7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Sausis

2018 m. pirmajame meno kultūros žurnalo „Krantai“ numeryje Skaidrė Baranskaja straipsnyje „Iš operų dingstantis baletas“ išsamiai apžvelgė operos ir baleto „santykių dramą“; jos įžvalgos atsigamino stebint po ilgesnio laiko į Vilnių pargrįžusią Giacomo Puccini ir Anthony Minghellos operą „Madam Baterflai“.

Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Naglis Bierancas operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Naglis Bierancas operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova (Fėja) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova (Fėja) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka (Princas) ir Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka (Princas) ir Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Pavėluotas liūdesys

Hermanis / Brodskis / Baryšnikovas Vilniuje

Latvijos teatro režisieriaus Alvio Hermanio spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ besidomintiems XX a. pabaigos–XXI a. pradžios kultūra reklamuoti nereikia – lygiai kaip ir aiškinti, kas yra spektaklio kūrėjai. Visi trys jau tapo ženklais, vienetais, kuriais matuojamas aukštasis menas, virto tikromis ir sukurtomis legendomis, palikusiomis pėdsaką ir Lietuvos kultūros erdvėje.

Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Gruodis

Gruodį paminėtos kelių baleto solistų sukaktys – proga prisiminti Lietuvos baleto istoriją, kuri sparčiai artėja prie šimto metų jubiliejaus, ir jau dabar reikėtų galvoti, kaip triukšmingai jį atšvęsti. Gražią sukaktį 2018 m. atšventė ir paklausiausias šventinio sezono spektaklis – Piotro Čaikovskio „Spragtukas“.

Ernestas Barčaitis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Krzysztofas Pastoras ir Gražina Sakalauskaitė-Dautartienė. M. Aleksos nuotr.
Krzysztofas Pastoras ir Gražina Sakalauskaitė-Dautartienė. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jonas Laucius balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jonas Laucius balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Krugiškytė. M. Aleksos nuotr.
Rūta Krugiškytė. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Daria Olefirenko balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Daria Olefirenko balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Elegijus Bukaitis. M. Aleksos nuotr.
Elegijus Bukaitis. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Nuo istorijos iki savirealizacijos

Šokio spektakliai „Pareiškiu – Brandir“ ir „Laikini šešėliai“ Vilniuje

Lietuvos šiuolaikinio šokio diskursą vis labiau veikia daugiakultūris kontekstas – Lietuvoje dirba nemažai su kitų šalių mokyklomis susijusių atlikėjų, vis dažniau čia savo kūrinių premjeras pristato kitose šalyse susiformavę choreografai.

Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

2018-ųjų ruduo

Pats seniausias Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaro spektaklis – lenkų kompozitoriaus Bogdano Pawłowskio baletas vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“, kurio premjera įvyko 1972-aisiais dar senuosiuose teatro rūmuose Jono Basanavičiaus gatvėje, – kartu yra ir pats jauniausias, nes jame savarankišką kūrybinį kelią pradeda vis naujos jaunųjų baleto šokėjų kartos.

Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“. V. Petriko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“. V. Petriko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“. V. Petriko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“. V. Petriko nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Latvių baletas Vilniuje

„Peras Giuntas“ ir „Karlsonas“ LNOBT

Baigėsi Estijos, Latvijos ir Lietuvos šimtmečiui skirtų šiose valstybėse veikiančių didžiausių teatrų mainai: gegužę susipažinę su teatro „Estonia“ „Goblinu“ ir „Geismų tramvajumi“, spalio 6 ir 7 d. vilniečiai matė du Latvijos nacionalinės operos baletus – „Perą Giuntą“ pagal Edvardo Griego muziką ir Jurio Karlsono „Karlsonas skrenda...“.

Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Peras Giuntas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baleto sezono pradžiai – „Stebuklingas mandarinas“

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjera

LNOBT baleto trupė sezoną pradėjo atsinaujinusi – šokėjų gretas papildė trys Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventės – Darija Seliukaitė, Dominyka Vosyliūtė ir Emilija Šumacherytė, kurias baleto mėgėjai jau spėjo įsidėmėti mokykliniuose spektakliuose, koncertuose „Baleto atmintis“ bei baigiamuosiuose egzaminuose (merginų mokytoja – Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė).

Danielius Dolanas, Jeronimas Krivickas, Ernestas Barčaitis ir Mantas Daraškevičius balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Danielius Dolanas, Jeronimas Krivickas, Ernestas Barčaitis ir Mantas Daraškevičius balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Olesia Šaitanova balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Olesia Šaitanova balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis, Tomas Ceizaris, Aistis Kavaliauskas ir Tomas Kratkovskis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis, Tomas Ceizaris, Aistis Kavaliauskas ir Tomas Kratkovskis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Igoris Zaripovas balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Igoris Zaripovas balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Victor Coffy balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Victor Coffy balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Isaac Evans balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Isaac Evans balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas ant ratų

Grupės „Classic Art. Ballet motion company“ koncertas

Legendinė balerina Anna Pavlova, 1911 m. įkūrusi savo trupę ir palikusi saugią Sankt Peterburgo imperatoriškojo Marijos teatro pastogę, ryžosi pati užkariauti pasaulį ir meile baletui užkrėtė ne tik Europos, bet ir Australijos, Peru, Honkongo, Kinijos, Brazilijos, Argentinos, Egipto, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Venesuelos, Meksikos bei daugelio kitų šalių žiūrovus.

Grupė „Classic Art. Ballet motion company“. Organizatorių nuotr.
Grupė „Classic Art. Ballet motion company“. Organizatorių nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Teatro miestas

Keli įspūdžiai iš Avinjono teatro festivalio

Jau suskaičiuotas paties svarbiausio metų teatro įvykio – 72-ojo Avinjono festivalio – derlius: 47 spektakliai, 224 vaidinimai keturiasdešimtyje pačių įvairiausių sceninių aikštelių mieste ir greta jo, 151 643 žiūrovai. Įspūdingi skaičiai miestui, kuriame, 2015 m. duomenimis, gyvena 92 130 žmonių.

 

Aplankyti šių metų festivalį vertėjo jau vien dėl to, kad dažniau nei įprasta jo afišose mirgėjo žinomi vardai iš Lietuvos. Pagrindinėje programoje vienoje didžiausių festivalio stacionarių scenų – Opéra Confluence – liepos 17–21 d. nuo 18 val. suvaidinti penki Molière’o „Tartiufai“ (režisierius Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Off programoje dalyvavo Artūro Areimos teatras, pristatęs Falko Richterio „Po ledu“ (vaidinta kasdien nuo liepos 8 iki 24 d. (išskyrus 12 ir 19 d.), spektaklių pradžia – 10 val. 30 min.), o toje pačioje Off programoje liepos 13–15 ir 17 d. be ketvirčio dešimtą vakaro rodytas Irano Gaipo „Korkuto prakeiksmas“, kurį režisierius Jonas Vaitkus 2014 m. pastatė Kazachijos valstybiniame akademiniame Muchtaro Omarchanuly Auezovo dramos teatre.

Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurie praeina“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dry Season“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dry Season“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dry Season“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Dry Season“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „May He Rise and Smell the Fragrance“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „May He Rise and Smell the Fragrance“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Pur Présent“.  Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Pur Présent“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Raimundas Hoghe’as spektaklyje „36, Avenue Georges Mandel“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Raimundas Hoghe’as spektaklyje „36, Avenue Georges Mandel“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Sirtakis pajūryje

Baletas „Graikas Zorba“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Įprasta, kai iš scenos į sceną keliauja šimtamečiai klasikinio baleto pastatymai, kiekviename teatre įgyjantys vis naujų bruožų, tačiau kuriami prisilaikant tam tikro choreografinio kanono. O štai šiuolaikiniai baleto ir šokio spektakliai ilgaamžiškumu nepasižymi.

Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) ir Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) ir Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) ir Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) ir Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas