Autorius: Ignas Kazakevičius
Ignas Kazakevičius
Dar vienas ėjimas
Ringailės Marcinauskaitės paroda „Švęskim gyvenimą“ Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje
Patirtys, kurios ramina, primena, sugrąžina į pradžią, leidžia išgirsti tylą tarp dviejų minčių; patirtys, kurios žeidžia, bet atveria, kurios klaidina, bet moko abejoti, leidžia paklysti tam, kad rastum kryptį; patirtys, kurios sugrąžina vaikystės žaidimą, o jų taisyklės kuriamos čia ir dabar; patirtys, kurios primena, kad kiekvienas fragmentas yra visumos atspindys, kad atsitiktinumai daug ką lemia; patirtys, kurios leidžia būti – be vaidmens, be išankstinio atsakymo; kurios tampa tiltu tarp savęs ir kito, tarp žaidimo ir tikrovės, tarp akimirkos ir amžinybės.
Ignas Kazakevičius
Galerija kaip tapatybės forma
Apie AP galerijos gyvavimo dešimtmetį
AP galerija mini veiklos dešimtmetį, ir tai ne tik simbolinis laiko ženklas. Šie dešimt metų – tai nuoseklaus dialogo su menininkais ir žiūrovais rezultatas, atvėręs duris ne vienai reikšmingai parodai ir iniciatyvai. Šiandien galerija „matuoja“ nueitą kelią ir į ateitį žvelgia kaip į erdvę, kurioje galima stiprinti ryšį su jau pažįstamais autoriais, drąsiai kviesti naujus, o svarbiausia – išlaikyti gyvą, kintančią aplinką, aktualią meno publikai.
Ignas Kazakevičius
Septyni Tauragės kvadratai
Tauragės festivalis „Kvadratu“
Kasmetinis Tauragės festivalis „Kvadratu“ jau nuo 2019-ųjų kviečia miestą patirti kitaip: čia aikštės tampa scenomis, gatvės virsta galerijomis, o kasdienės erdvės – netikėtais kultūros atradimais. Vizualieji ir medijų menai, šokis, teatras bei instaliacijos įsilieja į urbanistinį ritmą, kuriame kiekvienas žiūrovas, netgi praeivis tampa dalyviu.
Ignas Kazakevičius
Nematytas Čiurlionis
Apie parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M.K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“
Tarp simbolinio jūros gintaro lopšio ir žvaigždžių buveinės tęsiasi kelias, kuriuo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis eina tyliai, tačiau paskui jį žengia minios gerbėjų, žiūrovų, sekėjų ir tęsia meninės transcendencijos trajektoriją. Šis kelias, kurį atrado pats menininkas, be teorinio verbalizavimo ar manifestų, šiandieną atveria erdvę interpretacijoms, leidžiančioms žiūrovų auditorijai įsitraukti į vizualiai artikuliuotą filosofinį diskursą.
Ignas Kazakevičius
Kūniški tekstilės būviai
Apie Jūratės Kazakevičiūtės parodą „Kintantys kūnai“
Ši recenzija – siurrealistinė kelionė per Jūratės Kazakevičiūtės parodą „Kintantys kūnai“, kuri šiuo metu eksponuojama VDA parodų salėse „Titanikas“. Ji susieja natūrą ir kultūrą, kūną ir medžiagą, žmogų ir gamtą. Pasitelkdamas tekstilės meno kontekstus ir tam tikras, netgi labai tolimas analogijas su Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjais, bandau tyrinėti „minkštosios skulptūros“ fenomeną kaip poetinę ekologiją ir jutiminį kraštovaizdžio skaitymo būdą.
Ignas Kazakevičius
Tarp tradicijos ir ekspresijos
Agnijos Koreniukės grafikos vizija
Agnija Koreniukė yra viena įdomiausių šiuolaikinių lietuvių grafikių, jos kūryba apima įvairias technikas – linoraižinius, monotipijas, piešinius, litografijas ir koliažus. Jos meninė raiška pasižymi stipria introspekcija, giliomis emocinėmis vibracijomis ir formaliu ekspresyvumu. 2007 m. menininkė baigė grafinio dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje ir nuo tada jau daugiau nei 15 metų aktyviai kuria.
Ignas Kazakevičius
Soft Fusion
Iš ciklo „Pastabos ir paraštės. Menotyrininko dienoraštis“
Šių metų jau tradicine tapusios Fotografijos šventės paroda Klaipėdoje šį kartą dėl mums jau įprasto ir paraleline realybe tapusio karantino natūraliai skilo į dvi dalis. Visumą matote virtualioje erdvėje. Tikroji paroda lieka už kadro ir tai tik pakursto tyrinėjimo aistrą, skatina smalsumą, naują konteksto įvertinimą, netgi naujo kūrimą.
Ignas Kazakevičius
Vila Manila ir dingęs Treigys
Iš ciklo „Pastabos ir paraštės. Menotyrininko dienoraštis“
Manila. Pavadinimas suintrigavo. Artėjo ruduo. Vakarų danguje vėso ir vis ryškiau staipėsi žvaigždės. Baroti galerijoje taikiai sugyveno asociatyvusis konstruktyvizmas ir konkrečioji romantika. Apsilankiau nepaisydamas to, kad kūrybiniame Remigijaus Treigio ir Dano Aleksos kūrinių duete vargiai ar galėjai tikėtis vanilinio cukraus, kamerinio jaukumo ir holivudinės rudų akių šilumos. „Manila is calling my name“ – puikus bendradarbiavimo estetikos kūrinys, konceptualiausia kada nors apskritai Baroti galerijoje surengta paroda.
