7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Komiško baleto klasika

„Tuščias atsargumas“ Latvijos nacionalinėje operoje

Kai Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kvietė į premjerinius Giuseppe’s Verdi operos „Aida“ spektaklius, lapkričio 10 ir 11 d. Latvijos nacionalinė opera pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – Ferdinando Héroldo baletą „Tuščias atsargumas“, pasaulio baleto istorijoje labiau žinomą prancūzišku „La Fille mal gardée“ pavadinimu.

Filipas Fedulovas ir Sabīne Strokša balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Filipas Fedulovas ir Sabīne Strokša balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Jūlija Brauere ir Darius Florianas Catana balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Jūlija Brauere ir Darius Florianas Catana balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Darius Florianas Catana ir Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Darius Florianas Catana ir Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Darius Florianas Catana ir Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Darius Florianas Catana ir Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Aleksandras Osadčijus ir Andris Pudānas balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Aleksandras Osadčijus ir Andris Pudānas balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Andris Pudānas, Jūlija Brauere ir Darius Florianas Catana balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Andris Pudānas, Jūlija Brauere ir Darius Florianas Catana balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Rugsėjis ir spalis

Trisdešimt trečiasis tarptautinis šokio festivalis „Aura“ savo programą pradėjo Izraelio choreografo Emanuelio Gato darbu „Kartotojai“. Šokio teatro „Aura“ būstinėje – kino teatro „Romuva“ salėje – parodytas spektaklis sudomino savita erdvine ir ritmine struktūra, kurioje „Auros“ šokėjai, apsirengę minimalistiniais Kristinos Čyžiūtės-Svirskienės sukurtais kostiumais, tapo lygiaverčiais choreografo partneriais. Tikslios judesių reakcijos derėjo su plastiškomis paslankių kūnų bangomis, smulkios rankų pirštų trelės tarytum pratęsė fortepijono muzikos garsus.

Scena iš šokio spektaklio „Kartotojai“. V. Paplausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kartotojai“. V. Paplausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kartotojai“. V. Paplausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kartotojai“. V. Paplausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
„Šimtametės baleto legendos“. NMKČMM nuotr.
„Šimtametės baleto legendos“. NMKČMM nuotr.
Knyga apie baletą „Kopelija“ su autografais
Knyga apie baletą „Kopelija“ su autografais
Dennis Alamanos šokio spektaklyje „Maža tėvynė“. R. Haughton nuotr.
Dennis Alamanos šokio spektaklyje „Maža tėvynė“. R. Haughton nuotr.
Dennis Alamanos šokio spektaklyje „Maža tėvynė“. R. Haughton nuotr.
Dennis Alamanos šokio spektaklyje „Maža tėvynė“. R. Haughton nuotr.
Scena iš spektaklio „Ateitis priklauso protėviams“. F. Simaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ateitis priklauso protėviams“. F. Simaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Atostogos su šokiu

Šokio dienoraščiai – liepa ir rugpjūtis

Tradicinis tampantis „LNOBT Open“ festivalis Valdovų rūmų kieme buvo atidarytas Josepho Haydno oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera. Likus kelioms valandoms iki spektaklio – įdomus pasivaikščiojimas su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) choro artiste ir gide Inga Bagaliūniene, prasidėjęs prie Vilniaus rotušės, kur 1809 m. Vilniaus universiteto profesoriaus Josepho Franko ir jo žmonos, talentingos dainininkės, Christine’s Gerhardi pastangomis oratoriją atliko to meto vilniečiai muzikantai. (Beje, Franko statomose operose buvo naudojami baleto intarpai – Niccolò Antonio Zingarelli „Romeo ir Džuljetoje“ juos statė baletmeisteris Dziwoni.)

Scena iš spektaklio „Pasaulio sutvėrimas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasaulio sutvėrimas“. M. Aleksos nuotr.
Elisa Carrillo Cabrera ir Alexeius Orlenco kūrinyje „Duetas-Violončelė“ (Baleto Gala koncertas). M. Aleksos nuotr.
Elisa Carrillo Cabrera ir Alexeius Orlenco kūrinyje „Duetas-Violončelė“ (Baleto Gala koncertas). M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė (Driadžių valdovė) baleto „Don Kichotas“ Sapno paveiksle. A. Uspensky nuotr.
Milda Luckutė (Driadžių valdovė) baleto „Don Kichotas“ Sapno paveiksle. A. Uspensky nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaunystė, arba Scenarijai, pagal kuriuos gyvena žmonės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaunystė, arba Scenarijai, pagal kuriuos gyvena žmonės“. M. Aleksos nuotr.
Julija Kovalenko (Taravos Anikė) istorijų operoje „Klaipėda“. M. Aleksos nuotr.
Julija Kovalenko (Taravos Anikė) istorijų operoje „Klaipėda“. M. Aleksos nuotr.
Mykhailo Mordasovas choreografiniame performanse „Garšva“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mykhailo Mordasovas choreografiniame performanse „Garšva“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Menų edukacijos centras. D. Šabasevičienės nuotr.
Menų edukacijos centras. D. Šabasevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Laikinumo ir amžinybės sodas

Paroda „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje

„Aplinkui krenta žiedlapiai – it sniegas, / Ir krenta norai – jais šventai tikėjom, – / Pakąsti šalto rudeninio vėjo, / Tarytum metai, jau seniai praėję...“ – savo prisiminimuose apie Vilnių ir Lietuvos dvarus rašė Gabrielė Giunterytė-Puzinienė (1815–1869; iš lenkų kalbos vertė Kazimiera Kazijevaitė). Įvairiausių augalų ir žiedlapių – sudžiovintų, nupieštų, nutapytų, išsiuvinėtų – apstu Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje veikiančioje parodoje „Florentem“, kuri žydinčius augalus atskleidžia pačiomis įvairiausiomis perspektyvomis: kaip stebėjimo, mokslo, kūrybos ir vaizduotės objektą.

Jan de Heem, „Natiurmortas su gėlėmis“. XVII a. Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija
Jan de Heem, „Natiurmortas su gėlėmis“. XVII a. Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Gegužė ir birželis

Per „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus didžiulio dėmesio sulaukęs Šeiko šokio teatro projektas „Indigo. Das Schliemann Projekt“, parodytas „Dūmų fabrike“, labiau priminė performatyvią instaliaciją, kurioje choreografinę mintį užgožė mėlynų plastiko dulkių pūga. Efektingas vizualinis sprendimas – juo gėrintis – drauge vertė nerimauti dėl Heinricho Schliemanno pėdomis sekančių šiuolaikinio šokio menininkų sveikatos: žiūrovams buvo siūlomi respiratoriai, o šokio archeologams klaidžioti po asociacijų erdves teko plikomis nosimis, burnomis ir akimis.

Paulina Kuraitė ir Joris Bulotas „Vaikiškame pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Kuraitė ir Joris Bulotas „Vaikiškame pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Indigo. Das Schliemann Projekt“. P. Gasiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Indigo. Das Schliemann Projekt“. P. Gasiūno nuotr.
Olga Konošenko spektaklyje „Camino real“. A. Gudo nuotr.
Olga Konošenko spektaklyje „Camino real“. A. Gudo nuotr.
Margarita Simonova šokio kompozicijoje „Draft No. 2 „π INSECURED“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Margarita Simonova šokio kompozicijoje „Draft No. 2 „π INSECURED“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Scena iš Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademijos baigiamojo spektaklio „Raudonkepuraitė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademijos baigiamojo spektaklio „Raudonkepuraitė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Nerijaus Juškos baleto mokyklos baigiamojo spektaklio „Stichijos“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Nerijaus Juškos baleto mokyklos baigiamojo spektaklio „Stichijos“. M. Aleksos nuotr.
Adelija Kondrataitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Adelija Kondrataitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Akvilė Šulcaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Akvilė Šulcaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Kur bėgi, Dezdemona?

Anatolijaus Šenderovo ir Anželikos Cholinos baletas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Dauguma Lietuvos kompozitorių parašytų baletų – vieno spektaklio kūriniai (išimtis – kelis kartus statyta Eduardo Balsio „Eglė žalčių karalienė“). Šią taisyklę sulaužė ir Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įvykusi Anatolijaus Šenderovo baleto „Dezdemona“ premjera. 2005 m. į Vilniaus festivalio programą įtrauktas baletas, pastatytas Rusijos choreografo Kirillo Simonovo, tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaro dalimi ir buvo rodomas iki 2013-ųjų. Tai vienintelis baleto spektaklis, sulaukęs paskyros „Prašome nenutraukti baleto „Dezdemona“ gyvavimo“ tinklalapyje www.peticijos.lt.

Nora Straukaitė balete „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Nora Straukaitė balete „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Jokūbas Nosovas balete „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Jokūbas Nosovas balete „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Laucius balete „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Laucius balete „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš baleto „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš baleto „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš baleto „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš baleto „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Lukrecija Vaitiekutė ir Gintaras Visockis balete „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Lukrecija Vaitiekutė ir Gintaras Visockis balete „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Jokūbas Nosovas balete „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Jokūbas Nosovas balete „Dezdemona“. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Tarp literatūros ir choreografijos

Baletas „Baubas“ Latvijos nacionalinėje operoje

Naujausias Latvijos nacionalinės operos baleto trupės spektaklis – Oleksandro Rodino baletas „Baubas. Siaubo naktys“, kurio premjera įvyko 2023 m. balandžio 20 d., – atgaivino vaikystės prisiminimus apie nedideliame ir dar nespalvotame televizijos ekrane žiūrėtą, ko gero, vieną pirmųjų sovietinių siaubo filmų, sukurtą 1967 m. pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą.

Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto „Baubas. Siaubo naktys“. A. Zeltiņos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Arlekinas atgyja

„Arlekino milijonai“ LNOBT

„Arlekino milijonai“ – naujausia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės premjera, kurios pirmieji spektakliai vyko kovo 24–25 ir 29–31 dienomis. Daugelyje pasaulio šalių žinomas Aleksejus Ratmanskis – choreografas archeologas, pagarsėjęs ne tik originaliais spektakliais, bet ir dėmesiu baleto istorijai. Jis LNOBT trupei ir žiūrovams padovanojo smagų reginį, nukeliantį į spalvingą ir lengvabūdišką fin de siècle epochą, kai grožio, meno ir pramogų pasaulyje buvo bandoma slėptis nuo artėjančių XX a. pradžios politinių ir socialinių negandų.

Genadijus Žukovskis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Kovácsas ir Gohar Mkrtchyan balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Kovácsas ir Gohar Mkrtchyan balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė, Gohar Mkrtchyan, Karolina Matačinaitė ir Emilija Šumacherytė balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė, Gohar Mkrtchyan, Karolina Matačinaitė ir Emilija Šumacherytė balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Edvinas Jakonis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Edvinas Jakonis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Ernestas Barčaitis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Ernestas Barčaitis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Sapnai ir kaktusai

Šokio spektaklių premjeros Klaipėdoje

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto trupės repertuaras praturtėjo dar trimis kūriniais – šokio spektaklių vakare „Sapnai ir kaktusai“, kurio premjera Žvejų rūmuose įvyko kovo 17 ir 18 d., parodyti lenkų choreografo Roberto Bondaros ir švedų choreografo Alexanderio Ekmano darbai. Jie sukurti jau prieš kurį laiką, tačiau vis stiprėjančios Lietuvos uostamiesčio baleto trupės pastangomis įgavo dar vieną įdomų pavidalą, tapsiantį ir šiuolaikinio Lietuvos baleto istorijos dalimi.

Scena iš spektaklio „Kaktusai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaktusai“. M. Aleksos nuotr.
Yanas Malaki ir Mykhailo Mordasovas spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Yanas Malaki ir Mykhailo Mordasovas spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Mykhailo Mordasovas ir Yanas Malaki spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Mykhailo Mordasovas ir Yanas Malaki spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Mykhailo Mordasovas ir Yanas Malaki spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Mykhailo Mordasovas ir Yanas Malaki spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Yanas Malaki ir Mykhailo Mordasovas spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Yanas Malaki ir Mykhailo Mordasovas spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „8m68“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „8m68“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „8m68“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „8m68“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „8m68“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „8m68“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Sausis ir vasaris

Baleto spektaklių rodymas rečiau, bet serijomis, vis labiau pasiteisina – per ilgesnį laiką jų labiau pasiilgstama, baleto trupė turi daugiau laiko repeticijoms, o jų metu pasiekta atlikimo ir vaidybos kokybė nenueina perniek, nes intensyvaus darbo vaisiai turi progų būti matomi vienas paskui kitą rodomuose spektakliuose. Be to, pagrindinių veikėjų galeriją paprastai papildo nauji solistai. Adolphe’o Adamo balete „Korsaras“, kurį pastatė buvęs prancūzų baleto étoile Manuelis Legris, taip pat galima buvo pasidžiaugti keliais naujais įdomiais vaidmenimis, atskleidžiančiais jaunųjų baleto artistų ir solistų sugebėjimus ir siekį tobulėti.

Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 14  >>> Archyvas