Autorius: Živilė Ramoškaitė
Živilė Ramoškaitė
Realistinis triptikas
Trijų Giacomo Puccini vienaveiksmių operų premjera Nacionaliniame operos ir baleto teatre
Giacomo Puccini operos Lietuvoje statomos gal kiek rečiau nei Giuseppe’s Verdi, tačiau šie metai – išskirtiniai. Minimos šimtosios Puccini mirties metinės, tad net du Lietuvos teatrai kone tuo pačiu metu pakvietė į jo operų premjeras. Kauno valstybinis muzikinis prieš porą savaičių į „Bohemą“, o sostinės Nacionalinis operos ir baleto – į „Triptiką“. Vilniečiai pasistengė, kad premjera sutaptų su Puccini mirties diena – lapkričio 29-ąja. Tądien jis mirė Briuselyje, atsiųstas Italijos gydytojų gauti stebuklingų modernių spinduliuotės procedūrų kovai su sunkia gerklės liga. Kompozitoriui buvo tik šešiasdešimt penkeri.
Živilė Ramoškaitė
Gimęs būti koncertmeisteriu
Koncertas Nacionalinėje filharmonijoje smuikininko Eugenijaus Urbono atminimui
Lietuvos kamerinis orkestras ir būrelis Eugenijaus Urbono artimųjų lapkričio 20 d. Nacionalinėje filharmonijoje surengė koncertą, kurio programą sudarė smuikininko mėgstami kūriniai. Tai Antoníno Dvořáko Fortepijoninis kvintetas Nr. 2 A-dur, op. 81, Arnoldo Schönbergo „Pragiedrėjusi naktis“, op. 4 („Verklärte Nacht“), ir Gustavo Mahlerio Adagietto iš Simfonijos Nr. 5 cis-moll. Jautriai atlikta muzika be žodžių bylojo apie ją mėgusio asmens romantišką, emocingą asmenybę. Koncerto klausęsi Urbono bendramoksliai, draugai ir kolegos turėjo progą atidžiau pažvelgti į jo sielos gelmes, kurios nebūtinai atsiverdavo kasdieniame gyvenime.
Živilė Ramoškaitė
Meilės ir meno ilgesys
Giacomo Puccini „Bohema“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Nemažai laiko prabėgo nuo mano paskutinio apsilankymo Kauno muzikiniame teatre. Tai ne dėl kokio nors nusistatymo – tiesiog įtraukia gyvenimo ir įvykių verpetas, iš kurio išsiveržti ne visuomet pavyksta. Taip ir neišgirsti spektaklių, kurie tikriausiai sudomintų. Šį kartą palikti visus kitus reikalus paskatino žinia apie naujai statomos Giacomo Puccini „Bohemos“ premjerą. Pastatymą teatras skiria nemirtingojo italų kompozitoriaus 100-osioms mirties metinėms, kurias mini daugybė Europos teatrų. Nepamatyti ir neišgirsti dar vieno lietuvių pamėgtos operos pastatymo būtų tiesiog nusikaltimas. Kalbu, aišku, apie save. Visada malonu atvažiuoti į Kauną, ypač šį kartą, kai miestas šventiškai išpuoštas kalėdiniais atributais ir mirguliuojančiomis švieselėmis. Prie įėjimo į teatrą skambėjo muzika, būriavosi žmonės, fotografuodamiesi ant patiesto raudono kilimo.
Živilė Ramoškaitė
Kur link skrieja erdvėlaivis?
Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre spalio 4 d. įvykusi Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera įeis į Lietuvos teatro istoriją kaip pirmoji Lietuvoje šio kompozitoriaus, laikomo vienu žymiausių pasaulyje, pastatyta opera. Kitų žanrų Glasso muzika Lietuvoje skambėjo nesyk, bet su jo scenos veikalu susiduriame pirmą kartą. Pastatyti naują nežinomą veikalą – atsakingas uždavinys. Norėdamas šiam darbui sutelkti kuo stipresnes menines pajėgas, teatras paskelbė atvirą tarptautinį konkursą. Ir ką gi, į konkursą atsiliepė per keturiasdešimt kūrėjų iš Lietuvos ir užsienio, pateikusių labai įvairių pasiūlymų. Operos siužetas apima kelis labai nutolusius skirtingus laikotarpius – nuo ledynmečio iki būsimos tolimos ateities, tad potencialūs statytojai turėjo pasiūlyti itin sumanių sprendimų.
Živilė Ramoškaitė
Interpretacijos viršukalnių link
Lietuvos kamerinio orkestro ir Sergejaus Krylovo koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Naujas, jau 64-asis Nacionalinės filharmonijos sezonas rugsėjo 21-ąją buvo atvertas koncertu, kurį surengė Lietuvos kamerinis orkestras su savo meno vadovu, dirigentu ir solistu Sergejumi Krylovu. Kaip ir skelbė koncerto antraštė, programą sudarė du muzikos šedevrai: Franzo Schuberto Styginių kvartetas Nr. 14 d-moll, D. 810, „Mirtis ir mergelė“ (Gustavo Mahlerio versija styginių orkestrui) ir Niccolò Paganini Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 D-dur, op. 6 (Tomo Petrikio aranžuotė kameriniam orkestrui). Esu tikra, visi klausęsi koncerto įsiminsime jį ilgam. Abiejų veikalų interpretacija buvo pažymėta aukščiausiu meistriškumu, su kokiu susitinkame nedažnai.
Živilė Ramoškaitė
Vilties prarasti nevalia
28-asis Vilniaus festivalis pradėtas koncertu „Credo in Pace“ – „Tikiu taika“
Taigi, tai kreipimasis į mus visus – muzikantus ir muzikos mėgėjus, kultūrą puoselėjančius ir jai prijaučiančius, jaunus ir senus, turtingus ir vargšus, visus visus, dažniau ar rečiau apsilankančius klasikinės muzikos koncertuose: nieku gyvu nepraraskime vilties, tikėkime, kad karai ir kariniai konfliktai baigsis teisingumo pergale. Būtent tai birželio 2 d. Nacionalinėje filharmonijoje skelbė skambanti muzika ir ją atliekantis didelis būrys muzikų: Roberto Šerveniko diriguojamas Nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), jaunosios kartos žymiausias britų violončelininkas Sheku Kanneh-Masonas ir ukrainiečių kilmės Kanados pianistas Dmitri Levkovichius.
Živilė Ramoškaitė
Lietuvos ir Lenkijos muzikų susitikimas Gegužės 3-iąją
Antonis Witas, Dalia Kuznecovaitė ir LNSO Nacionalinėje filharmonijoje
Koncertas įvyko gegužės 3 d. ir buvo skirtas kaip tik šią 1791 metų dieną Abiejų Tautų Respublikos seimo priimtai Konstitucijai. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šią istorijai svarbią datą labiau minėjo Lenkijos visuomenė, pastaraisiais dešimtmečiais apie Gegužės 3-iosios Konstituciją vis garsiau imta kalbėti ir Lietuvoje. Tai Lietuvos istorikų nuopelnas, jie įvairiais būdais – nuo mokslinių studijų iki populiarių straipsnių ir laidų žiniasklaidos priemonėse – skleidė žinią apie šios Konstitucijos istorinę reikšmę. Dabar tikriausiai ir praprusęs moksleivis žino, kad ši Konstitucija yra pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijos. Tai Lenkijos ir Lietuvos piliečiams kelia pasididžiavimą, nors ji veikė tik šiek tiek ilgiau nei metus ir buvo priešiškų jėgų panaikinta.
Živilė Ramoškaitė
Iš ąžuoliuko į ąžuolą
Jubiliejinis Vladimiro Prudnikovo koncertas LVSO salėje
Retas vokalistas 75-metį gali švęsti scenoje, juolab dar atlikdamas ir visai naujai parengtą kūrinį. O Vladimiras Prudnikovas gali! Ir padainuoja taip, kad jo klausanti publika lieka be žado. Ne veltui jis tituluojamas gyva legenda.
Živilė Ramoškaitė
Kopimo aukštyn reljefais
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 35-ojo gimtadienio koncertas su Wagneriu ir Straussu
Valstybinis simfoninis orkestras gimtadienio koncertuose visuomet pateikia ką nors naujo ir įdomaus arba tiesiog gražaus. Regis, 35-asis gimtadienis labiausiai įsimins kaip nepaprastai gražios muzikos šventė. Koncerto programoje buvo pateikti nuostabiausi fragmentai iš Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ ir labai retai pas mus skambanti Richardo Strausso „Alpių simfonija“. Operos fragmentus atliko įžymusis tenoras Edgaras Montvidas ir jauna, karjerą pradedanti solistė Gabrielė Bukinė. Orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas simfoninis orkestras visą vakarą tiesiog švytėjo, grojo iš tiesų šventiškai. Spėju, šią programą tikėtasi atlikti orkestro namuose, rekonstruotoje Kongresų rūmų salėje. Tačiau statyboms užsitęsus koncertas vasario 8 d. įvyko Nacionalinėje filharmonijoje.
Živilė Ramoškaitė
Nepažintų partitūrų puslapiais
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“ Paliesiaus dvare
Pastaraisiais metais menininkams ir kultūros funkcionieriams viešojoje erdvėje diskutuojant apie kultūros ir meno padėtį Lietuvos regionuose, nesu girdėjusi, kad kas nors būtų paminėjęs Paliesiaus dvarą ir jo organizuojamus renginius. O juk tai vieta, kurioje jau beveik dešimtmetį vyksta tokia kultūrinė veikla, kurią reikėtų vadinti labai rimtu visuomenės švietimu. Jei kalbėsime tik apie muziką, į Paliesių koncertuoti atvyksta atlikėjai ir kolektyvai, kurių Vilniuje galime ir nesulaukti, – žymūs, talentingi užsienio ir Lietuvos pianistai, smuikininkai, įvairūs instrumentininkai ir kameriniai ansambliai, atliekantys klasikinę bei šiuolaikinę muziką, dažnai pristatantys mūsų platumose nežinomus autorius ir jų kūrinius. Suprantama, kad surengtum tokius koncertus, reikia lėšų, tačiau ne tik jų, – svarbiausia, reikia muziką ir muzikantus iš tiesų mylinčio mecenato, tokio kaip profesorius dr. Julius Ptašekas.
