Autorius: Santa Lingevičiūtė
Santa Lingevičiūtė
Be tapatybės
Nauji filmai – „Opus“
Prodiuserinė kompanija „A24“ garsėja siaubo žanro produkcija, tad būsimi žiūrovai jau žino, ko tikėtis iš vieno ar kito greitai pasirodysiančio filmo. Naujausio produkto „Opus“ (rež. Mark Anthony Green, JAV, 2025) reklaminis klipas žadėjo linksmą siaubo trilerį, tačiau po premjeros Sandanso kino festivalyje liko nusivylę ir paprasti žiūrovai, ir kino kritikai. Daugelis tiesiog nesuprato, ką naujai iškeptas režisierius Greenas (debiutinis ilgametražis filmas) norėjo pasakyti.
Santa Lingevičiūtė
Tarp „Krikštatėvio“ ir „Pilkų debesų“
Nauji filmai – „Brutalistas“
Po apdovanojimų Venecijos kino festivalyje Brady Corbeto „Brutalistas“ („The Brutalist“, JAV, D. Britanija, Kanada, 2024) imtas lyginti su Francio Fordo Coppolos „Krikštatėviu“, Paulo Thomo Andersono „Bus kraujo“ ar Sergio Leone’s „Kartą Amerikoje“. Ne tik žiūrovus, bet ir kritikus šis filmas suskaldė. O Corbetas turbūt siekė sugrįžti į didįjį praeities kiną, mat juosta nufilmuota senokai nebenaudojama „VistaVision“ technologija.
Santa Lingevičiūtė
Meno galia ar negalia?
Nauji filmai – „Sing Singo kalėjimas“
Jei pelnytai atsiduri kalėjime, čia gali nuveikti daug ką: toliau būti Seimo nariu, studijuoti, rašyti autobiografiją, rinktis religinį kelią arba, kaip Grego Kwedaro filme „Sing Singo kalėjimas“ („Sing Sing“, JAV, 2023), įsitraukti į reabilitacijos per meną (RTA) programą. Šio filmo masinis populiarumas ir „Oskarų“ nominacijos leidžia daryti prielaidą, kad visuomenei verkiant reikia grupinės terapijos.
Santa Lingevičiūtė
Imitacija
Nauji filmai – „Akiplėša“
Praėjusių metų Lokarno kino festivalio žiuri, kuriai vadovavo austrų režisierė Jessica Hausner, skirdama „Auksinį leopardą“ už geriausią filmą, taip įvertino Saulės Bliuvaitės debiutinę ilgametražę „Akiplėšą“ (Lietuva, 2024): „Šis debiutas išsiskiria iš ilgo istorijų apie brendimą sąrašo ir trykšta nepaprastu talentu. Jaunai režisierei pavyko mus įtraukti savo personažų psichologija, įelektrinančia vaidyba, kinematografiniais sprendimais ir beveik nerimą keliančia atmosfera.“
Santa Lingevičiūtė
Ne savo batuose
Nauji filmai – „Mikis 17“
Pietų Korėjos režisierius Bong Joon-ho turi visus svarbiausius Vakarų pasaulio apdovanojimus: „Auksinę palmės šakelę“, „Auksinį gaublį“ ir „Oskarą“ už geriausią metų filmą („Parazitas“, 2019). Šis kūrėjas jau įrodė, kad gali imtis bet kokio žanro ir temos, nors, akivaizdu, labiausiai jį domina socialinė nelygybė. Taigi keistoka, jog, turėdamas tokį įdirbį ir žinomumą, ėmėsi Holivudo produkcijos, juo labiau kad kadaise su kitais korėjiečių kūrėjais aršiai priešinosi holivudiniam turiniui, uzurpavusiam jo šalies rinką, ir labai šmaikščiai pašiepė JAV kariuomenės veiksmus filme „Šeimininkas“ („Gwoemul“, 2006).
Santa Lingevičiūtė
Ko laukti 2025-aisiais?
Laukiamiausi šių metų filmai
Nors didžiosios kino studijos sausį tradiciškai vadindavo atsikratymo mėnesiu ir į kino teatrus ar namų kino platformas „numarinimui“ išleisdavo, jų nuomone, mažiausiai vykusius filmus, šių metų sausį pasirodė ne vienas dėmesio vertas darbas ir įvyko dvi lietuviškos premjeros: „Naktinio seanso“ (rež. Algimantas Puipa) ir ilgai lauktų „Pietinia kronikų“ (rež. Ignas Miškinis). Visų įdomių šiais metais pasirodysiančių filmų išvardyti neįmanoma, tad trumpai pristatau, mano nuomone, tuos, į kuriuos derėtų bent atkreipti dėmesį.
Santa Lingevičiūtė
Vaikai iš 10-ojo dešimtmečio
Nauji filmai – „Pietinia kronikas“
Apžvelgdama Igno Miškinio kūrybą knygoje „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“, palinkėjau (veikiau iš egoistinių paskatų) tuo metu dar kuriančiam filmą „Pietinia kronikas“ režisieriui lengvumo ir saldumo, kokį jis demonstravo tik atėjęs į kiną. Miškinis pasirašė išties sudėtingai užduočiai – adaptuoti didžiulio populiarumo sulaukusį to paties pavadinimo Rimanto Kmitos romaną, ir visa filmo kūrybinė grupė, neišgąsdinta „kultinio kūrinio“ etiketės, įgyvendino lūkesčius su kaupu: kiekvieno komandos nario asmeninė patirtis tapo statybine filmo medžiaga – labai profesionaliai apgalvota, išanalizuota ir užbaigta.
Santa Lingevičiūtė
Antrosios lyties esminis instinktas
Nauji filmai – „Gera mergaitė“
Vyresnio amžiaus Holivudo herojės išgyvena renesansą – jos nebe piktadarės ar pajuokos vertos frustruotos nevykėlės, viliojančios ar persekiojančios jaunesnius vyrus. Pastaruoju metu filmuose jos tampa pagrindinėmis veikėjomis, o ne kažkokiu vienos ar kitos kartos degradacijos simboliu. Taip rašo „The New York Times“ apžvalgininkė Amanda Hess. Pasak jos, vyresnė moteris pagaliau tapo patraukliu visaverčiu žmogumi.
Santa Lingevičiūtė
Išeiti oriai
Nauji filmai – „Už gretimų durų“
Kuo vyresnis tampi, tuo dažniau susimąstai apie mirtį, juk ji – gyvenimo dalis. Susitaikymo (arba ne) su ja procesas užtrunka: vieni ją mato tamsiai, lyg juodąją skylę, kiti bando pabaigą traktuoti kuo šviesiau, nes, galbūt, gyvenimą dabartiniame pasaulyje palikti ne taip ir baisu. Akivaizdu, kad ispanų režisierius Pedro Almodóvaras apie tai mąsto vis dažniau ir be užuolankų. Akivaizdu ir tai, kas jį labai baugina, – išėjimo akimirką likti vienam. Apie šią baimę ir senėjimą režisierius pasakojo jau ankstesniame filme „Skausmas ir šlovė“, o naujausiame darbe „Už gretimų durų“ („The Room Next Door“, Ispanija, JAV, 2024) apie mirtį jis kalba tiesiai.
Santa Lingevičiūtė
Be skonio
Nauji filmai – „Eretikas“
Abejonė ir tikėjimas – kiekvieno iš mūsų gyvenimo palydovai. O štai naujausias scenaristų ir režisierių Scotto Becko ir Byano Woodso siaubo trileris „Eretikas“ („The Heretic“, JAV, Kanada, 2024) savo reklaminiame šūkyje kviečia abejoti viskuo, ypač religija. Taigi vieną dieną dviem jaunoms mormonėms seserims Barns (Sophie Thatcher) ir Pakston (Chloe East), pasibeldusioms į Kolorado priemiesčio namo duris, teks strigti ne tik egzistenciniuose įsitikinimų, vertybių, bet ir išgyvenimo (tikrąja šio žodžio prasme) labirintuose.
