7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kora Ročkienė

Kora Ročkienė

Maniau, kad kursiu mokslinės fantastikos filmus

Pokalbis su Paulu Thomu Andersonu

Jau pirmas amerikiečių režisieriaus Paulo Thomaso Andersono „Mokytojo“ seansas „Kino pavasaryje“ sulaukė didelio žiūrovų dėmesio. Pasak dienraščio „Le Monde“ kino kritiko Thomas Sotinelio, net ir įkopęs į ketvirtą dešimtmetį, šis vienas didžiausių savo kartos kino meistrų primena paauglį, atsakinėjantį į klausimus nebaigtomis frazėmis arba trumpais žodeliais „like“ ir „yeah“. Tačiau jis neatsisako gilintis į savo įkvėpimo paslaptis. Pateikiame pokalbį sutrumpintą.


Kaip Jūs pereinate nuo vieno filmo prie kito?
Kiekvienąkart visos idėjos ateina iš oro. Prisimenu, po filmo „Bus kraujo“ (2007 metais) supratau, kad dar liko daug energijos. Pasakiau:

Paul Thomas Anderson
Paul Thomas Anderson
„Mokytojas“
„Mokytojas“
Kora Ročkienė

Kaip gyventi?

Pokalbis su Vasilijumi Sigarevu

Vasilijus Sigarevas (g. 1977) – garsus jaunosios rusų kartos rašytojas, dramaturgas, scenaristas, kino ir teatro režisierius, literatūrinių ir kino premijų laureatas. Jo pjesės statomos įvairiose pasaulio šalyse, yra išverstos į daugelį kalbų. Kine Sigarevas debiutavo 2009 m. filmu „Vilkelis“. „Kino pavasaris“ rodo naujausią Sigarevo filmą „Gyventi“, kurio pasaulinė premjera įvyko pernykščiame Roterdamo kino festivalyje. Ten su Sigarevu ir kalbėjosi rusų kino kritikas Borisas Nelepo. Pokalbis buvo išspausdintas žurnalo „Seans“ tinklalapyje. Pateikiame jį sutrumpintą.
 
Esate sakęs, kad iš pradžių rašėte žanrinio filmo scenarijų...

Iš pradžių norėjau parašyti istoriją apie Apokalipsę. O paskui Romanas Borisevičius (filmo prodiuseris, – red. past.) man ir sako, kad von Trieras taip pat teikia paraišką apie Apokalipsę. Aš sakau: „Na ir kas, kas mums tas von Trieras!“ Rašau scenarijų ir suprantu, kad filmas turi būti visai apie kitką. Juk kas yra Apokalipsė? Būkime atviri, visiems nusispjaut, kas atsitiks

Vasilijus Sigarevas
Vasilijus Sigarevas
„Gyventi“
„Gyventi“
Kora Ročkienė

Pagiriamasis žodis kantrybei

Pokalbis su švedų režisieriumi Maliku Bendjelloulu

Maliko Bendjelloulo filmas „Sugar Man“, kurį šį savaitgalį rodys „Kino pavasario“ programa „Muzikiniai filmai“, surinko keliasdešimt svarbių kino festivalių apdovanojimų, jis apdovanotas „Oskaru“ ir BAFTA premijomis geriausiam pilno metražo dokumentiniam filmui. „Sugar Man“ – vienas iš tų gana retų atvejų, kai dokumentinis filmas sulaukė ir didžiulės finansinės sėkmės. Pateikiame skaitytojų dėmesiui interviu su režisieriumi, išspausdinto žurnalo „Zwierciadlo“ (2013, Nr. 3), fragmentus.
 
Tavo filmo sėkmė jau lyginama su „Buena Vista Social Club“ ištikusia beprotybe. Ar tikėjaisi tokio pasisekimo?

Žinojau, kad tokios geros istorijos kaip ši niekad gyvenime negirdėjau. Tikrasis iššūkis ir buvo sukurti tokį pat gerą kaip istorija filmą. Labiau tikėjau ne savo ar filmo potencialu (juolab kad „Sugar Man“ – mano pilnametražis debiutas), o

„Sugar Man“
„Sugar Man“
Malik Bendjelloulu
Malik Bendjelloulu
Kora Ročkienė

Scenaristo vieta kukli

Pokalbis su Pavelu Finu

Rusų kino bendruomenė susirūpino katastrofiškai žemu kino scenarijų lygiu ir klausia, kodėl neatsiranda naujų vardų, kodėl pripažinti meistrai nebesukuria aukšto meninio lygio scenarijų. Su šiais klausimais Arturas Solomonovas kreipėsi į vieną garsiausių rusų kino scenaristų Pavelą Finą, parašiusį filmų „Misija Kabule“, „Svetimi čia nevaikšto“, „Meilės prisipažinimas“, „Dvidešimt šešios Dostojevskio gyvenimo dienos“, serialo „Velniai“ ir dar daugelio kitų scenarijus. Pokalbis, kurį pateikiame sutrumpintą, buvo išspausdintas sausį dienraštyje „Novaja gazeta“. Manome, kad Lietuvoje, kur diskusijos apie scenarijus trunka jau kelis dešimtmečius, jis taip pat pasirodys aktualus.
 
Valstybė labai susirūpino masių patriotizmo ugdymu ir žiūri į kiną kaip į vieną svarbiausių poveikio instrumentų. Jei kas nors Jums pasakytų: „Parašykite patriotišką scenarijų“, ar sutiktumėt?

Valstybė teisi: kinas tikrai yra „svarbiausias poveikio instrumentas“. Tik negaliu suprasti, ar poveikio

Pavelas Finas
Pavelas Finas
Kora Ročkienė

Žemosios kultūros propaguotojas

Quentinas Tarantino apie naują filmą

Šiandien Lietuvos ekranuose pasirodo naujas Quentino Tarantino filmas „Ištrūkęs Džango“ („Django Unchained“, JAV, 2012). Nuo „Negarbingų šunsnukių“ praėjo nemažai laiko ir ne vienas ištikimas režisieriaus gerbėjas jau spėjo pasiilgti „tarantiniško“ kino. Regis, ir šįkart jo vėl bus su kaupu.

7–9-ojo dešimtmečių Vakarų paaugliams Džango vardas buvo susijęs su 1966 m. italų režisieriaus Sergio Corbucci filmu „Džango“, kurio pagrindinis herojus – už sužadėtinę keršijantis kaubojus. Jį suvaidino gražuolis Franco Nero. Savo laiku šis filmas peržengė visas ekraninio žiaurumo ribas. Todėl ne vienoje šalyje rodyti „Džango“ buvo draudžiama. Bet kino istorijoje Džango netrukus tapo bendriniu vardu, yra sukurtas ne vienas filmo perdirbinys ar tęsinys. Tarantino laiko Corbucci tokiu pat svarbiu kaip ir Sergio Leone. Tarantino savo „Ištrūkusį Džango“ sumanė prieš dešimt metų. Tai filmas apie vergą, kuris tampa „galvų medžiotoju“. Tarantino rodo filme vergvaldišką JAV santvarką kaip žiaurių niekšų ir išsigimėlių sambūrį, nenusipelniusį teisės egzistuoti. Vergas Džango (Jamie Foxx) ir įvykdo jiems simbolišką nuosprendį. Kitu filmo herojumi ir net antiamerikietiškos filosofijos skelbėju filme tapo europietis dantų gydytojas (Christoph Waltz), žinantis, kad vienas žmogus negali būti

Quentinas Tarantino, „Ištrūkęs Džango“
Quentinas Tarantino, „Ištrūkęs Džango“
Kora Ročkienė

Paauglystės kelionė

Pokalbis su filmo „Meilė kaip nuodai“ režisiere Katell Quillévéré

Ekranuose pasirodo jaunos prancūzų režisierės Katell Quillévéré filmas „Meilė kaip nuodai“(„Un Poison violent“, 2010). Tai pasakojimas apie keturiolikmetę Aną, kuri palieka internatą ir grįžta į gimtąjį kaimą. Per atostogas ji turi pasirengti konfirmacijai. Grįžusi namo, Ana sužino, kad tėvas paliko šeimą. Mama ieško paramos pas savo jaunystės draugą kunigą. Mergaitė bendrauja su seneliu. Ji taip pat suartėja su savo bendraamžiu laisvūnu Pjeru. Draugystė pažadina Anos geismus. Slaptos mergaitės mintys sukasi apie tai, kam atiduoti savo sielą ir kūną, – Dievui ar kam nors kitam...
 

Katell Quillévéré gimė 1980 m. Abidžane, studijavo filosofiją 8-ajame Paryžiaus universitete, 2005 m. sukūrė pirmą trumpo metražo filmą. „Meilė kaip nuodai“ yra jos pilnametražis debiutas. Filmas sulaukė

„Meilė kaip nuodai“
„Meilė kaip nuodai“
Kora Ročkienė

Apie kino kūrybos esmę

François Ozonas apie „Provokuojančius užrašus“

Šį savaitgalį ekranuose pasirodo naujas François Ozono filmas „Provokuojantys užrašai“ („Dans la maison“, Prancūzija, 2012). Filmas pasakoja apie berniuką Klodą, kuris smalsiai stebi aplinkinius. Apdovanotas literatūriniu talentu jis rašo puikius tekstus apie tai, ką pamatė. Berniuko iš paskutiniojo suolo opusai stebina ir baugina mokytoją Žermeną. Mokytoją suvaidino Fabrice’as Luchini, Klodą – Ernstas Umhaueris, taip pat filme vaidina Kristin Scott Thomas, Emmanuelle Seigner, Denis Menochet, Bastienas Ughetto, Jeanas-François Balmeras ir Yolande Moreau („Serafina“). Pateikiame interviu su režisieriumi, parengtą pagal reklaminę filmo medžiagą.
 
Filmas „Provokuojantys užrašai“ sukurtas pagal ispanų dramaturgo Juano Mayorgos pjesę „Berniukas paskutiniame suole“.

Kai pirmąkart pamačiau spektaklį, labiausiai mane nustebino ypatingas mokytojo ir mokinio ryšys, leidžiantis pažvelgti į šiuos santykius iš abiejų pusių. Dažniausiai mokytojas suteikia mokiniui žinių, bet

„Provokuojantys užrašai“
„Provokuojantys užrašai“
Kora Ročkienė

Beveidis euras

Francis Fukuyama ir Jurgenas Habermasas apie Europos ateitį

Vokiečių filosofas ir sociologas Jürgenas Habermasas (g. 1929) – vienas garsiausių Europos Sąjungos integracijos šalininkų. Amerikiečių politologas Francis Fukuyama (g. 1952), išgarsėjęs esė „Istorijos pabaiga“, paskutiniais metais užsiima demokratijos, teisės ir raidos tyrimais. Dviejų intelektualų pokalbį išspausdino Šveicarijoje leidžiamas anglakalbis „The Global Journal“. Pokalbį pateikiame sutrumpintą.

 

Francis Fukuyama: Man atrodo, kad euro zonos krizė paskatino Europą evoliucionuoti į kitokią politinę uniją, maža to, viso to imtasi blogai. Šį projektą skatina technokratinis elitas, pats projektas įgyvendinamas nesikonsultuojant su Europos šalių visuomenėmis. Tačiau demokratinis procesas reikalauja, kad tokios didelės ir radikalios permainos būtų įgyvendinamos pasirėmus iš viešų debatų gimusiu

Jürgen Habermas ir Francis Fukuyama
Jürgen Habermas ir Francis Fukuyama
Kora Ročkienė

Man svarbu dialogas su žiūrovu

Ivanas Vyrypajevas apie meno mirtį

Rusų dramaturgas, teatro ir kino režisierius Ivanas Vyrypajevas šį rudenį Tarptautiniame Romos kino festivalyje pristatė savo naujausią filmą „Delės šokis“ („Tanec Deli“). Tai – septynios novelės apie garsią šokėją ir kartu septyni savarankiški pasakojimai apie meilę, mirtį ir šokį. Jie vyksta toje pačioje vietoje – miesto ligoninėje, kur herojai susitinka, patiria meilę, artimųjų mirtį ir bando rasti ramybę. Šį rudenį Vyrypajevas tapo Maskvos teatro „Praktika“ vadovu.
Ivanas Vyrypajevas 1995 m. baigė Irkutsko teatro mokyklą, vaidino Magadano, Kamčiatkos, Irkutsko teatruose, 1998 m. Irkutske įkūrė teatrą-studiją „Prostranstvo igry“. 2006 m. jis debiutavo vaidybiniu filmu „Euforija“.
Pateikiame pokalbių su režisieriumi, išspausdintų žurnale „Ogoniok“ (2012, Nr. 47) ir tinklalapyje www. kinopoisk.ru, fragmentus.

Ivanas Vyrypajevas
Ivanas Vyrypajevas
Kora Ročkienė

Mirtis kalėjime

Pokalbis su filmo „Kruliko kelias anapus“ režisiere

Šiandien ekranuose pasirodo bendros rumunų ir lenkų gamybos animacinis pilno metražo filmas „Kruliko kelias anapus“ („Crulik – drumul spre dincolo“, 2011). Jo pagrindas – prieš kelerius metus Lenkiją sukrėtusi istorija apie kalėjime mirusį neteisingai apkaltintą rumuną. Pateikiame pokalbio su filmo režisiere Anca Damian fragmentus. Visas pokalbis buvo išspausdintas žurnale „Kino“ (2011, Nr. 12).

„Kruliko kelias anapus“
„Kruliko kelias anapus“
  < PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas