7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Antrosios lyties esminis instinktas

Nauji filmai – „Gera mergaitė“

Santa Lingevičiūtė
Nr. 3 (1538), 2025-01-24
Kinas
„Gera mergaitė“
„Gera mergaitė“

Vyresnio amžiaus Holivudo herojės išgyvena renesansą – jos nebe piktadarės ar pajuokos vertos frustruotos nevykėlės, viliojančios ar persekiojančios jaunesnius vyrus. Pastaruoju metu filmuose jos tampa pagrindinėmis veikėjomis, o ne kažkokiu vienos ar kitos kartos degradacijos simboliu. Taip rašo „The New York Times“ apžvalgininkė Amanda Hess. Pasak jos, vyresnė moteris pagaliau tapo patraukliu visaverčiu žmogumi. Ir iš tiesų, tokių filmų herojų santykiai vis labiau niuansuoti, ne ją, o ji traukia daug jaunesnius vyrus (jei kalbėtume tik apie heteroseksualią trauką). Vyresnio amžiaus moteris galios įgauna ne todėl, kad suvilioja jaunesnį vyrą, – ji ją spinduliuoja pati savaime, ji ne tik emociškai brandi, bet ir turinti nemenką seksualinę patirtį.

 

Tokia yra Halinos Reijn filmo „Gera mergaitė“ („Babygirl“, Nyderlandai, JAV, 2024) pagrindinė herojė Romi, kurios vaidmeniui turbūt niekas kitas taip negalėjo tikti, kaip Nicole Kidman. Tai subrendusi „Plačiai užmerktų akių“ („Eyes Wide Shut“, rež. Stanley Kubrick, 1999) ir „Laikraštininko“ („The Paperboy“, rež. Lee Daniels, 2012) veikėja, tobulai išmokusi socialinius vaidmenis.

 

Romi – augančios robotikos bendrovės vadovė, kurios kūno ar veido judesiai tokie pat preciziški kaip ir jos kompanijoje dirbančių robotų. Kiekviename žingsnyje ją konsultuoja ryšių su visuomene kolegos, mat Romi viešasis įvaizdis turi sutapti su bendrovės vertybėmis, o generalinė direktorė būti sektinu pavyzdžiu jaunajai moterų kartai. Kai reklaminėje medžiagoje Romi pavartoja žodį „silpnumas“, jį komunikacijos atstovai prašo pakeisti į labiau įgalinantį atitikmenį. Tobulos žmonos ir motinos vaidmenis Romi atlieka ir namie, tad kaip galėjo nutikti, kad tokios pavydėtinos (?) savitvardos moteris nusprendžia rizikuoti viskuo ir užmegzti romaną su perpus jaunesniu stažuotoju Samueliu (Harris Dickinson).

 

Jau pačioje filmo pradžioje, kai po sekso su vyru, kurį vaidina Antonio Banderasas, Romi save tenkina žiūrėdama pornofilmą, režisierė duoda užuominą, kad moteriai kažko nepakanka. Regis, vienintelis stažuotojas Samuelis įžvelgia savo vadovėje kažką, ką ji ilgus metus giliai slėpė ir slopino. Konservatyvūs žinovai tai pavadintų moters amžiaus vidurio krize arba griebtųsi menopauzės temos, tačiau režisierė ir aktorė Halina Reijn, dirbusi su Paulu Verhoevenu, atskleidžia esminį moters instinktą iš jos perspektyvos ir tarytum klausia: ar tikrai moteris turėtų gniaužti savo gyvuliškąjį pradą? Dar vienas klausimas – kodėl moteris gėdijasi išsakyti savo troškimus tol, kol galiausiai jos gyvenime įvyksta tam tikras lūžis ar net sprogimas?

 

Romi ir Samuelis – lygiaverčiai žaidėjai, nes abu iš pradžių jaučiasi vienodai nesaugiai, tačiau leisdamiesi į nevaržomą savo seksualumo tyrinėjimą jie išsilaisvina nuo ilgai viduje laikytos gėdos. Intymiausiai ir erotiškiausiai filme atrodo ne grafiškai vaizduojamos sekso scenos (jų šiaip ir nėra), o akimirkos, kupinos netikrumo, keistų garsų, netyčinių nepatogių pozų ar neakivaizdžių jausmų proveržių. Ir Romi, ir Samuelis vienu metu yra ir stiprūs, pasitikintys savimi, ir trapūs, trumpam atsikratę kasdienybės suvaržymų, o režisierė savo herojų nei smerkia, nei jiems moralizuoja, veikiau teigia, kad malonumai nebūtinai turi būti „kalti“ (referuoju į guilty pleasure).

 

Nicole Kidman sakė, kad „Gera mergaitė“ jai – pirmiausia egzistencinę krizę išgyvenančios moters metafora, moters, kuri ilgą laiką negalėjo integruoti visų savo skirtingų pusių į vienį. Nors tai vienos brandžios moters istorija, tokia krizė paliečia daugelį, kai pradeda kilti savęs suvokimo klausimai, kai ima kamuoti nerimas, nes nesame tikri, kas mes tokie ir ko norime iš tikrųjų, taigi filmą galima apibūdinti ir kaip neturintį lyties.

 

Halina Reijn sukūrė ne erotinį trilerį, o veikiau juodojo humoro komediją apie vidutinio amžiaus žmonių savęs atradimą, apie mokymąsi pamilti save visokį – ne tik tą, kurį mėgstame demonstruoti išoriniam pasauliui. Linksmina režisierės vyrų aktorių pasirinkimas. Pavyzdžiui, Samuelį vaidinantį Harrisą Dickinsoną atpažins mačiusieji Rubeno Östlundo „Liūdesio trikampį“ (2022), kartu prisimins ir kaip jo personažas prisitaikė, patekęs į negyvenamą salą su išgyvenusiais prabangios jachtos keleiviais... O štai Lotynų šalių žurnalistus ypač domino Antonio Banderaso, kurio personažas negeba patenkinti savo žmonos, vaidmuo. Aktorius atšovė vaidinti sutikęs iškart, nes norėjęs atkreipti dėmesį į politinio korektiškumo amžiuje įsigalėjusią savicenzūrą, dėl kurios kenčia ne tik moterys, bet ir vyrai. O kai filmo pabaigoje Romi aukštas pareigas einančiam vyrui kolegai atšauna, jog jei norės būti pažeminta, sumokės kam nors, kad tai padarytų, tai išlaisvina ne tik ją, tačiau ir ne vieną žiūrovą.

„Gera mergaitė“
„Gera mergaitė“
„Gera mergaitė“
„Gera mergaitė“
„Gera mergaitė“
„Gera mergaitė“
„Gera mergaitė“
„Gera mergaitė“
„Gera mergaitė“
„Gera mergaitė“