7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Daiva Šabasevičienė

Daiva Šabasevičienė

Netikėtai atrasta kasdienybė

Artėjant spektakliui „Keletas pokalbių apie (Kristų)“

Netrukus, spalio 3 d., dramaturgė Teklė Kavtaradzė ir antrus metus režisūros pagrindus Maskvoje studijuojantis Tadas Montrimas žiūrovams pristatys naują kūrinį „Keletas pokalbių apie (Kristų)“. Spektaklio dailininkė – maskvietė Kristina Voicechovskaja, vaidina Dovilė Karaliūtė, Rokas Petrauskas, Eglė Špokaitė, Adelė Teresiūtė, Vygandas Vadeiva.
 
Teklė Kavtaradzė (g. 1990) – kino dramaturgė, baigusi studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Rašytojos gebėjimai buvo įvertinti dar mokantis mokykloje (2006 m. leidykla „Tyto alba“ išleido pirmąją prozos knygą „Nespalvota“, 2008 m. antrąją – „Basomis po naktinį miestą“). Dar akademijoje ji pradėjo mokytis teatro dramaturgijos pagrindų su dėstytoja iš Švedijos Anna Lina Hetzberg. Pirmoji užbaigta pjesė ,,Namisėda, arba Kambarys pilnas personažų“ 2011-aisiais laimėjo nacionalinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ konkursą, pjesė pastatyta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (2012 m., rež. G. Tuminaitė). 2013 m. tam pačiam konkursui parašyta pjesė „Keletas pokalbių apie (Kristų)“ – antras dramaturgės kūrinys teatrui, pristatytas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

Teklė Kavtaradzė, Tadas Montrimas. D. Matvejevo nuotr.
Teklė Kavtaradzė, Tadas Montrimas. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Harmonizuoti pasaulį teatru

Rimo Tumino teatro festivalis „Vasara 2014“ Druskininkuose

Vasarą įvairiuose Europos regionuose vyksta nemažai įdomių renginių. Lietuvoje kultūrinis gyvenimas kol kas daugiausia telkiasi sostinėje. Druskininkuose prieš kurį laiką festivalį organizavo Oskaro Koršunovo teatras, o pastaruosius dvejus metus čia vyksta tarptautinis Rimo Tumino teatro festivalis „Vasara“, jo šeimininkai – SPA „Vilnius“ ir „Eglės“ sanatorija. Festivalio programoje liepos 11– rugpjūčio 9 d. buvo pristatyti spektakliai iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Izraelio ir Lietuvos.
 
Kol kas Druskininkuose nėra nė vienos profesionalios aikštelės, kurioje galėtų būti rodomi techniškai sudėtingesni spektakliai – abi pagrindinės minėtų sanatorijų salės suprojektuotos „kultūros namų“ stiliumi. Nors šiųmetėje Druskininkų festivalio programoje – nemažai svečių iš Rusijos, buvo pristatyta ir tai, kuo mes patys galime pasidžiaugti. Gabrielės Tuminaitės organizuotoje off programoje dominavo jaunųjų kūryba. Buvo parodyti keli Vilniaus mažajame teatre vykusio festivalio „Tylos!“ spektakliai – jauni kūrėjai tarytum sujudino visą festivalį.

Tonino Guerra. Nuotrauka iš festivalio archyvo
Tonino Guerra. Nuotrauka iš festivalio archyvo
„Kelionė saulės link“. Nuotrauka iš festivalio archyvo
„Kelionė saulės link“. Nuotrauka iš festivalio archyvo
„Smėlis iš urnų“. Nuotrauka iš festivalio archyvo
„Smėlis iš urnų“. Nuotrauka iš festivalio archyvo
„Luošys iš inišmano“. Nuotrauka iš festivalio archyvo
„Luošys iš inišmano“. Nuotrauka iš festivalio archyvo
Daiva Šabasevičienė

Dvasinių būsenų tankumyne

Rolando Kazlo spektaklis „Menų spaustuvėje“

„Cezario grupė“ Lietuvos teatro kontekste išsiskiria žiūrovo fantazijos reikalaujančiais spektakliais, o paskutinis kūrinys „Tankumyne“, sukurtas pagal vieno garsiausių XX a. japonų rašytojo Ryūnosuke’s Akutagawos novelę, tokią trupės reputaciją dar labiau užtvirtino. Grupė šį kartą savo šturmanu pasirinko Rolandą Kazlą, kuriam nėra svetimas Cezario Graužinio režisūrinis braižas: jie abu linkę spektaklius statyti „ne pagal šio pasaulio madą“ – dar 2003 m. Jaunimo teatre jie kartu „sapnavo“ Fiodoro Dostojevskio „Dėdulės sapną“.

Julius Žalakevičius (Plėšikas), Brigita Arsobaitė (Samurajaus žmona), Paulius Čižinauskas (Samurajus) D. Matvejevo nuotr.
Julius Žalakevičius (Plėšikas), Brigita Arsobaitė (Samurajaus žmona), Paulius Čižinauskas (Samurajus) D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Groteskiška „Demokratija“

Premjera Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Gegužės 14, 16 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatys paskutinę šio sezono premjerą „Demokratija“. Pjesės autorius – sparčiai kylantis dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, režisierius – Paulius Ignatavičius, dailininkė – Gintarė Jonaitytė, kompozitorius – Vladas Dieninis. Spektaklyje vaidina Rimantas Bagdzevičius, Algirdas Dainavičius, Algirdas Gradauskas, Tadas Gryn, Elzė Gudavičiūtė, Rimantė Valiukaitė, Toma Vaškevičiūtė.

Mindaugo Nastaravičiaus pjesės „Demokratija“ skaitymas. Nuotrauka iš LNDT teatro archyvo
Mindaugo Nastaravičiaus pjesės „Demokratija“ skaitymas. Nuotrauka iš LNDT teatro archyvo
Daiva Šabasevičienė

Pajusti kūrybos laisvę

Pokalbis su dramaturge ir režisiere Saara Turunen

Balandžio 24 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje įvyks pjesės „Sudužusios širdies istorija“ („Broken Heart Story“) premjera. Jos autorė ir režisierė – Saara Turunen (g. 1981). Baigusi Helsinkio teatro akademiją, jaunoji kūrėja šiuo metu dirba kaip dramaturgė ir teatro režisierė įvairiose Suomijos ir kitų šalių scenose. S. Turunen garsėja tiesmuku, kartais net stačiokišku stiliumi, o labiausiai ją dominančius dalykus – moteriškumą, seksualumą ir meną – analizuoja savotiška ir provokuojančia teatrine kalba. Jos pjesėse puikiausiai dera žaismė ir agresija, tame pačiame laike ir erdvėje susiduria fantastiškas pasakų ir sintetinis šiuolaikinės populiariosios kultūros pasauliai. S. Turunen kūryba gali vienu metu žavėti ir erzinti, nes poetiniai įvaizdžiai pjesėse neretai perteikiami kasdieniška ir net šiurkščia kalba.

Saara Turunen
Saara Turunen
Pjesės „Sudužusios širdies istorija“ skaitymas. Nuotrauka iš LNDT archyvo
Pjesės „Sudužusios širdies istorija“ skaitymas. Nuotrauka iš LNDT archyvo
Pjesės „Sudužusios širdies istorija“ skaitymas. Nuotrauka iš LNDT archyvo
Pjesės „Sudužusios širdies istorija“ skaitymas. Nuotrauka iš LNDT archyvo
Pjesės „Sudužusios širdies istorija“ skaitymas. Nuotrauka iš LNDT archyvo
Pjesės „Sudužusios širdies istorija“ skaitymas. Nuotrauka iš LNDT archyvo
Pjesės „Sudužusios širdies istorija“ skaitymas. Nuotrauka iš LNDT archyvo
Pjesės „Sudužusios širdies istorija“ skaitymas. Nuotrauka iš LNDT archyvo
Pjesės „Sudužusios širdies istorija“ skaitymas. Nuotrauka iš LNDT archyvo
Pjesės „Sudužusios širdies istorija“ skaitymas. Nuotrauka iš LNDT archyvo
Daiva Šabasevičienė

Ką apsivilkti keliaujant į kosmosą?

Pokalbis su spektaklio „Kosmosas+“ kostiumų dailininke Sandra Straukaite

Sandra Straukaitė pastaruoju metu itin daug kuria teatrui. Dabar ji baigia drabužius spektakliui apie visatos stebuklus „Kosmosas+“, kurį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre repetuoja garsi danų menininkė Kirsten Dehlholm. Nors K. Dehlholm režisuoja spektaklius, operas, netradicinio formato teatro pastatymus ir performansus, skaito paskaitas, dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse, ji visada pabrėžia, kad yra dailininkė. Ką reiškia būti dailininke dailininko teatre? Apie tai ir apie kitus dalykus su Sandra Straukaite kalbasi Daiva Šabasevičienė.

Sandra Straukaitė. P. Gasiūno nuotr.
Sandra Straukaitė. P. Gasiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosmosas+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosmosas+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosmosas+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosmosas+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosmosas+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosmosas+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosmosas+“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kosmosas+“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Naujoji atžalyno karta

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Kita mokykla“

Po praėjusį rudenį Nacionaliniame dramos teatre įvykusios Kazio Binkio „Atžalyno“ premjeros buvo prabilta apie spektaklio tąsą. Sąmoningai ar ne, Klaipėdos jaunimo teatre atsirado „Atžalyno“ tęsinys – Mindaugo Nastaravičiaus „Kita mokykla“. Iš pažiūros mokyklinis spektaklis virto jaudinančiu kūriniu.
Tai nėra vien „studentų programos“ darbas. Nepretenduoja jis tapti ir „repertuariniu vienetu“. Pirmiausia tai spektaklis, turintis aiškią poziciją, kurią išsako jaunoji karta ir jų mokytojas Valentinas Masalskis, talkinami visoms dramos teatro slinktims atviro dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus. Dar prieš porą metų Masalskis deklaravo, kad statys tik lietuvių autorius, mokysis iš jų ir padės jiems augti kartu. Iki šiandien jis savo ketinimų „neišdavė“ ir nuosekliai puoselėja šią idėją. „Kita mokykla“ tapo tam tikra laboratorija, kurioje ir dramaturgas, ir režisierius, ir jaunieji aktoriai, nebijodami suklysti, kuria aiškaus turinio energetinį teatrą.

Valentinas Masalskis spektaklyje „Kita mokykla“. Klaipėdos jaunimo teatro archyvo nuotr.
Valentinas Masalskis spektaklyje „Kita mokykla“. Klaipėdos jaunimo teatro archyvo nuotr.
„Kita mokykla“. Klaipėdos jaunimo teatro archyvo nuotr.
„Kita mokykla“. Klaipėdos jaunimo teatro archyvo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

1991-ųjų sausis teatre

„Barikados“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje

Vasario 21 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Barikados“ premjera. Tai jaunų menininkų kūrinys bandant suprasti, kaip kalbėti apie 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje. Spektaklio kūrėjai – dramaturgai Goda Dapšytė, Jānis Balodis, režisierius Valteris Sīlis ir dailininkė Ieva Kauliņa, – susipažino Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro kartu su kitų šalių partneriais surengto tarptautinio Baltijos ir Šiaurės šalių jaunųjų menininkų seminaro „BaNd“ renginiuose. Lietuvos nacionalinis dramos teatras pakvietė juos bendradarbiauti įgyvendinant jų kūrybinį sumanymą. Kalbamės su būsimo spektaklio autoriais.

„Barikadų“ kūrėjai prie Seimo 2013 m. vasarą
„Barikadų“ kūrėjai prie Seimo 2013 m. vasarą
Daiva Šabasevičienė

Lietuviška ibseniana

Audronė Girdzijauskaitė. Ibsenas Lietuvos teatro veidrodyje (1918–1998). Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 2013, p. 328.

 

 

Prieš pat Kalėdas teatro žmonėms ir visiems kultūros puoselėtojams Audronė Girdzijauskaitė padovanojo didelę dovaną – knygą „Ibsenas Lietuvos teatro veidrodyje (1918–1998)“. Henrikas Ibsenas yra lyg didžiulė dramaturgijos viršukalnė, į kurią veda daugybė paslaptingiausių kelių, tarp jų pasiklysta ar nuo jų nuklysta ne vienas režisierius. Girdzijauskaitės knygoje per Ibseną atskleidžiama aštuoniasdešimties metų Lietuvos teatro istorija, tapusi profesionalaus teatro pamatu.

 

Knygos viršelis
Knygos viršelis
Daiva Šabasevičienė

Pavojingasis keistuolis Oneginas

Jonas Vaitkus stato Puškiną Lietuvos rusų dramos teatre

 

Lietuvoje dar esama žmonių, ne tik skaičiusių Aleksandrą Puškiną, bet ir mokančių jo kūrinių ištraukas atmintinai. Tuo buvo galima įsitikinti žiūrint du „Oneginus“ – Rimo Tumino, pastatytą J. Vachtangovo teatre Maskvoje, ir Jono Vaitkaus, praėjusį savaitgalį parodytą Lietuvos rusų dramos teatre. Ir gastroliniuose, ir premjeriniuose spektakliuose paprastai susirenka publika, kuriai nelabai rūpi kūrinio autorius. O šįkart abiejuose pastatymuose nesunkiai galėjai atskirti žiūrovus, apsilankiusius teatre būtent dėl Puškino, o jų aktyvi reakcija reiškė, kad 1823–1832 m. parašytas kūrinys tebėra gyvas. Kūrinio aptarimai vyko ir prieš spektaklį, ir per pertrauką, o vykstant veiksmui vis pasigirsdavo pusbalsiu kartojamos „Eugenijaus Onegino“ citatos. Tai, kad žiūrovai užpildė abu Rusų dramos teatro balkonus – taip pat retas dalykas. Malonu, kad rusų poezijos Aukso amžiaus korifėjus Puškinas ir Lietuvoje mėgstamas, skaitomas, laukiamas. Tačiau šiandien susiduriame ir su kita bėda: nemažai žiūrovų nebemoka rusų kalbos ir Puškinas jiems tampa ne toks svarbus. Nors Vaitkus ir parengė šio eiliuoto romano sceninę versiją, jam rūpėjo „perskaityti“ „Eugenijų Oneginą“ taip, kaip jis parašytas. Todėl svarbiausia spektaklio figūra išliko būtent Oneginas, o ne Tatjana, dažno interpretatoriaus iškeliama į pirmą planą.

 

Scena iš spektaklio „Eugenijus Oneginas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eugenijus Oneginas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eugenijus Oneginas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eugenijus Oneginas“. D. Matvejevo nuotr.
Grigorijus Gladijus (Oneginas) ir Valentinas Novopolskis (Gijomas). D. Matvejevo nuotr.
Grigorijus Gladijus (Oneginas) ir Valentinas Novopolskis (Gijomas). D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 18  >>> Archyvas