7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Be tapatybės

Nauji filmai – „Opus“

Santa Lingevičiūtė
Nr. 16 (1551), 2025-04-25
Kinas
„Opus“
„Opus“

Prodiuserinė kompanija „A24“ garsėja siaubo žanro produkcija, tad būsimi žiūrovai jau žino, ko tikėtis iš vieno ar kito greitai pasirodysiančio filmo. Naujausio produkto „Opus“ (rež. Mark Anthony Green, JAV, 2025) reklaminis klipas žadėjo linksmą siaubo trilerį, tačiau po premjeros Sandanso kino festivalyje liko nusivylę ir paprasti žiūrovai, ir kino kritikai. Daugelis tiesiog nesuprato, ką naujai iškeptas režisierius Greenas (debiutinis ilgametražis filmas) norėjo pasakyti. Žiūrint filmą ir man kilo panašių klausimų, maža to, apėmė keistas déjà vu jausmas, kad vieną ar kitą sceną esu mačiusiu anksčiau, veikėjus buvau sutikusi kituose filmuose, jų sakomas replikas taip pat jau kažkur girdėjau.

Tiesą sakant, Greenas turbūt peržiūrėjo visus įmanomus šiuolaikinius siaubo filmus. Štai siužetas labai panašus į 2022 m. „Meniu“ su Ralphu Fiennesu („The Menu“, rež. Mark Mylod, 2022), tik „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintą šefą tereikia pakeisti popmuzikos ikona. Panašumų galima rasti ir su filmais „Saulės kultas“ („Midsommar“, rež. Ari Aster, 2019), „Ištraukti peiliai 2“ („Glass Onion“, rež. Rian Johnson, 2022) ar su serialu „Baltasis lotosas“ („The White Lotus“, nuo 2021).

Istorija prasideda, kaip ir pridera tradiciniam siaubo filmo žanrui: ekscentriška popmuzikos ikona, muzikos genijumi vadinamas Alfredas Moretis (John Malkovich), po trisdešimties metų tylos paskelbia išleidžiantis naują albumą nekukliu pavadinimu „Cezario prašymas“ ir į savo atokią rezidenciją pakviečia grupelę žiniasklaidos atstovų, esą šie turės galimybę sudalyvauti tikroje muzikinėje revoliucijoje. Vos tik jiems atvykus į dykumą paaiškėja, kad čia gyvena sektantų bendruomenė, dėvinti mėlynus kostiumus, garbinanti grožį, kūrybinį procesą ir, aišku, patį Moretį.

Žinoma, kaip ir pridera tokiam kinui, atsiranda veikėja, matanti giliau ir plačiau, kas slypi už paviršiaus. Tai Arielė (Ayo Edebiri) – grynakraujė milenialsė, turinti didelių ambicijų ir nerimaujanti, kad iki keturiasdešimties (nors jai dar nėra nė trisdešimt) nebus parašiusi nė vienos knygos... Dar filmo pradžioje šiuos nerimavimus ji išsako savo draugui, kuris turbūt tiksliausiai apibūdina ne tik pačios Arielės situaciją, bet ir visą filmą: ji neturi ko papasakoti, nes nėra nei pakankamai turtinga, nei pakankamai skurdi, kad būtų įdomi, tad mažai šansų, jog išsiskirs iš minios.

Užtat iš minios (ne tik personažų, bet ir aktorių) išsiskiria Johno Malkovichiaus įkūnytas Alfredas Moretis. Jis mįslingas ir elegantiškas kaip Prince’as arba Davidas Bowie, ekstravagantiškas kaip Eltonas Johnas ar kokia Lady Gaga, viename epizode aprengtas beveik kaip Michaelas Jacksonas. Regis, filme apskritai daugiau dėmesio sutelkta į veikėjų drabužius nei į scenarijų. Galbūt ir neturėtų stebinti, mat Markas Anthony Greenas dirbo mados apžvalgininku garsiame vyrams skirtame žurnale „GQ“.

Akivaizdu ir tai, kad Greenas geba kurti įtraukius video „TikTokui“, tačiau ilgametražiam darbui to nepakanka. Filme ne gilinamasi, o tik paliečiamos tokios temos kaip fanų kultūra, šiuolaikinių žvaigždžių (nebūtinai kino) populiarumo absurdiškumas, profesionalios žurnalistikos nebuvimas ir galiausiai lyg nurodoma, kad norint parašyti bestselerį nereikia būti kūrybingam, – knygos populiarumas priklauso nuo palankiai susiklosčiusių aplinkybių, kaip Arielės atveju. Tačiau už paviršutiniškai paliestas temas turbūt labiau nuvilia tai, kad „Opus“ baisiai trūksta humoro, įtampos ir siaubo, žadėto per reklamos kampaniją.

Regis, Greenui labiau rūpėjo keistumas vardan keistumo, o siužetas paaukotas vardan provokacijos, mat pasakojimo tonas keičiasi per daug dažnai ir visiškai atsitiktinai, todėl bet kokios satyros užuomazgos paskęsta vaizdų chaose. Taip ir lieka neaišku, koks kulto tikslas ir planas valdyti pasaulį pasitelkiant dešinę smegenų pusę, kokie buvo tikrieji Morečio ketinimai, ką jis bando pasmerkti, kokios jo baimės ar praeities žaizdos. Galiausiai tai filmas, per daug garbinantis pirminius jo įkvėpimo šaltinius ir visiškai pamiršęs susikurti savo tapatybę.

 

P. S. Už detektyvinį siužetą Agatha Christie šiam režisieriui būtų parašiusi dvejetą.

„Opus“
„Opus“
„Opus“
„Opus“
„Opus“
„Opus“
„Opus“
„Opus“
„Opus“
„Opus“