7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Greta Vilnelė

Greta Vilnelė

Kafkos vertas absurdas

Spektaklis „Šuo, naktis ir peilis“

Pauliaus Ignatavičiaus režisuotame spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“ pagal Mariuso von Mayenburgo pjesę – nemalonu ir nepatogu. Salėje tvanku, sėdime su respiratoriais, nėra kuo kvėpuoti. O pjesėje parašyta: „Buvo karšta rugpjūčio naktis.“ Tad gal režisierius sąmoningai verčia žiūrovus prakaituoti? Aktorius Arnoldas Augustaitis, vaidinantis šuns šeimininką, švilpia bandydamas surasti šunį. Labai nemalonus garsas. Spektakliui įpusėjus ima tirpti blauzdos nuo pernelyg ilgo sėdėjimo nepatogia poza, bet „Menų spaustuvės“ Kišeninėje salėje kitaip būti negali.

Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas ir Rūta Raciūtė spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas ir Rūta Raciūtė spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Arnoldas Augustaitis ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Arnoldas Augustaitis ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Rūta Raciūtė ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Rūta Raciūtė ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Rūta Raciūtė spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Rūta Raciūtė spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Rūta Raciūtė ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Rūta Raciūtė ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Greta Vilnelė

Perrašyta antika

Teatro „Menas“ spektaklio „ANTI“ gastrolės Vilniuje

Spektakliai, skirti paaugliams ir statomi pagal kūrinius iš privalomosios mokyklinės literatūros sąrašo, dažnai neatranda ryšio su jaunaisiais žiūrovais. Galbūt dėl sutrikusio šiuolaikinių jaunuolių gebėjimo išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką nei akademinė valanda arba dėl retai Švietimo ministerijos peržvelgiamos privalomų kūrinių programos aktualumo stokos. Išskirti vieną konkrečią priežastį būtų ne tik sudėtinga, bet ir neteisinga: tai kėsintųsi suniveliuoti paauglių asmenybes. Tad retas kūrėjas ryžtasi kurti spektaklį paaugliams, nes, norint tai įgyvendinti sėkmingai, reikia stiprios šiuolaikinės jaunimo kultūros pajautos.

Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aliona Kuriakina spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aliona Kuriakina spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Greta Vilnelė

Teatras, nukeltas nuo konvejerio

Pokalbis su aktore Agnieška Ravdo

Aktorė Agnieška Ravdo sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Žuvėdra“ (rež. Oskaras Koršunovas, OKT, 2015), „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ (rež. Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir OKT, 2015), „Fjorenca“ (rež. Jonas Vaitkus, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2016), „Apreiškimas Marijai“ (rež. Vaitkus, LNDT, 2016), „Mūsiškiai“ (rež. Artūras Areima, Juozo Miltinio dramos teatras (JMDT), 2019), „Detoksikacija“ (rež. Darius Gumauskas, OKT, 2021) ir kt. 2020 m. aktorė buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už Monikos vaidmenį spektaklyje „Kelionė į Edeną“ (rež. Augustas Gornatkevičius, JMDT, 2019).

Agnieška Ravdo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Agnieška Ravdo ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Agnieška Ravdo ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Dapšys ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Dapšys ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Nostalgijos jūra

Nauji filmai – „Siuzana Andler“

Prancūzų režisieriaus Benoît Jacquot filmas „Siuzana Andler“ („Suzanna Andler“, Prancūzija, 2021) – tai melodrama, kurios veiksmas vyksta vienoje Prancūzijos Rivjeros viloje. Šis filmas žiūrovus grąžina į kino pradžiai artimą stilių (dėl techninių galimybių ribotumo), kai kinas buvo labai arti teatro. Sąlyčio taškai atsiskleidžia per filmo ritmą, atmosferą, veikėjus.

„Siuzana Andler“
„Siuzana Andler“
„Siuzana Andler“
„Siuzana Andler“
„Siuzana Andler“
„Siuzana Andler“
Greta Vilnelė

Tyla prieš audrą

„Atviro rato“ spektaklis „Karantino dienoraščiai“

Tebesitęsianti pasaulinė COVID-19 pandemija negrįžtamai pakeitė žmonių gyvenimą: vienišumo pakirsta visuomenė tapo mažiau sociali, ištisos šeimos vis dar neatsigauna po artimųjų praradimo, o ateities pasaulio kūrėjai auga prikalti prie kėdžių, vietoj emocinio intelekto ugdydami kompiuterinį raštingumą. Šiuo sunkiu laikotarpiu žmonės ėmėsi namų sąlygomis ieškoti emocinės paramos kultūroje.

Scena iš spektaklio „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Vesta Šumilovaitė spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Vesta Šumilovaitė spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Marija Korenkaitė, Jurgis Marčėnas ir Justina Smieliauskaitė spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Marija Korenkaitė, Jurgis Marčėnas ir Justina Smieliauskaitė spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Vesta Šumilovaitė spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Vesta Šumilovaitė spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Karolis Kasperavičius ir Justina Smieliauskaitė spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Karolis Kasperavičius ir Justina Smieliauskaitė spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Vesta Šumilovaitė spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Vesta Šumilovaitė spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Justas Tertelis ir Jurgis Marčėnas spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Justas Tertelis ir Jurgis Marčėnas spektaklyje „Karantino dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Greta Vilnelė

Altruistiško gyvenimo aprašymas

Stalo teatro spektaklis jaunimui „Rhesanium“

Stalo teatras su vadove ir režisiere Saule Degutyte priešaky savo veiklą pradėjo 2004 metais. Teatro repertuaras orientuotas į vaikus ir jaunimą. Spektakliai pasižymi objektų teatrui būdingais principais, gyvai atliekama muzika. Viena naujausių Stalo teatro premjerų – Liudviko Rėzos biografijos motyvais paremtas spektaklis jaunimui „Rhesanium“.

Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. S. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. S. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. S. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. S. Šiekštelės nuotr.
Greta Vilnelė

Užburtas kartų ratas

Nauji filmai – „Košmarų skersgatvis“

Naujausias Guillermo del Toro filmas „Košmarų skersgatvis“ („Nightmare Alley“, JAV, Meksika, 2021) yra ne tik intrigos kupina veiksmo drama, bet ir psichologizuotas žmogaus nuopuolio pavyzdys. Filmas pasakoja apie neturtingą, bet ambicingą vyriškį Stantoną Karlailą (Bradley Cooper) ir jo vidinę kelionę, apimančią ne tik paikus mentalizmo triukus, skirtus publikai linksminti, bet ir apgaulingus spiritizmo seansus, įtraukiančius į pavojingą žaidimą savo ir kitų gyvenimais.

Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Kadras iš filmo „Košmarų skersgatvis“
Greta Vilnelė

Dvipusis zoologijos sodas

Artūro Areimos teatro filmas-spektaklis „Našlės“

Artūro Areimos teatro (AAT) trupės pasirinkimas naują spektaklį kurti pagal Sławomiro Mrożeko tragikomediją „Našlės“ šiek tiek nestandartinis, atsižvelgiant į kelerių pastarųjų metų režisieriaus išbandytą dramaturginę medžiagą – individo išgyvenimus šių dienų pasaulyje tyrinėjančią Falko Richterio dramaturgiją bei tokių provokuojančių šiuolaikinių dramos meistrų kaip Markas Ravenhillas ir Heineris Mülleris tekstus. Dar viena AAT tendencija – vokiečių dramaturgijos inscenizacijų gausa. Tad lenkų dramaturgo Mrożeko vieno veiksmo pjesė apie klastingas našles šiame kontekste išsiskiria.

Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Justė Buslavičiūtė filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Justė Buslavičiūtė filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Rokas Petrauskas filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Rokas Petrauskas filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Tomas Rinkūnas filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Tomas Rinkūnas filme-spektaklyje „Našlės“. AAT nuotr.
Filmas-spektaklis „Našlės“. AAT nuotr.
Filmas-spektaklis „Našlės“. AAT nuotr.
Filmas-spektaklis „Našlės“. AAT nuotr.
Filmas-spektaklis „Našlės“. AAT nuotr.
Filmas-spektaklis „Našlės“. AAT nuotr.
Filmas-spektaklis „Našlės“. AAT nuotr.
Greta Vilnelė

Kiekybė be kokybės

Dvi šiuolaikinio šokio spektaklių premjeros

Gruodžio 11 d. „Menų spaustuvėje“ pristatytas pirmasis Lietuvos šokio istorijoje šokio detektyvas „Kill, Baby, Kill“ (Šeiko šokio teatras), persunktas amerikietiškos 10-ajame dešimtmetyje sukurto mistinio serialo „Tvin Pyksas“ dvasios.

Mantas Černeckas, Viktorija Zobielaitė ir Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Kill, Baby, Kill“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Černeckas, Viktorija Zobielaitė ir Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Kill, Baby, Kill“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Kill, Baby, Kill“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Kill, Baby, Kill“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kill, Baby, Kill“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kill, Baby, Kill“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Kill, Baby, Kill“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Kill, Baby, Kill“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kill, Baby, Kill. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kill, Baby, Kill. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Kill, Baby, Kill“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Kill, Baby, Kill“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kill, Baby, Kill. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kill, Baby, Kill. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Sponsored“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Sponsored“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Atminties šokis

Performatyvus šokio vyksmas „Nematomas šokis“

Kas yra šokis? Judesys, choreografija, menas, jausmas, raiška, kontaktas, susitikimas, bendruomenė, mazochizmas, malonumas, būsena. Koks jis? Klasikinis, modernus, šiuolaikinis, elegantiškas, maištaujantis...

Scena iš performatyvaus šokio vyksmo „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Scena iš performatyvaus šokio vyksmo „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Scena iš performatyvaus šokio vyksmo „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Scena iš performatyvaus šokio vyksmo „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Scena iš performatyvaus šokio vyksmo „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Scena iš performatyvaus šokio vyksmo „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Scena iš performatyvaus šokio vyksmo „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Scena iš performatyvaus šokio vyksmo „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Scena iš performatyvaus šokio vyksmo „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Scena iš performatyvaus šokio vyksmo „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Andrius Katinas performatyviame šokio vyksme „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Andrius Katinas performatyviame šokio vyksme „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Andrius Katinas ir Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė performatyviame šokio vyksme „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Andrius Katinas ir Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė performatyviame šokio vyksme „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Scena iš performatyvaus šokio vyksmo „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Scena iš performatyvaus šokio vyksmo „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas