Apie parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M.K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“
Tarp simbolinio jūros gintaro lopšio ir žvaigždžių buveinės tęsiasi kelias, kuriuo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis eina tyliai, tačiau paskui jį žengia minios gerbėjų, žiūrovų, sekėjų ir tęsia meninės transcendencijos trajektoriją. Šis kelias, kurį atrado pats menininkas, be teorinio verbalizavimo ar manifestų, šiandieną atveria erdvę interpretacijoms, leidžiančioms žiūrovų auditorijai įsitraukti į vizualiai artikuliuotą filosofinį diskursą.
Apie Jūratės Kazakevičiūtės parodą „Kintantys kūnai“
Ši recenzija – siurrealistinė kelionė per Jūratės Kazakevičiūtės parodą „Kintantys kūnai“, kuri šiuo metu eksponuojama VDA parodų salėse „Titanikas“. Ji susieja natūrą ir kultūrą, kūną ir medžiagą, žmogų ir gamtą. Pasitelkdamas tekstilės meno kontekstus ir tam tikras, netgi labai tolimas analogijas su Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjais, bandau tyrinėti „minkštosios skulptūros“ fenomeną kaip poetinę ekologiją ir jutiminį kraštovaizdžio skaitymo būdą.
Agnijos Koreniukės grafikos vizija
Agnija Koreniukė yra viena įdomiausių šiuolaikinių lietuvių grafikių, jos kūryba apima įvairias technikas – linoraižinius, monotipijas, piešinius, litografijas ir koliažus. Jos meninė raiška pasižymi stipria introspekcija, giliomis emocinėmis vibracijomis ir formaliu ekspresyvumu. 2007 m. menininkė baigė grafinio dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje ir nuo tada jau daugiau nei 15 metų aktyviai kuria.
Iš ciklo „Pastabos ir paraštės. Menotyrininko dienoraštis“
Šių metų jau tradicine tapusios Fotografijos šventės paroda Klaipėdoje šį kartą dėl mums jau įprasto ir paraleline realybe tapusio karantino natūraliai skilo į dvi dalis. Visumą matote virtualioje erdvėje. Tikroji paroda lieka už kadro ir tai tik pakursto tyrinėjimo aistrą, skatina smalsumą, naują konteksto įvertinimą, netgi naujo kūrimą.
Iš ciklo „Pastabos ir paraštės. Menotyrininko dienoraštis“
Manila. Pavadinimas suintrigavo. Artėjo ruduo. Vakarų danguje vėso ir vis ryškiau staipėsi žvaigždės. Baroti galerijoje taikiai sugyveno asociatyvusis konstruktyvizmas ir konkrečioji romantika. Apsilankiau nepaisydamas to, kad kūrybiniame Remigijaus Treigio ir Dano Aleksos kūrinių duete vargiai ar galėjai tikėtis vanilinio cukraus, kamerinio jaukumo ir holivudinės rudų akių šilumos. „Manila is calling my name“ – puikus bendradarbiavimo estetikos kūrinys, konceptualiausia kada nors apskritai Baroti galerijoje surengta paroda.