7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Viktorija Mištautaitė

Viktorija Mištautaitė

Mara

Darkart apie VI tarptautinę šiuolaikinio metalo meno bienalę „METALOfonas: vietos atmintis (2022)“ Taikomosios dailės muziejuje

Pagal senovės baltų tikėjimą, nuo rudens lygiadienio prasideda Maros periodas – poilsio, atmirimo ir tamsiųjų jėgų metas. Buvo tikima, kad šiuo laikotarpiu visa, kas nepasiruošę tęsti gyvybės ciklo, privalo mirti. Žiemojimas – šiuolaikiškai jaukus žodis, po jo patalais slepiasi mums ypač reikalingi (bet sudėtingi) veiksniai: sulėtėjimas, susikaupimas, apsivalymas, pabuvimas su savimi ir t.t. Tačiau kas lieka, kai išsineriame iš senos odos? Improvizuotas atsakymas – vietos atmintis. Būtent ją jautriai tyrinėja taikomosios dailės muziejaus angare įsikūrusi VI tarptautinė šiuolaikinio juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas“.

Johanna Törnqvist, „Šalutinis poveikis“ (fragmentas) Organizatorių nuotr.
Johanna Törnqvist, „Šalutinis poveikis“ (fragmentas) Organizatorių nuotr.
Janne K. Hanssen, „Šeimos vakarienė“ (fragmentas) Organizatorių nuotr.
Janne K. Hanssen, „Šeimos vakarienė“ (fragmentas) Organizatorių nuotr.
Janne K. Hanssen, „Šeimos vakarienė“ (fragmentas) Organizatorių nuotr.
Janne K. Hanssen, „Šeimos vakarienė“ (fragmentas) Organizatorių nuotr.
Deimantė Kiesutė, „Apykaklės“ (fragmentas). Organizatorių nuotr.
Deimantė Kiesutė, „Apykaklės“ (fragmentas). Organizatorių nuotr.
Urmas Lüüs. Organizatorių nuotr.
Urmas Lüüs. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Nuo la iki do

Apie sostinėje neseniai atidarytą šiuolaikinio meno galeriją ir pirmąją jos parodą „Drifts. Srovės“

Do

Gailės Griciūtės atliktas garso performansas pianinui, akmenims ir eklektronikai „(Ne)lengvas kūrinys, 2022“ žymėjo atidaromos naujos šiuolaikinio meno galerijos pradžią.

Agnė Juodvalkytė, „Vaivorai“, 2021 m.; „Lopšinė (Mėlynai)“, 2021 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agnė Juodvalkytė, „Vaivorai“, 2021 m.; „Lopšinė (Mėlynai)“, 2021 m. L. Mykolaičio nuotr.
Parodos „Drifts. Srovės“ vaizdas. L. Mykolaičio nuotr.
Parodos „Drifts. Srovės“ vaizdas. L. Mykolaičio nuotr.
Vytenis Burokas, „Aštuonkojis“, 2019 m. L. Mykolaičio nuotr.
Vytenis Burokas, „Aštuonkojis“, 2019 m. L. Mykolaičio nuotr.
Ieva Rižė, „čia buvau aš buvau čia“, 2022 m. L. Mykolaičio nuotr.
Ieva Rižė, „čia buvau aš buvau čia“, 2022 m. L. Mykolaičio nuotr.
Ieva Rižė, „čia buvau aš buvau čia“, 2022 m. L. Mykolaičio nuotr.
Ieva Rižė, „čia buvau aš buvau čia“, 2022 m. L. Mykolaičio nuotr.
Parodos „Drifts. Srovės“ vaizdas. Beatričė Mockevičiūtė, Popierinis objektas iš kūrinių serijos „Asukas“, 2022 m. L. Mykolaičio nuotr.
Parodos „Drifts. Srovės“ vaizdas. Beatričė Mockevičiūtė, Popierinis objektas iš kūrinių serijos „Asukas“, 2022 m. L. Mykolaičio nuotr.
Beatričė Mockevičiūtė, Popierinis objektas iš kūrinių serijos „Asukas“, 2022 m. L. Mykolaičio nuotr.
Beatričė Mockevičiūtė, Popierinis objektas iš kūrinių serijos „Asukas“, 2022 m. L. Mykolaičio nuotr.
Parodos „Drifts. Srovės“ vaizdas. L. Mykolaičio nuotr.
Parodos „Drifts. Srovės“ vaizdas. L. Mykolaičio nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Kaip namie

Mykolo Saukos skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“ VDA „Titaniko“ parodų salėse

Žmogus tiek siekė pusiausvyros, kad Dievas dovanojo jam šeštą, septintą ir aštuntą rankos pirštą. Ir vos tik rasdavosi dirva doram jo poelgiui, sujudėdavo vidinių demonų išlaisvinimo pirštelis. Pradėjus aktyviai gyventi imdavo trūkčioti atsakingasis už tingumą. Ir taip kasdien. Keitėsi dienos, ėjo savaitės, bet nušvitimo ir ramybės nebuvo. Atvirkščiai – dienas lydėjo didis nuovargis. Vieną kartą žmogelis prisnūdo ir susapnavo ypatingą vietą – vidinius namus, kurių mes taip ilgimės. Visi ten gyveną jaukiai ir darniai kartu su šliužais, žemėje esamais ar išgalvotais gyviais.

Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Mykolas Sauka, skulptūrų paroda „Vaikų kambarys“. 2022 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Kanalizacijos vamzdžių gausmas

Dano Aleksos paroda-meninis tyrimas „∅100“ meno projektų erdvėje „MOrka“

Vasaros ir rudens nuotykius (nuodėmes) horizontaliai padengus sniego sluoksniui, o vertikalius fasadus papuošus lempučių blyksėjimui, tarpdisciplininio meno kūrėjas Danas Aleksa kviečia pasitelkti vaizduotę ir pakeliauti po Vilniaus miestą nuotekų vamzdynais. Tokio kelionės pasiūlymo, matyt, dar nesate gavę. Meno projektų erdvėje „MOrka“ autorius pristato savo parodą-meninį tyrimą „∅100“. Ekspoziciją sudaro dvidešimties minučių Aleksos kurtas videofilmas, rodomas ant baltos galerijos sienos. Taip pat pakabinta juoda vidutinio dydžio garso kolonėlė, pastatyta dviem asmenims skirta šviesiai rudos spalvos odinė kušetė ir skulptūrinis rausvai geltonas objektas, suvirintas iš kelių trumpų vamzdžių atkarpų, sujungiant į formą specialiomis alkūnėmis.

Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Kadras iš kūrinio „∅100“ videoprojekcijos
Kadras iš kūrinio „∅100“ videoprojekcijos
Kadras iš kūrinio „∅100“ videoprojekcijos
Kadras iš kūrinio „∅100“ videoprojekcijos
Kadras iš kūrinio „∅100“ videoprojekcijos
Kadras iš kūrinio „∅100“ videoprojekcijos
Kadras iš kūrinio „∅100“ videoprojekcijos
Kadras iš kūrinio „∅100“ videoprojekcijos
Kadras iš kūrinio „∅100“ videoprojekcijos
Kadras iš kūrinio „∅100“ videoprojekcijos
Viktorija Mištautaitė

Žmogus su viena ausimi

Kristės Stan paroda „Focal Lenth“ Pamėnkalnio galerijoje

Personažas su viena ausimi, o girdi, jaučia, nepatogiai rangosi ir stebi, lyg turėdamas kur kas daugiau gebėjimų-juslių už kurčią savo aplinkai, tautai ar genčiai žmogų. Būtent toks pirmasis įspūdis Kristės Stankevičiūtės (labiau žinomos Kristės Stan meniniu slapyvardžiu) debiutinėje parodoje „Focal Lenght“ („Apibrėžties nuotolis“). 

Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Morkevičiaus nuotr.
Viktorija Mištautaitė

(Ne)būtys ir (su)jungtys

Paroda „Brigitte March ICA: Konceptualizmo atspindžiai: įvietintas menas“ ir Vitos Zaman „Antras gyvenimas“ Kaune

Tekstinės instaliacijos ant sienų traktuojamos kaip skulptūros, Claude’o Monet reprodukcijų vizualai įmontuoti šiltnamio dubenyje, o raudonos plytos, apdengtos skaidria plėvele, yra kūrinio dalis. XX a. 7–8-uoju dešimtmečiais istorijoje nutiko puikus dalykas – konceptualizmas, dailės kryptis. Ir tuomet tarytum visos skardinės, buteliai, buitinė technika ir mums įprasti, kaskart kasdienybėje randami daiktai ar net rutininiai procesai tapo meno kūriniais, legitimizuota gija su menininko minties fiksacija. Na, o esminiais momentais įvardijami intelektualiniai procesai, kuriuose lankytojas yra kviečiamas įsitraukti, dalyvauti ar permąstyti. Šiuolaikiniame mene (kiekvienai kartai ar epochai kuriamas menas yra būtent toks) žiūrovas yra įpratęs, jog menininkas yra kartu ir tyrėjas, tarpininkas, mokslininkas. Smalsumo ir kūrybinio impulso vedamas jis leidžiasi į piligrimines keliones, neria į vandenų gelmes, atlieka tyrimus laboratorijoje ir t.t. Kažkuria prasme mes tapome „išdresuoti“ vertinti kūrinį socialinio, ekologinio, politinio ir globalaus turinio kontekste. Tačiau kas atsitinka, kai akis iš pirmo žvilgsnio geba naiviai suprasti meno kūrinį be papildomo žinojimo? Atsakymas – pasimetimas. Tai nuo ko bėgome ir kur susitikome?

 Vita Zaman, „Laidotuvių beždžionėlė. Horizontalus“ ir „Laidotuvių beždžionėlė. Vertikalus“.  A. Vasilenko nuotr.
Vita Zaman, „Laidotuvių beždžionėlė. Horizontalus“ ir „Laidotuvių beždžionėlė. Vertikalus“. A. Vasilenko nuotr.
 Vita Zaman, „Architektė“.  A. Vasilenko nuotr.
Vita Zaman, „Architektė“. A. Vasilenko nuotr.
Vita Zaman, ekspozicijos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Vita Zaman, ekspozicijos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Vita Zaman, ekspozicijos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Vita Zaman, ekspozicijos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
 Vita Zaman,  „Gėlės, kurios kelia nuobodulį“.  A. Vasilenko nuotr.
Vita Zaman, „Gėlės, kurios kelia nuobodulį“. A. Vasilenko nuotr.
 Vita Zaman, „Labas, Čiurlioni“.  A. Vasilenko nuotr.
Vita Zaman, „Labas, Čiurlioni“. A. Vasilenko nuotr.
 Vita Zaman,  „Tarpupirščiai“.  A. Vasilenko nuotr.
Vita Zaman, „Tarpupirščiai“. A. Vasilenko nuotr.
Ugo Dossi, „Kosmosas“ (1981) ir „Bumerangas (1985) Meno Parko galerijoje, „Brigitte March ICA“
Ugo Dossi, „Kosmosas“ (1981) ir „Bumerangas (1985) Meno Parko galerijoje, „Brigitte March ICA“
Viktorija Mištautaitė

Įsivaizduokite

Įvietinta paroda „Lilith“ buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike

„Įsivaizduokite, kad jis stovi po kaštonu ir pasakoja apie sėklas, koks jausmas būti šaknimi ir kaip svarbu plaukti pasroviui“, – nurašau sakinį, rastą išnašoje atmintinės, skirtos pastatų ir instaliacijos lankytojui. Sakinys iš pažiūros atrodo niekaip nesusijęs su menininkės Biancos Bondi, gyvenančios ir kuriančios Paryžiuje, kartu su „Rupert“ pristatyta įvietinto meno paroda buvusioje siuvykloje „Lelija“ (angl. Lilith). 8–10 kvadratinių metrų plote (jį nustatau iš akies erdvės pojūčiui sukurti) fabriko buvusiame medicinos kabinete sukurta instaliacija atidengia papildomą (dažų) sluoksnį. Ne tokį, kaip atvertume Romoje, bet autentišką mūsų kultūrai.

Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, fragmentas. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, fragmentas. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, fragmentas. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, fragmentas. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, fragmentas. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, fragmentas. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Prašau, neužmirškime

Ukrainiečių tapybos magistrantų Darios Antyp ir Antono Pedoso paroda galerijoje „Vartai“

Jau trečią savaitę su studijų kolegėmis lankome Vilniaus dailės akademijos magistrantų baigiamuosius darbus-parodas. Birželio 17 d. galerijoje „Vartai“ tapybos magistro laipsnį gynėsi bei meno projektus pristatė ukrainiečiai Daria Antyp ir Antonas Pedos. Abejingų, kaip galima suprasti, nebuvo. O aš, baimindamasi, kad mano gerklėje esantis gumulas nepradėtų rėkti erdvėje, nesąmoningai pasirinkau viską užsirašyti.

Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis, performanso fragmentas. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis, performanso fragmentas. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Anton Pedos, „Kaina“. 2022 m. Autorės nuotr.
Anton Pedos, „Kaina“. 2022 m. Autorės nuotr.
Anton Pedos, „Kaina“. 2022 m. Autorės nuotr.
Anton Pedos, „Kaina“. 2022 m. Autorės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Puota

Rimanto Olšausko ir Marijos Olšauskaitės paroda „Laimingas atsitiktinumas“

Tamsiai mėlynai žaliais aksominiais bateliais įžengiu į Antano Mončio muziejaus pirmo aukšto ekspozicinę salę. Elegantiškas sustojimas. Ir balta medinė menė paklūsta mano fantazijai. Savąją prabangą demonstruoja ne puoštos kolonos, o natūralaus medžio balkiai, kukliais įaižėjimais sukurdami kurortinio pokylio jausmą. Vietoje vaišėmis nuklotų stalų, įmantriai išlankstytų servetėlių ar gėlių kupstų serviruojama labiau futuristinio pobūdžio (meno) puota. Prisimenu, kad futuristai rengdavo susibūrimus, į kuriuos įtraukdavo naujas patirtis. Pavyzdžiui, kurdavo mėsos ir maisto skulptūras.

Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Aktualizuoti perlai

Šiuolaikinio dizaino paroda „Slapta meilė“ Vilniaus rotušėje

„Visos Vilniaus rotušės patalpų sienos yra išdažytos gelsvai, o viena salė – pilkai“, – tokie kūrėjos Julijos Janus žodžiai, pristatant savo ir bendraminčių kurtą šiuolaikinio dizaino parodą „Slapta meilė“, tapo intriguojančia preliudija į pasakojimą žiūrovams. Ir išties, pakilus mažiau pastebimais laiptais, esančiais rotušės pirmo aukšto menės dešinėje, pravėrus dideles medines duris atsiduriama netikėtai intymioje parodinėje erdvėje. Jos ašimi tampa architekto Gedimino Stoškaus sukurta stilizuota XVI a. karališkosios miegamojo erdvės scenografija

Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas