Autorius: Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

„Itališkų filmų naktis“ Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje

Kiekvieną kartą klausydamasi Pažaislio muzikos festivalio koncerto suprantu, jog tai yra privilegija:  išgirsti aukšto meistriškumo atlikėjus, subtiliai parengtą koncerto programą, mėgautis tarsi specialiai tam koncertui sukurta koncertine erdve, patirti kvapą gniaužiantį grožį su pirmomis koncerto natomis ir su niekuo nesulyginamą vasaros vakaro nuotaiką po koncerto.

Filmo muzika gali atskleisti būsimus įvykius, parengti žiūrovą netekčiai arba džiaugsmui. Gera muzika gali net išgelbėti prastą filmą, arba atvirkščiai. Jei netikite, kartais išjunkite filmo garsą: aktoriai vaikščios, į kažką žiūrės, šokinės, kris ir viskas bus kažkaip ne taip. Nes nebus keistos nuojautos žvelgiant į įprastus žmones ar namus, neramių styginių pasažų herojui einant tamsiu koridoriumi, mušamųjų atakos užpuolus nežemiškam blogiui. Filmo muzika, arba garso takelis, diktuoja, kaip mums jaustis stebint filmą. Kaip gaila, kad kasdienybėje mūsų žingsnių, pokalbių, žvilgsnių, bučinių nelydi muzika.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Respublikiniam jaunųjų atlikėjų festivaliui „Muzika muziejuje 2018“ pasibaigus

„Paliesiu tėvus. Žinokit, kad vaikai jūsų, jauni būdami, turi daugiau už jus patvaros, gyvenimo, o neturėdami kur tos spėkos dėti, panaudoja – ne dėl savo kaltės – blogiems tikslams. Duokit jiems mokslą, kaipo įrankyti pelnyti duoną, o muziką – kaipo pašvelninimui jų sielos, dvasinės dinamikos, ir jūs turėsite tikrai džiaugsmą ir pasigėrėjimą savo vaikų prakilnumu“ (Mikas Petrauskas, Kaip ir išpažintis, „Sandara“, 1927 m.).

Neatsitiktinai čia ir festivalio programoje buvo panaudoti šie kompozitoriaus, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autoriaus Miko Petrausko žodžiai. Jis į Lietuvos muzikos istoriją įėjo ne tik kaip kompozitorius, bet ir kaip pedagogas, chorų organizatorius, lietuvybės skleidėjas. Dirbdamas Amerikoje jis būrė jaunus žmones, stengdamasis kelti jų tautinę savimonę, įsteigė „Lietuvių muzikos konservatoriją“. Petrauskų namuose visada buvo vaikų – čia užaugo Miko Petrausko, Kipro ir Elenos Petrauskų vaikai kartu su išgelbėta ir užauginta smuikininke Danute Pomerancaite. Tvirtai tikiu, kad šis namas džiaugiasi, kai čia skamba muzika, šurmuliuoja vaikai. 

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

25-ajam fortepijono muzikos festivaliui „Lietuviška gaida 2018“ nuskambėjus

Groti Lietuvai. Būtent tai metai iš metų daro moksleiviai festivalyje, kurio 25-metis gražiai sutapo su Lietuvos Valstybingumo atkūrimo šimtmečio data. Idėja rengti būtent lietuviškos fortepijoninės muzikos festivalį kilo Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytojai Ritai Juknevičienei dar pirmaisiais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metais. Šiandien – tai prestižinis miesto renginys, džiuginantis klausytojus ne tik gan retai girdimais Lietuvos klasikų opusais, bet ir kasmet išskiriamais vieno kurio nors kompozitoriaus kūriniais. Šis festivalis – ypatingas reiškinys, nes jaunieji atlikėjai ir klausytojai ne tik vėl ir vėl tarsi atkuria ryšius su Lietuvos muzikos praeitimi, taip užtvirtindami savo tautinę tapatybę, bet ir formuoja aiškią gražios muzikinės Lietuvos ateities viltį.

Festivalio metu vyko Vytauto Barkausko, Vytauto Klovos kūrinių autoriniai koncertai, Valentino Bagdono, Dalios Kairaitytės, Giedriaus Kuprevičiaus, Giedrės Dabulskienės, Nijolės Sinkevičiūtės susitikimai su moksleiviais, grojo žymūs pianistai, skambėjo specialiai šiam festivaliui sukurti kūriniai.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Įspūdžiai iš XXI šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ Kaune

Tarsi piligrimystė – o kaip kitaip pavadinti tą kartu patiriamą jausmą, tą bendrą kvėpavimą per premjeras? Piligrimystė – tai kelionė. O kelionėje siekiant tikslo patiriami įvairūs potyriai. Jau dvidešimt pirmą kartą įvykęs Kauno šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ turi savo publiką, kuri (kaip ir aš), nepaisant nieko, paskiria lapkričio mėnesį šiuolaikinei muzikai.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Kauno kompozitorių sakralinės muzikos koncertai

Spalio mėnesį Kauno kompozitoriai meldžiasi! – sakau drąsiai ir džiugiai. Jau antrą kartą, spalio pabaigoje, kaip graži šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš Arti“ uvertiūra nuskamba Kauno kompozitorių sakralinės muzikos kūrinių premjeros. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) ir Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčiose spalio 28 ir 29 d. buvo atlikti septynių Kauno kompozitorių – Vidmanto Bartulio, Zitos Bružaitės, Dalios Kairaitytės, Algimanto Kubiliūno, Giedriaus Kuprevičiaus, Raimundo Martinkėno ir Giedrės Pauliukevičiūtės kūriniai. Taip pat išgirdome jau klasika tapusių vieno pirmųjų Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus narių – Jono Dambrausko (1892–1982) – giesmių. Kūrinius atliko solistai Simona Liamo, Tomas Ladiga, fleitininkė Aušra Lukoševičiūtė ir vargonininkė Dalia Jatautaitė. Tai jau antrasis VšĮ „Iš Arti“ ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus projektas – 2016 m. sakralinės muzikos premjeras kauniečiai išgirdo koncertų cikle „Voces ex animo“.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

XX tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ įspūdžiai

Žodį „šermukšnėjantis“ pasiskolinau iš kompozitorės Dalios Kairaitytės premjeros pavadinimo. Ir būtent šis žodis kaip niekas kitas tinka jau dvidešimtajam festivaliui „Iš arti“ (meno vadovė kompozitorė Zita Bružaitė) – valiūkiškam, nuotaikingam, spalvotam ir kupinam lūkesčių. Lapkričio 12–18 d. Kaune vykusiuose aštuoniuose „Iš arti“ koncertuose skambėjo šešių lietuvių kompozitorių kūrinių premjeros, buvo atidarytos dvi parodos, rodomos videoprojekcijos.

Festivalį pradėjo koncertas „Dvidešimtas startas“. Kauno valstybinėje filharmonijoje koncertavo Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas ir solistas – violončelininkas Mindaugas Bačkus), akordeonininkas Raimondas Sviackevičius, dirigavo Vytautas Lukočius. Tikriausiai kiekvienas turime mėgstamus kompozitorius, prisipažįstu, kad turiu ir aš. Tad programoje pamačiusi Arvydo Malcio kūrinį iš karto nusiteikiau maloniai. Juolab kad jį grojo akordeonininkas R. Sviackevičius, taikliai ir subtiliai interpretuojantis šiuolaikinę muziką. Kaip ir kiti A. Malcio kūriniai, Koncertas akordeonui ir orkestrui sužavėjo spalvingu ir kartu tiksliu orkestro skambesiu, grakščiu akordeono ir orkestro santykiu. Loretos Narvilaitės „Į krantą jūra krenta“ – vienas naujausių jos kūrinių. Nenutrūkstamas orkestro judėjimas leido panirti į švelnumo ir pozityvumo kupiną būseną. Koncerte girdėjome ir Raimundo Martinkėno kompoziciją „O kas gi tai yra“, kurią itin smagiai interpretavo dirigentas Vytautas Lukočius. Nustebino Jurgitos Mieželytės tiesiog minispektaklis „Kaip genys eglę kirto“, kurio „vaidmenis kūrė“ Klaipėdos kamerinio orkestro artistai. Bravo! Ypač Geniui! Johno Tavenerio „The Protecting Veil“ violončelės solo partiją atliko Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. Tai bene populiariausias prieš kelerius metus mirusio Tavenerio, garsėjusio religinės tematikos kūriniais, darbas. Kūrinį papildė Vladimiro Šerstabojevo videoprojekcija. Buvo nuostabu klausytis užburiančios violončelės giesmės kartu stebint, kaip žvaigždės (gal bitės, gal jonvabaliai?) audžia ir pina šviesos kupiną skraistę.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Kauno kompozitorių sakralinės muzikos koncertai Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje

Du šeštadienius Kauną nušvietė sakralinė muzika – Kauno kompozitorių premjeros projekte „Voces ex animo“ („Balsai iš širdies“). Spalio 15 ir 22 d. Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje skambėjo Dalios Kairaitytės, Zitos Bružaitės, Giedrės Dabulskienės, Algimanto Kubiliūno, Vidmanto Bartulio, Giedriaus Kuprevičiaus, Raimundo Martinkėno, o kartu ir klasikų – Juozo Gruodžio ir Juliaus Juzeliūno – kūriniai. Juos atliko tenoras Mindaugas Zimkus, vargonininkė Dalia Jatautaitė, vokalinis ansamblis „Acusto“, meno vadovas Kęstutis Jakeliūnas. Šis netikėtas, bet kartu ir labai lauktas Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus ir VšĮ „Iš Arti“ projektas, kurio iniciatorė ir vadovė yra muzikologė, Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus vadovė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, itin aktualus ir reikalingas. Džiugu, kad kuriama vis šiuolaikiškesnė, nauja bažnytinė muzika, kad giesmes kuria dabartiniai kompozitoriai. Jos patenka į kasdienių apeigų repertuarą, jas gali atlikti sau pritardamas vargonininkas arba nedidelis bažnyčios choras. Žinoma, sudėtingesnės faktūros ar stambesnės formos kūriniai atliekami koncertuose arba ypatingesnių bažnytinių švenčių proga. Pacituosiu kunigo dr. Viliaus Sikorsko mintis, pateiktas koncertų programoje: „Šis kūrybinis darbas gali pristabdyti neprofesionalų ir stichinį bei savaiminį žemo meninio lygio repertuaro skverbimąsi, kelti bendrą muzikinį Lietuvos kultūrinį lygį ir prisidėti prie mūsų tautos, kaip atskiro meninio etoso, įsitvirtinimo bendrame Vakarų Europos kontekste.“