Edgaro Montvido jubiliejui skirtas LVSO sezono pradžios koncertas
Rugsėjo 19 d. nuskambėjus paskutiniams Giacomo Puccini „Toskos“ garsams žaibiškai praskriejo mintis: kodėl šios jaudinančios, dideliu profesionalumu pažymėtos Lietuvos atlikėjų interpretacijos nefiksuoja mūsų radijas ir televizija?! Ją išsaugoti tiesiog privalu. Šiais laikais, kai nuolat pasigiriame aukštomis technologijomis, nepakanka vienos recenzijos ir saujelės gerą atmintį turinčių asmenų.








Vilniaus festivalio post scriptum – koncertas „Slava Ukraini!“
Dvidešimt devintąjį Vilniaus festivalį rugpjūčio 20 d. Nacionalinėje filharmonijoje užbaigė gyva legenda tapęs Ukrainos laisvės orkestras, diriguojamas kolektyvo įkūrėjos Keri-Lynn Wilson (JAV, Kanada), ir amerikiečių sopranas Rachel Willis-Sørensen. Daugelyje šalių koncertavęs kolektyvas Lietuvoje pasirodė pirmąsyk. Koncerto laikas beveik sutapo su Ukrainos nepriklausomybės diena, minima rugpjūčio 24-ąją. Gausiai susirinkusius klausytojus ir atlikėjus pasveikino prezidentas Gitanas Nausėda.






Vilniaus festivalyje – smuiko žvaigždė Janine Jansen ir „Camerata Salzburg“
Apie smuikininkės Janine Jansen atvykimą į Vilnių gerokai iš anksto informavo „Vilniaus festivalių“ lankstinukai. Iškart prisiminiau šios atlikėjos savitą grojimo stilių ir vieno iš Mozarto koncertų interpretaciją, pirmąsyk jai pasirodžius Vilniuje. Ir tada ji koncertavo su „Camerata Salzburg“. Per tą laiką užmarštin nuslinko nemažai koncertavusių gerų smuikininkų, o štai Jansen atmintis išsaugojo.






Valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertas su Akiko Suwanai
Pradėsiu nuo LVSO koncertų salėje gegužės 23-iąją pasirodžiusios smuikininkės Akiko Suwanai, tikros smuiko žvaigždės, šį titulą pelniusios ne reklamuotojų triūsu, o didžiuliu talentu ir atsidavimu muzikai. Valstybinis simfoninis orkestras yra ir anksčiau kvietęsis talentingų užsienio atlikėjų, bet dabar, turėdamas padorią koncertinę salę, gali to imtis kur kas ryžtingiau. Svarbu, kad orkestro vadybininkų pastangas remtų ne tik koncertus lankanti suinteresuota publika, bet ir meno rėmimo fondus valdančios valstybinės institucijos. Daugžodžiauti apie kultūrinių ryšių svarbą ir reikšmę nesiimsiu, tai supranta visi.







Nacionalinis simfoninis orkestras, Robertas Šervenikas, Stathis Karapanos ir trys muzikos kūrėjai
Šio teksto pavadinimas kilo paskaičius suomio Einojuhani Rautavaaros mintis apie kūrybą. Kompozitorius mistikas manė, kad kūriniai turi savo valią, tad jo darbas – perkelti kūrinį į šį pasaulį. Tai susišaukia, nors ir netiesiogiai, su Friedricho Nietsche’s filosofijos „valios galiai“ principu, atmetančiu vienintelį teisingą požiūrį į pasaulį, kurį, pasak jo, suformavo klasikinis mąstymas, ir teigia esmišką interpretacijų įvairovę.
Nacionalinėje filharmonijoje – koncertas „Metamorfozės“
Nacionalinė filharmonija pastaraisiais metais beveik visus koncertus įvardija. Būta didžiausios fantazijos pareikalavusių koncertų pavadinimų – „Simfonijos tapymas“, „Po šituo stogu“, „Regėjimai“, „Muzikinis gėlių laikrodis“ ir pan. Įsivaizduoju, kaip nelengva tas antraštes kurti, ypač tada, kai koncerte skambantys kūriniai sunkiai leidžiasi apibendrinami. Profesionalus tokios antraštės dažniausiai tiesiog erzina, nors blaivus protas ir sako, kad jos skirtos ne jiems.






Vilniuje baigėsi VII Tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas
Apie konkursų teigiamas ir neigiamas puses prikalbėta ir prirašyta daug. Nors įvairios polemikos nemažėja, konkursų skaičius pasaulyje kaip didėjo, taip didėja. Šiais laikais juos pradėjo rengti jau ir visai nedidelės organizacijos, kartais pasitelkusios kokio nors iškilesnio vietos menininko vardą arba suradusios pinigų mažytėms premijoms. Tokių visame pasaulyje gerai žinomų vardų kaip Jaschos Heifetzo nėra, tad Vilniuje rengiamo šiuo vardu pavadinto konkurso žinomumas nuolat didėja.








Giacomo Puccini „Toska“ su operos žvaigždėmis
Koncertinį Giacomo Puccini operos „Toska“ atlikimą organizavo bendrovė „Riverside Music“, pernai Vilniuje surengusi dar du išskirtinius koncertus – pianisto Jevgenijaus Kissino rečitalį ir soprano Sondros Radvanovsky bei tenoro Piotro Beczałos gala koncertą.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas su violončelininku Gautier Capuçonu
Tiesą sakant, visų Valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) gimtadienių atmintis tiksliau neužfiksavo, nors nemažą dalį, kiek pamenu, recenzavau. Iki šiol atmintyje tebegyvena pastarųjų kelerių metų koncertai, galbūt dėl to, kad jie vyko labai sunkiu laikotarpiu ir neįprastomis sąlygomis. Orkestro rezidencija, buvusieji Kongresų rūmai, buvo uždaryti rekonstrukcijai, o pasaulyje tvyrojo sumaištis dėl grėsmingos padėties Ukrainoje... Trisdešimt trečiąjį gimtadienį 2022 m. sausio 21 d. orkestras minėjo Nacionalinėje filharmonijoje, tai buvo apskritai pirmas orkestro koncertas šioje salėje.






Septintasis Giacomo Puccini trijų vienaveiksmių operų spektaklis LNOBT
Nusistovėjo nerašyta taisyklė recenzuoti operų premjeras, tolesnį spektaklių gyvenimą paliekant savieigai. Tačiau neretai būna, kad po kokių šešių ar dešimties atlikimų naujai pastatytas spektaklis susiguli ir įgyja naujos, geresnės kokybės. Nuosekliai sekti premjerų gyvenimo, dirigentų ir solistų kaitos kritikai, tiesą sakant, neįpareigoti, nebent patys įsipareigoja, paskirdami tam labai daug laiko. Praėjusiame numeryje paskelbtą recenziją apie Giacomo Puccini „Triptiko“ premjerą LNOBT parašiau išklausiusi du premjerinius spektaklius.
