono virtuozas A. Paley, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir maestro Gintaras Rinkevičius džiugina ir kauniečius: vasario 18 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje jie atliko Ludwigo van Beethoveno Koncertą fortepijonui Nr. 3 c-moll, op. 37, ir Dmitrijaus Šostakovičiaus Simfoniją Nr. 9 Es-dur, op. 70.
Pianistas Aleksandras Kašpurinas ir Césaro Francko oratorija Kaune
Kauno valstybinėje filharmonijoje vasario 4-ąją (kitą dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje), diriguojant maestro Robertui Šervenikui, skambėjo Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtojo Aleksandro Kašpurino atliekamas Sergejaus Rachmaninovo Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 3 d-moll, op. 30, ir Césaro Francko oratorija „Atpirkimas“ („Rédemption“), skirta 200-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms.
Pokalbis su keturiasdešimtmetį atšventusio Kauno styginių kvarteto nariais
Keturiasdešimtmetį pernai gruodžio mėnesį atšventęs Kauno styginių kvartetas gali pelnytai didžiuotis repertuaro gausa ir įvairiapusiškumu, įrašais, kurių didžiąją dalį sudaro Kauno kompozitorių kūriniai, ir skirtingos patirties nariais. Donato Katkaus suburto Kauno styginių kvarteto, griežiančio nuo 1981 m., pirmoji sudėtis buvo tokia: Ilona Klusaitė (I smuikas), Dalia Terminaitė (II smuikas), Vitalija Raškevičiūtė (altas), Vita Stanionytė (violončelė).
Įspūdžiai iš Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ ir svečių koncerto Kauno filharmonijoje
Pirmasis sniegas Kaune sutapo su nuostabiu koncertu, kuriame įspūdingą programą pateikė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, žymus prancūzų trombonininkas Jacques’as Mauger, solistė Marija Arutiunova ir dirigentas iš Slovėnijos Simonas Perčičius. Pilnoje Kauno filharmonijos salėje lapkričio 30 d. klausytojai gavo pusantro amžiaus Europą ir JAV apimančios muzikos dozę.
Jau esu prisipažinusi, kad labai mėgstu pučiamųjų orkestro skambesį, jų spalvų gausą, galimybes ir patį instrumentų grožį. Šį koncertą praturtino tikriausiai visų klausytojų džiaugsmui scenos priekyje sėdinčios Joanos Daunytės arfos skambesys. O mušamųjų grupė buvo tiesiog „atominė“.
Įspūdžiai iš muzikinės komedijos premjeros
Nacionaliniame Kauno dramos teatre lapkričio 6 d. pirmą kartą parodyta nauja muzikinė komedija „Penkiašakis dobilėlis“ (pagal Balio Sruogos komediją „Dobilėlis penkialapis“). Komedijos libreto autorius ir režisierius Nerijus Petrokas, kompozitorius Giedrius Svilainis, scenografas Sergejus Bocullo, vaizdo instaliacijų autorė Vesta Obolevičiūtė, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė. Grojo ir dainavo muzikos ansamblis „Ainiai“ bei žinomi solistai. Stebinantis derinys – komedija, „Ainiai“ ir Balys Sruoga, kuris daugeliui mūsų pirmiausiai asocijuojasi su aštriuoju „Dievų mišku“.
Koncerto, skirto Juozui Naujaliui, Raudondvaryje įspūdžiai
Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje kovo 10 d. tvyrojo gavėnios atgailos šaltis, o kartkartėmis pro langą švystelėjęs saulės spindulys žadėjo šv. Velykų viltį. Bet žvarba net sustiprino skaidrų kaip stiklas choro skambesį ir vargonišką trombonų kvarteto gausmą. Koncertas „Motetų vėrinys“ – jau trečias VšĮ „Iš arti“ organizuotas religinės muzikos projektas. Ankstesniuose – „Voces ex animo“ skambėjo chorinių kūrinių, o „Muzika Dievo namams“ – opusų solistams ir vargonams premjeros. Projektą inicijavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius, koncertų ciklą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Tokie projektai pritraukia nemažai kūrėjų, o jų nauji kūriniai vėliau tampa koncertinių repertuarų dalimi. Norisi tikėti – ir bažnytinio repertuaro dalimi.
22-ojo tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ Kaune įspūdžiai
Regis, visi šių metų renginiai ar įvykiai vienaip ar kitaip buvo susiję su Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiu. O rudeniniai šiuolaikinės muzikos festivaliai? Turiu prisipažinti, jog gan pavydžiai sekiau informaciją, o vėliau atsiliepimus apie „Gaidos“ festivalį. Ir kantriai laukiau šiuolaikinės muzikos „atlaidų“ Kaune. Šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ man yra ir atlaidai, ir apsėdimas vienu metu – šeima nueina į antrą planą, puiki muzika supurto smegenis, įpučia gaivaus vėjo ir atneša naujų minčių. Minčių apie lietuvišką muziką. O dar – lietuviškos premjeros, naujos ir senos pažintys, užsimezgantys ryšiai.
Nors jau daugelį metų esu nuolatinė festivalio „Iš arti“ klausytoja, į jo koncertus ateinu tyčia nė nežvilgtelėjus į programą. Tai darau net ne tam, kad „neatsineščiau“ išankstinių nuostatų, o todėl, kad ateinu visiškai užtikrinta programos kokybe ir savanaudiškai noriu būti nustebinta.
Festivalį, vykusį lapkričio 9–16 d., simboliškai pradėjo (buvo jo fonu ir tęsėsi visą festivalio laiką) skulptoriaus Luko Šiupšinsko paroda „Urban flora“, jau anksčiau pristatyta meno mugėje ARTVILNIUS’18. Paroda buvo eksponuojame Kauno filharmonijos, kurioje vyko beveik visi festivalio koncertai, vestibiulyje, ją įgarsino Antano Kučinsko teatrologija „Urban drone“. Parodos kuratorė Irena Mikuličiūtė.
Kauno pučiamųjų orkestro „Ąžuolynas“ ir violončelininko Deniso Šapovalovo koncerto Kauno filharmonijoje įspūdžiai
Tikriausiai nieko nenustebinsiu prisipažindama į pučiamųjų orkestrus žiūrinti ne tiek nerimtai, kiek šventiškai. Manau, pučiamųjų orkestras daugeliui primena šventę – jie gražūs, pasitempę, žygiuojantys, šventišką dieną grojantys. Tokį „mano sieloj šiandien šventė“ jausmą patyriau lapkričio 17-osios vakarą. Ir tai buvo kitokia šventė, nei prieš tai minėjau.
Koncerto „Baroko šviesa“ Kauno filharmonijoje įspūdžiai
Ši vasara buvo laiminga – lankiausi Leipcige, su pagarbiu virpuliu pėdomis liečiau tą kiekvienam muzikui šventą žemę, kuria vaikščiojo tiek didžiųjų muzikų, ir net ašarojau prie Johanno Sebastiano Bacho kapo Šv. Tomo bažnyčioje... Šis laimės pojūtis dar kartą grįžo lapkričio 7 d. Kauno filharmonijoje klausantis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro solistų parengto koncerto „Baroko šviesoje“ (šią programą vilniečiai išgirdo lapkričio 10 d.).
Koncerto sumanytojas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro fleitininkas Andrius Radziukynas taip pat teigia, jog klausantis ar grojant barokinę muziką „širdis džiaugiasi, tampi laimingesnis“. Žodį „barokas“ paaiškinę kaip „netaisyklingos formos perlą“, koncerto rengėjai pačią barokinę muziką lygino su įmantriu brangakmeniu, užburiančios šviesos šaltiniu, ir paskyrė koncertą 333-osioms Bacho gimimo metinėms.
Pora vasaros atgarsių iš Kauno
Kaip duoklė vasarai, o kartu Lietuvos valstybingumo šimtmečiui, vieną paskutinių vasaros dienų Kaune skambėjo gražiausios dainos. Per sėkmingą sutapimą rugpjūčio 30-ąją galėjau pasiklausyti dviejų koncertų – grupės „Bani“ iš Sakartvelo koncerto Kauno autobusų stotyje ir lietuviškos vokalinės muzikos Prisikėlimo bažnyčios terasoje. Prisipažinsiu, itin mėgstu vokalinių ansamblių atliekamą muziką, tad buvau nesunkiai suviliota.
Trumpas grupės „Bani“ pasirodymas įvyko vidurdienį, nuolatos judančioje ir pilnoje Kauno autobusų stotyje ir akimirksniu užpildė visą laukimo salės erdvę (vakare grupė koncertavo „Adform“ kiemelyje). 2011 m. susibūrusiame ansamblyje „Bani“ dalyvauja Mate Pirtskhelava ir Raulis Bitsadzė – liutna (panduri), vokalas, Besikas Metrevelis – akordeonas, vokalas, Goga Nikoladzė – bosinė gitara, Gela Gogishvilis – vokalas, Besikas Kvitsianis – klavišiniai, vokalas, Bega Migadzė – būgnai. Jie koncertavo Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Koncertą Kauno autobusų stotyje padovanojo Kauno savivaldybė ir „GM Gyvai“. Reikėjo pamatyti ant laukimo salės kėdžių ir grindų susėdusių ir stovinčių klausytojų akis! Jos tarsi bylojo – kaip puiku, kad mes čia! Laukimo salėje tvyrantis džiugesys buvo tiesiog apčiuopiamas.