7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Svečiuose pas Platoną

Kipro Černiausko ir Martyno Pekarsko tarpdisciplininio meno paroda „380 B.C.“

Kristina Stančienė
Nr. 4 (1411), 2022-01-28
Tarp disciplinų Dailė
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.

Kiprą Černiauską ir Martyną Pekarską dar iki šio bendro jų projekto „Titanike“ laikiau esant kūrybiniu duetu. Matyt, dėl prieš keletą metų „Akademijos“ galerijoje surengtų parodų, kurios, kaip patikslino vienas iš autorių, tąkart dar tebuvo sutapimas laike ir erdvėje. Bet šį kartą abu menininkai, beje, panašiu metu studijavę Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedroje, sąmoningai suraizgė, sukryžiavo, suklijavo savo kūrybos strategijas ir taktikas, idėjas ir artefaktus.

Paroda-instaliacija, dedikuota Platonui, o tiksliau, populiariajai jo olos metaforai, ir susidedanti iš šešių „kambarių“, arba judėjimo ekspozicijoje stotelių, yra teatrališka, scenografiška, architektūriška, kinematografiška, virtuali, intelektuali, multiinstrumentiška, linksma, liūdna, dramatiška, tragikomiška, gili, paviršutiniška... Epitetų, antonimų ir sinonimų sąrašą būtų galima ir dar gerokai pratęsti. Kiekybiniu požiūriu tai nusako projekto įvairialypiškumą, o kokybiniu – žiūrėjimo, patyrimo būdų gausą: žiūrovas gali keliauti autorių pasiūlytu maršrutu, įsitraukdamas į meninę fikciją, taip pat bandyti atsekti jų individualų braižą, panašumus ir skirtumus, nes menininkai parodoje sumėtė pėdas, nenaudodami nei kūrinių etiketažo, nei kokių nors kitų jų kūrybinę tapatybę nurodančių ženklų. Aš šį „detektyvinį“ užsiėmimą parodoje greit mečiau. Nors iš esmės hiperekspresyvų ir plakatišką, apibendrintą, geometrišką braižą čia gali identifikuoti kaip dviejų menininkų išraiškos skirtybes, instaliacija vis dėlto pagrįsta vaizdų ir daiktų, išraiškos formų hibridais, kartais dualistiniais, kartais antrinančiais vienas kitam, tačiau traukiančiais savo neaiškumu, klaidumu, dviprasmybėmis.

Vienas iš stipriausiai parodoje veikiančių faktorių – tiršti, vienas kitą nuolat perdengiantys vaizdų sluoksniai: tarsi gatvės meną, nežabota laisve alsuojančias miesto sienas primenantys intarpai, menininko dirbtuvės mizanscenos, čia pat – rafinuoti, santūrūs potėpiai bei formos, tradicinis figūrinis paveikslas ir įvairios jo interpretacijos, ryškiaspalvės instaliacijos erdvių sienos. Taip pat – natūrali dienos šviesa, besikaitaliojanti su melancholiška prieblanda. Stiprus ir prasmių, temų, idėjų koncentratas – filosofijos, asmeninės patirties, literatūros, dailės istorijos, dievogarbos, dvasingumo klausimai. Atrodo, kad autoriai, galbūt dėl savo prigimties, o gal ir dėl studijų patirties (Kipras Černiauskas magistrantūros studijas baigė VDA Įvietinto meno ir scenografijos katedroje) geba su polėkiu sklandyti erdvėje: skaidyti, sutelkti, supriešinti, suklaidinti etc. Žiūrint į ekspoziciją visai formaliai, net ir paveikslų, objektų dydžių kontrastai veikia kaip gaivus netikėtumas, reikšmių perkrovimas, raminančios tylos pauzės po stipraus vizualinio poveikio „preparatų“. O dueto bendradarbiavimas ypač įtaigiai atsiskleidžia finaliniame refleksijos, bet pagal darbų siužetą – mirties kambaryje. Auka čia tapoma vienu teptuku, nužudymo įrankis – kitu... Į menininkų dialogą reaguoja ir „laukiamajame“ – ekspozicijos pradžioje – pasitinkantys tekstai, kuriuose monumentalios lotyniškos frazės apie gyvenimo laikinumą jaudinančiai nutrupa, išbyra, susimaišo.

Tačiau laikantis autorių kelionės plano, jos tikslas ir pagrindinė kryptis būtų ola, lyg ir ta platoniškoji, kurioje gyvena surakinti žmonės, matantys tik šešėlius už uždangos, kartu ir menininko dirbtuvė – saugus „urvas“ ar saviapgaulės ertmė, šešėlių karalystė, verčianti abejoti kūrėjo mitu ir šios veiklos prasmingumu. Paveikslų siužetai čia primena ir populiarų šiuolaikinį pasaulio patyrimo būdą – turizmą, keliones, kurios tarsi praturtina individą, tačiau kartu užpildo kolektyvinę pasąmonę „greituoju“ dvasiniu maistu, sekliais, vienadieniais įspūdžiais.

Parodą nuolat persmelkia ironiškas autorių šypsnys – ypač linksma čia įkurdinta meno „krautuvės“ erdvė, kaip privaloma šiuolaikinės kultūrinės institucijos dalis, kurioje, be įprastų reprodukcijų, gali įsigyti ir daiktų, susijusių su tapybos procesu, pateikiamų tarsi prekė, kvestionuojant kūrybos vertę, jos finansinę išraišką. Panašiai maišomi religiniai simboliai, sugretinant, suplakant jų kontekstus, kuriant fiktyvias istorijas. Pakeliui į „olą“ sutinkame „Kelininkų madoną“, kuri lyg ir atstovauja vakarietiškam katalikiškam dievobaimingumui, o už jos – „iš jūros dugno iškeltos“ pagoniškosios Demetros skulptūros atvaizdą. Nors Madona greičiausiai slepia kokią nors nutylėtą istoriją, ji mane nuveda į matytus vaizdus iš kaimyninės Lenkijos pakelių, kur vis pravažiuoji kryžius, šventųjų statulėles, apkarstytus rėkiančių spalvų plastikinėmis gėlių girliandomis. O apie kito antikos dievo skulptūrą, iš tiesų rastą jūroje (pagal jos atradėjo versiją), galima aptikti pasakojimų žiniasklaidoje. Apolono statulą jūros dugne pastebėjęs Gazos ruožo gyventojas, žvejys, slapčia sau pasilikęs bronzinės skulptūros pirštą. Radinys vandenyje leidžia pretenduoti į vertingą lobį, nes Apoloną radus kieno nors žemėje, jo nuosavybė galėtų būti ginčijama. Vadinasi, ši Demetra – Černiausko ir Pekarsko nuosavybė...

Instaliacijos erdvėse nemažai tiesioginių ir paslėptų literatūrinių nuorodų. Jos struktūra – kambariai, stotelės ar erdvės – savo ritmu ir sandara įdomiai susikalba su menininkams svarbiais tekstais. Juk ir Dante’s pragaro ratai, ir „Dekameronas“ turi tarsi ant pagrindinės siužeto ašies suvertus pasakojimo ratus. Tekstą jiedu panaudoja ir savo „racionalizacijos“ erdvėje – ranka rašytas pasakojimas veikia kaip nuoširdus, tiesioginis vizualinis sandas, o jo turinys užkabina kaip šiuolaikinio žmogaus dvasinių vertybių paieškos.

Tiesa, dar negalima nepaminėti ir virtualaus pasaulio pojūčio, be kurio dabarties džiaugsmai ir rūpesčiai tikriausiai būtų perteikti labai vienpusiškai. Tokie „kompiuteriniai“ elementai kartais perbėga per atskirus paveikslus, taip pat ir parodoje įsiterpusi Mindaugo Dūdėno sumanyta paveikslo paviršiumi slenkanti šviesos juostelė, čia pat rodanti ypač artimu planu tapybinę faktūrą, tarsi kokį Mėnulio peizažą. Pagaliau ir pati kelionė per atradimų žadančius kambarius kažkuo primena kompiuterinį žaidimą.

Savo pamąstymams apie parodą pavadinti spontaniškai pasirinkau frazę, panašią į pastaruoju metu taip išgarsėjusios TV laidos pavadinimą. Platonas, simboliškai atstovaujantis Černiausko ir Pekarsko parodai, visai kaip garsioji žurnalistė, kiek „kabinėjasi“ prie žiūrovo, siūlo judėti tam tikra trajektorija, kirbina religinius, moralinius autoritetus, klaidina, slapukauja. Tiesa, tos laidos herojei pokalbis su žurnaliste buvo nemalonus, o šioje parodoje žiūrovas gali smagiai, o jei nori – ir labai rimtai pasiginčyti su autoriais ir pačiu savimi, pasitikrinti savo dvasinius išteklius ir svarbiausias sąvokas.

 

Paroda veikia iki vasario 5 d.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.