Pokalbis su Paulu Thomu Andersonu
Jau pirmas amerikiečių režisieriaus Paulo Thomaso Andersono „Mokytojo“ seansas „Kino pavasaryje“ sulaukė didelio žiūrovų dėmesio. Pasak dienraščio „Le Monde“ kino kritiko Thomas Sotinelio, net ir įkopęs į ketvirtą dešimtmetį, šis vienas didžiausių savo kartos kino meistrų primena paauglį, atsakinėjantį į klausimus nebaigtomis frazėmis arba trumpais žodeliais „like“ ir „yeah“. Tačiau jis neatsisako gilintis į savo įkvėpimo paslaptis. Pateikiame pokalbį sutrumpintą.
Kaip Jūs pereinate nuo vieno filmo prie kito?
Kiekvienąkart visos idėjos ateina iš oro. Prisimenu, po filmo „Bus kraujo“ (2007 metais) supratau, kad dar liko daug energijos. Pasakiau:
Pokalbis su Vasilijumi Sigarevu
Iš pradžių norėjau parašyti istoriją apie Apokalipsę. O paskui Romanas Borisevičius (filmo prodiuseris, – red. past.) man ir sako, kad von Trieras taip pat teikia paraišką apie Apokalipsę. Aš sakau: „Na ir kas, kas mums tas von Trieras!“ Rašau scenarijų ir suprantu, kad filmas turi būti visai apie kitką. Juk kas yra Apokalipsė? Būkime atviri, visiems nusispjaut, kas atsitiks
Pokalbis su švedų režisieriumi Maliku Bendjelloulu
Žinojau, kad tokios geros istorijos kaip ši niekad gyvenime negirdėjau. Tikrasis iššūkis ir buvo sukurti tokį pat gerą kaip istorija filmą. Labiau tikėjau ne savo ar filmo potencialu (juolab kad „Sugar Man“ – mano pilnametražis debiutas), o
Pokalbis su Pavelu Finu
Valstybė teisi: kinas tikrai yra „svarbiausias poveikio instrumentas“. Tik negaliu suprasti, ar poveikio
Quentinas Tarantino apie naują filmą
7–9-ojo dešimtmečių Vakarų paaugliams Džango vardas buvo susijęs su 1966 m. italų režisieriaus Sergio Corbucci filmu „Džango“, kurio pagrindinis herojus – už sužadėtinę keršijantis kaubojus. Jį suvaidino gražuolis Franco Nero. Savo laiku šis filmas peržengė visas ekraninio žiaurumo ribas. Todėl ne vienoje šalyje rodyti „Džango“ buvo draudžiama. Bet kino istorijoje Džango netrukus tapo bendriniu vardu, yra sukurtas ne vienas filmo perdirbinys ar tęsinys. Tarantino laiko Corbucci tokiu pat svarbiu kaip ir Sergio Leone. Tarantino savo „Ištrūkusį Džango“ sumanė prieš dešimt metų. Tai filmas apie vergą, kuris tampa „galvų medžiotoju“. Tarantino rodo filme vergvaldišką JAV santvarką kaip žiaurių niekšų ir išsigimėlių sambūrį, nenusipelniusį teisės egzistuoti. Vergas Džango (Jamie Foxx) ir įvykdo jiems simbolišką nuosprendį. Kitu filmo herojumi ir net antiamerikietiškos filosofijos skelbėju filme tapo europietis dantų gydytojas (Christoph Waltz), žinantis, kad vienas žmogus negali būti
Pokalbis su filmo „Meilė kaip nuodai“ režisiere Katell Quillévéré
Katell Quillévéré gimė 1980 m. Abidžane, studijavo filosofiją 8-ajame Paryžiaus universitete, 2005 m. sukūrė pirmą trumpo metražo filmą. „Meilė kaip nuodai“ yra jos pilnametražis debiutas. Filmas sulaukė
François Ozonas apie „Provokuojančius užrašus“
Kai pirmąkart pamačiau spektaklį, labiausiai mane nustebino ypatingas mokytojo ir mokinio ryšys, leidžiantis pažvelgti į šiuos santykius iš abiejų pusių. Dažniausiai mokytojas suteikia mokiniui žinių, bet
Francis Fukuyama ir Jurgenas Habermasas apie Europos ateitį
Vokiečių filosofas ir sociologas Jürgenas Habermasas (g. 1929) – vienas garsiausių Europos Sąjungos integracijos šalininkų. Amerikiečių politologas Francis Fukuyama (g. 1952), išgarsėjęs esė „Istorijos pabaiga“, paskutiniais metais užsiima demokratijos, teisės ir raidos tyrimais. Dviejų intelektualų pokalbį išspausdino Šveicarijoje leidžiamas anglakalbis „The Global Journal“. Pokalbį pateikiame sutrumpintą.
Francis Fukuyama: Man atrodo, kad euro zonos krizė paskatino Europą evoliucionuoti į kitokią politinę uniją, maža to, viso to imtasi blogai. Šį projektą skatina technokratinis elitas, pats projektas įgyvendinamas nesikonsultuojant su Europos šalių visuomenėmis. Tačiau demokratinis procesas reikalauja, kad tokios didelės ir radikalios permainos būtų įgyvendinamos pasirėmus iš viešų debatų gimusiu
Ivanas Vyrypajevas apie meno mirtį
Pokalbis su filmo „Kruliko kelias anapus“ režisiere
Šiandien ekranuose pasirodo bendros rumunų ir lenkų gamybos animacinis pilno metražo filmas „Kruliko kelias anapus“ („Crulik – drumul spre dincolo“, 2011). Jo pagrindas – prieš kelerius metus Lenkiją sukrėtusi istorija apie kalėjime mirusį neteisingai apkaltintą rumuną. Pateikiame pokalbio su filmo režisiere Anca Damian fragmentus. Visas pokalbis buvo išspausdintas žurnale „Kino“ (2011, Nr. 12).
