7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Helmutas Šabasevičius

Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Semperoper baleto planai ir „Miegančioji gražuolė“

Labai gaila, kad kovo 14 d. vakarą neteko būti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), kur prieš spektaklį buvo pagerbtas Lietuvos choreografas Vytautas Brazdylis – jam suteiktas LNOBT garbės solisto emerito vardas. Nuoširdžiausi sveikinimai menininkui ir pedagogui, tolygiai dėmesio skyrusiam ir tebeskiriančiam tiek baleto paveldui, tiek naujiems ieškojimams! Tačiau kelionė į Dresdeną buvo suplanuota gerokai anksčiau. Didingame architekto Gottfriedo Semperio operos rūme, kuris beveik visiškai supleškėjo per Dresdeną nusiaubusį bombardavimą 1945 m. vasarį ir po atstatymo buvo atidarytas 1985-ųjų vasario 13 d. (tad kitais metais bus minimas teatro atstatymo 40-metis), kovo 14 d. vykusioje spaudos konferencijoje pristatytas 2024 / 2025 metų sezonas.

Kanako Fujimoto ir Zarina Stahnke balete „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Kanako Fujimoto ir Zarina Stahnke balete „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Semperoper. D. Šabasevičienės nuotr.
Semperoper. D. Šabasevičienės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Der Komische Holländer

„Skrajojantis olandas“ Komische Oper Berlin

Poeto Heinricho Heine’s užrašyta legenda apie amžinoms klajonėms pasmerktą olandą, įkvėpusi vokiečių kompozitorių Richardą Wagnerį parašyti operą, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje išgarsėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dėka, Komische Oper Berlin scenoje įgavo netikėtų režisūrinių ir vizualinių akcentų, o pats kūrinys galėtų būti vadinamas Der Komische Holländer (spektaklis žiūrėtas kovo 15 d.).

Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Komische Oper Berlin. D. Šabasevičienės nuotr.
Komische Oper Berlin. D. Šabasevičienės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Mein Fleisch heißt Lulu

Franko Wedekindo „Lulu“ Staatsschauspiel Dresden

Vienu žymiausių vokiečių dramaturgų vadinamo Franko Wedekindo (1864–1918) kūryba lietuviškai – penkių posmelių eilėraštis „Tetos žudikas“, užtat išverstas dviejų vertėjų: Jono Juškaičio ir Lanio Breilio. Vien šio nihilistinio kūrinio pavadinimas nusako Wedekindo kūrybines nuostatas, kurios savaip išplėtotos penkių veiksmų tragedijoje „Lulu“. Ji buvo išleista tik 1988 m., o „Forum Cinemas“ prieš keletą metų iš Metropolitan operos transliavo Albano Bergo operą pagal šį kūrinį.

Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Staatsschauspiel Dresden. D. Šabasevičienės nuotr.
Staatsschauspiel Dresden. D. Šabasevičienės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

„Žizel“ Staatsoper Unter den Linden

Adolphe’o Adamo baletą „Žizel“ pagrindinėje Berlyno operos ir baleto scenoje 2000 m. pastatė prancūzų baleto solistas ir choreografas Patrice’as Bartas (g. 1945). Jo ir partnerės Francescos Zumbo šokiu gėrėjosi ir Vilniaus žiūrovai – 1971 m. gegužės 11 ir 12 d. dar senajame Operos ir baleto teatre jie šoko pagrindinius vaidmenis baletuose „Žizel“ ir „Gulbių ežeras“ (šiame spektaklyje Zumbo nustebino dvigubais fouetté). Barto „Žizel“ redakcija (spektaklį teko pamatyti kovo 16 d.) integruoja nemažą dalį šio romantinio baleto šedevro paveldo epizodų, tačiau kai kuriose scenose akivaizdus ir paties baletmeisterio indėlis į spektaklio apie meilę, išdavystę ir atleidimą koncepciją.

Scena iš baleto „Žizel“. M. Kulchytska nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. M. Kulchytska nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. M. Kulchytska nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. M. Kulchytska nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaris

Kūrybinių industrijų centre „Tech Arts“ parodytas Vyčio Jankausko šokio teatro ir paties choreografo naujausias darbas kontakto su žiūrovais ieško ne jausminiais išgyvenimo, bet intelektiniais suvokimo kanalais. Daugelis šiuolaikinio teatro menininkų savo kūrinius ima konstruoti ieškodami pagalbos filosofų ar mokslininkų veikaluose, išsamiai aiškina savo idėjas prieš premjerą, kūrybą grindžia ne meninio rezultato siekimu, bet pačiu kūrybos procesu. Neabejotina, kad į jį įsitraukę menininkai išgyvena nuostabių akimirkų, tačiau ne visi žiūrovai skuba pasiduoti šiems kūrybinės partnerystės džiaugsmams.

Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Dūdaitė ir Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Dekreacija“. D. Putino nuotr.
Emilija Dūdaitė ir Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Dekreacija“. D. Putino nuotr.
Giedrė Kirkilytė šokio spektaklyje „Dekreacija“. D. Putino nuotr.
Giedrė Kirkilytė šokio spektaklyje „Dekreacija“. D. Putino nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno, Benjaminas Thomas Davisas ir Karolina Matačinaitė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno, Benjaminas Thomas Davisas ir Karolina Matačinaitė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Rudych balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Rudych balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Stanytė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Stanytė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Debiutai balete „Korsaras“

Po Adolphe’o Adamo baleto „Korsaras“ premjeros, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) įvykusios 2018-ųjų pavasarį, šis prancūzų šokėjo ir choreografo Manuelio Legris kūrinys įgijo dar keletą sceninių pavidalų – buvo pastatytas Didžiajame teatre Varšuvoje (2020; čia, kaip ir Vilniuje, kelis spektaklius dirigavo Robertas Šervenikas) ir Milano Teatro alla Scala (2023; nuo 2020 m. Legris yra šio teatro baleto trupės vadovas).

Imanolis Sastre’as balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as ir Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as ir Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani ir Vakarė Radvilaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani ir Vakarė Radvilaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė ir Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė ir Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Rudych balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Rudych balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

2023 m. lapkritis ir gruodis

Jau ne pirmą kartą svetingoje Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje svečiuojasi Charkivo Mykolos Lysenko nacionalinis akademinis operos ir baleto teatras, Rusijos karo veiksmų Ukrainoje išvarytas iš savo namų ir jau daugiau nei pusantrų metų priverstas klajoti po Europą. Pamatyti šią trupę skatino ne tik į Kauną atvežtas romantinio baleto šedevras – Adolphe’o Adamo „Žizel“, bet ir smalsumas: kaip svarbiausioje Kauno dramos scenoje sutilps baletas, kurio įtaigai reikšmingi ir scenografiniai, ir techniniai efektai, kaip spektaklis atrodys skambant įrašui. Tačiau pavyko išsaugoti svarbiausius estetinius šio ilgaamžio baleto akcentus, Antoninos Vasiljevos sukurta Žizel savitai ir jautriai pasakojo išdavystės ir atleidimo istoriją, Denisas Pančenko savo Albertui suteikė įdomių, nematytų detalių pirmame veiksme, mėgindamas įtikinti Žizel savo meile, o antrajame – akivaizdžiai atgailaudamas; įtaigų miškininko Hanso vaidmenį sukūrė Tarasas Kovšunas.

Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Voicechas Žuromskas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Voicechas Žuromskas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Komiško baleto klasika

„Tuščias atsargumas“ Latvijos nacionalinėje operoje

Kai Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kvietė į premjerinius Giuseppe’s Verdi operos „Aida“ spektaklius, lapkričio 10 ir 11 d. Latvijos nacionalinė opera pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – Ferdinando Héroldo baletą „Tuščias atsargumas“, pasaulio baleto istorijoje labiau žinomą prancūzišku „La Fille mal gardée“ pavadinimu.

Filipas Fedulovas ir Sabīne Strokša balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Filipas Fedulovas ir Sabīne Strokša balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Jūlija Brauere ir Darius Florianas Catana balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Jūlija Brauere ir Darius Florianas Catana balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Darius Florianas Catana ir Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Darius Florianas Catana ir Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Darius Florianas Catana ir Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Darius Florianas Catana ir Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Aleksandras Osadčijus ir Andris Pudānas balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Aleksandras Osadčijus ir Andris Pudānas balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Andris Pudānas, Jūlija Brauere ir Darius Florianas Catana balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Andris Pudānas, Jūlija Brauere ir Darius Florianas Catana balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Rugsėjis ir spalis

Trisdešimt trečiasis tarptautinis šokio festivalis „Aura“ savo programą pradėjo Izraelio choreografo Emanuelio Gato darbu „Kartotojai“. Šokio teatro „Aura“ būstinėje – kino teatro „Romuva“ salėje – parodytas spektaklis sudomino savita erdvine ir ritmine struktūra, kurioje „Auros“ šokėjai, apsirengę minimalistiniais Kristinos Čyžiūtės-Svirskienės sukurtais kostiumais, tapo lygiaverčiais choreografo partneriais. Tikslios judesių reakcijos derėjo su plastiškomis paslankių kūnų bangomis, smulkios rankų pirštų trelės tarytum pratęsė fortepijono muzikos garsus.

Scena iš šokio spektaklio „Kartotojai“. V. Paplausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kartotojai“. V. Paplausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kartotojai“. V. Paplausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kartotojai“. V. Paplausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
„Šimtametės baleto legendos“. NMKČMM nuotr.
„Šimtametės baleto legendos“. NMKČMM nuotr.
Knyga apie baletą „Kopelija“ su autografais
Knyga apie baletą „Kopelija“ su autografais
Dennis Alamanos šokio spektaklyje „Maža tėvynė“. R. Haughton nuotr.
Dennis Alamanos šokio spektaklyje „Maža tėvynė“. R. Haughton nuotr.
Dennis Alamanos šokio spektaklyje „Maža tėvynė“. R. Haughton nuotr.
Dennis Alamanos šokio spektaklyje „Maža tėvynė“. R. Haughton nuotr.
Scena iš spektaklio „Ateitis priklauso protėviams“. F. Simaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ateitis priklauso protėviams“. F. Simaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Atostogos su šokiu

Šokio dienoraščiai – liepa ir rugpjūtis

Tradicinis tampantis „LNOBT Open“ festivalis Valdovų rūmų kieme buvo atidarytas Josepho Haydno oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera. Likus kelioms valandoms iki spektaklio – įdomus pasivaikščiojimas su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) choro artiste ir gide Inga Bagaliūniene, prasidėjęs prie Vilniaus rotušės, kur 1809 m. Vilniaus universiteto profesoriaus Josepho Franko ir jo žmonos, talentingos dainininkės, Christine’s Gerhardi pastangomis oratoriją atliko to meto vilniečiai muzikantai. (Beje, Franko statomose operose buvo naudojami baleto intarpai – Niccolò Antonio Zingarelli „Romeo ir Džuljetoje“ juos statė baletmeisteris Dziwoni.)

Scena iš spektaklio „Pasaulio sutvėrimas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasaulio sutvėrimas“. M. Aleksos nuotr.
Elisa Carrillo Cabrera ir Alexeius Orlenco kūrinyje „Duetas-Violončelė“ (Baleto Gala koncertas). M. Aleksos nuotr.
Elisa Carrillo Cabrera ir Alexeius Orlenco kūrinyje „Duetas-Violončelė“ (Baleto Gala koncertas). M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė (Driadžių valdovė) baleto „Don Kichotas“ Sapno paveiksle. A. Uspensky nuotr.
Milda Luckutė (Driadžių valdovė) baleto „Don Kichotas“ Sapno paveiksle. A. Uspensky nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaunystė, arba Scenarijai, pagal kuriuos gyvena žmonės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaunystė, arba Scenarijai, pagal kuriuos gyvena žmonės“. M. Aleksos nuotr.
Julija Kovalenko (Taravos Anikė) istorijų operoje „Klaipėda“. M. Aleksos nuotr.
Julija Kovalenko (Taravos Anikė) istorijų operoje „Klaipėda“. M. Aleksos nuotr.
Mykhailo Mordasovas choreografiniame performanse „Garšva“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mykhailo Mordasovas choreografiniame performanse „Garšva“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Menų edukacijos centras. D. Šabasevičienės nuotr.
Menų edukacijos centras. D. Šabasevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 14  >>> Archyvas