Kalėdinė miniatiūrų paroda

Gruodžio 1 dieną, Galerijoje RA, Vilniuje yra atidaroma jau dvyliktą kartą vyksianti kalėdinė miniatiūrų paroda. Kasmetinė paroda yra proga tapytojams draugiškai pasivaržyti jiems neįprasto formato rungtyje (daugelis parodoje dalyvaujančių menininkų yra pratę kurti ant kur kas didesnių drobių), tačiau paroda yra ne tik šventinio sezono šauklys, bet ir pratimas atsakyti į klausimą, ar miniatiūra iš tiesų yra tik dailės kūrinio formatas, o ne atskiras dailės žanras. Nustatytas „oficialus“ miniatiūros termino apibrėžimas teigia, kad miniatiūra yra pirmiausiai yra viduramžių rankraščio iliuminacija. Taigi, iš vienos pusės galime matyti, kad miniatiūra vis dar yra suvokiama kaip kažkokį kitą naratyvą papildantis meno kūrinys, o iš kitos pusės – jog miniatiūra dar nespėjo užkariauti meno pasaulio – bent jau tiek, kad šios meno rūšies aukso amžiumi nebebūtų laikomi viduramžiai.

Kai kuriuose parodoje pristatomuose darbuose iš tiesų yra subtiliai išplėtota miniatiūros kaip šventraščio dalies metafora, pvz. juvelyro Tomo Rimeikos sukurta miniatiūra, vaizduojanti į dangų ištiestas kopėčias, ir skulptorių Audriaus Liaudansko ir Liutauro Griežės darbai, vaizduojantys širdis, atliepiančias votų motyvą. Raimondo Savicko miniatiūros vaizduoja angelus, o Kristinos Norvilaitės rebusus primenantys kūriniai atliepia labai indeksikalius, bet ir perkeltinę prasmę turinčius vaizdinius iš viduramžių ir renesanso epochose populiarių „moto, emblemų ir heraldikos“ knygų. Votų metafora kituose darbuose yra dar labiau dekonstruojama – iš mažų utilitarių daiktelių sudėliotos kompozicijos perteiktos Jurgitos Buterlevičienės ir Marijos Rubavičiūtės koliažuose, Alvido Paškausko miniatiūrinėje skulptūroje ir Ričardo Šileikos instaliacijoje. Parodoje taip pat eksponuojami paskutiniai, iki galo nebaigti keramikės ir tapytojos Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) darbai, kurių vienas pranašiškai vaizduoja sustojusį laikrodį. Miniatiūros istorijos tėkmėje taip pat buvo išnaudotos iliustruoti religinius (vėliau ir pasaulietinius aforizmus), todėl tokia jų traktuotė leidžia ir šiandien juose įamžinti kasdienio humoro apraiškas (biblinius siužetus atliepiantys Mariaus Jonučio pjaustytų ir dažytų medžio plokščių reljefai) ar ironiškos savistabos, perteiktos per personažų studijas, aspektus (Jurgitos Rancevienės, Virginijos Kalinauskaitės ir Neringos Žukauskaitės piešiniai bei Dominyko Saudargo grafikos darbai). Tačiau parodoje mažiau lengvabūdiškas, rimtas potekstes perteikia ir šių dienų aktualijas atspindintys darbai: ukrainietės menininkės Ingos Orenius miniatiūrose kasdienės erdvės – tušti trūnijančių medinių namų kambariai – yra pavaizduoti ant lietuvių kalbos elementoriaus puslapių. Artūro Braziūno miniatiūrose neapibrėžto gamtovaizdžio fone sustingdytos švininių kareivėlių figūros, o Jūros Vaškevičiūtės darbe „Taika (Peace)“ vaizduojamas vaiko portretas.

                             Miniatiūra, skirtingai nuo kur kas didesnių molbertinės tapybos rūšių, leidžia fokusą nukreipti į siužetus, kurie kitu atveju būtų per daug nereikšmingi didelio formato drobei. Tokį atpalaiduotą požiūrį į intuityviai sufantazuotą siužetą atspindi Kęstučio Kazio Šiaulyčio miniatiūros, šmaikščiai vaizduojančios „Amazon“ siuntomis atkeliavusias smulkmenas, tačiau iš tikrųjų simbolizuojančios pasaulio tinklaveiką. Panaši metafora perteikta siurrealiuose, industrinį ir natūralų pradą metaforiškai apjungiančiuose, akvarele atliktuose Danieliaus Vilčinsko kraštovaizdžiuose ir fantasmagoriškose Gintaro Jociaus personažų studijose. Kiti kūriniai yra pripildyti paprastų kasdienybės vaizdinių: Roger Ekman miniatiūroje tiesmukai nupieštas katino veidas, Linos Zavadskės, Jolantos Krivickaitės ir Agnės Misiūtės kūriniuose pavaizduoti arbatos puodeliuose pamerktų kambarinių ar darželio gėlių atvaizdai, Romualdo Balinsko, Aistės Bugailiškytės ir Živilės Jasiutytės darbuose nutapyti interjero ar lauko baldų ar rakandų kadrai. Rūtos Eidukaitytės miniatiūrose į šiuos vaizdinius yra įvedami žiūrovai: miniatiūros vaizduoja nedideles gyvenimo Paryžiuje mizanscenas. Kiti darbai kviečia sutelkti dėmesį į smulkias gamtos formas: Irenos Tallat-Kelpšienės miniatiūra įrėmina mažyti driežiuką ir perlą, Birutės Stančikaitės grafikos, Loretos Zdanavičienės tapybos ir Arvydo Mitalo mišrios technikos darbuose vaizduojamos medžių sėklos, šakelės, akmenėliai ir kiti „žaidiniai“.

Patys gamtovaizdžiai miniatiūrose taip pat turi gilią tradiciją – iš dalies dėl „juodųjų veidrodžių“, kuriuos tapyboje pradėjo naudoti peizažistas Claude Lorrain (apie 1600–1682). Juodasis veidrodis, kurio stiklas nėra skaidrus, o turi tamsų atspalvį, sugeria perteklinę apšvietą, todėl jame atspindėtas gamtovaizdis paradoksaliai atrodo ryškesnis. Šiuos mažyčius veidrodžius kadaise nešiojosi gamtoje eskizavę menininkai, todėl atitinkamai dailėje pradėjo rastis ir nedidelių „kišeninių“ kraštovaizdžių žanras. Parodoje pristatomi tapytojų Alvydo Stausko, Ugnės Žilytės, Vytauto Kauno realistiškai modeliuojami peizažai, Vidmanto Gerulaičio, Vaclovo Vekeroto, Reginos Pečiulytės, Ramunės Savickaitės miestovaizdžio variacijos, o kraštovaizdžio „konstrukcijos“ arba abstrahuoti ir migloti kraštovaizdžio siluetai yra pavaizduoti keliais štrichais nutapytose Agnės Kulbytės miniatūrose bei Birutės Savickienės, Gusto Jagmino, Arvydo Kašausko, Agnės Liepos Kaunaitės, Lilijos Valatkienės ir Jūratės Mitalienės darbuose. Aurimo Eidukaičio miniatiūrose yra išryškintas ironiškas minatiūriško peizažo tradicijos tęstinumas – tarsi ant parduotuvės lentynoje stovinčio arbatos pakelio vaizduojamas romantiškas kalnų ir upės gamtovaizdis simbolizuoja tuos nepasiekiamus egzotiškus vandenis, kuriuose norėtų paplaukioti šio karštojo gėrimo „užkabinti“ gerbėjai.

Parodoje taip pat atskleidžiama, kad miniatiūros formatas tarnauja ir kaip eksperimentinė terpė ruošti eskizus didesnio formato darbams. Erikos Petunovienės – Aytės miniatiūros perteikia tapytojos įvaldytą abstrakčiojo simbolizmo stilistiką, kurioje pasitelkiamos ankstesnio figūratyvaus meno parafrazės ir paveikslo paviršiaus formavimas ekspresyviu kontrastingu tamsių ir ryškių potėpių sūkuriu. Abstrakčiajai tapybai parodoje atstovauja Ievos Skauronės, Lino Gelumbausko, Genovaitės Skrabulienės, Simono Skrabulio, Andrei Rosetti miniatiūros, o Ričardo Zdanavičiaus, Rimvydo Pupelio, Irenos Mikuličiūtės - Mikos miniatūros atspindi skirtingą ekspresionizmo tapybos estetiką. Miniatiūros taip pat yra įprastos tiražinės dailės šakose: parodoje fotografijos ir fotomontažo žanrui atstovauja Eugenijaus Cukermano ir Ilonos Janulienės darbai.

Iki gruodžio 22 dienos veiksiančioje parodoje lankytojai bus kviečiami į miniatiūras pasižiūrėti ne tik kaip į „darbelius“ ar „paveiksliukus“, bet kaip autentišką kūrybinį potencialią atskleidžiančius kūrinius. Lietuvos dailės gerbėjai gali susipažinti, kaip visiems gerai pažįstami autoriai susidorojo su šio ypatingo miniatiūrų žanro iššūkiais. Parodoje dalyvauja menininkai Virginija Kalinauskaitė, Kunigunda Dineikaitė, Irena Mikuličiūtė-Mika, Jūratė Mitalienė, Andrius Makarevičius, Raimonda Kasparavičienė, Jolanta Krivickaitė, Inga Orenius, Aleksandra Jacovskytė, Agnė Kulbytė, Regina Pečiulytė, Giedrė Riškutė, Saulė Riškutė, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Marija Rubavičiūtė, Ugnė Žilytė, Loreta Zdanavičienė, Erika Petunovienė- Aytė, Neringa Žukauskaitė, Ramunė Savickaitė, Agnė Misiūtė, Goda Lukaitė, Augis Kepežinskas, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Raimondas Savickas, Natalija Yanekina, Ieva Skauronė, Tomas Rudokas, Irma Perveneckaitė, Antanas Šeronas, Eugenijus Antanas Cukermanas, Aistė Bugailiškytė, Adelė Liepa Kaunaitė, Vytautas Kaunas, Jurgita Buterlevičienė, Roger Eckman, Andrei Rosetti, Artūras Braziūnas, Edita Mali, Rasa Noreikaitė – Miliūnienė, Ričardas Zdanavičius, Aurelien Kulakauskas, Ilona Janulienė, Paulius Arlauskas, Milda Simanavičiūtė, Kristina Norvilaitė, Gintaras Palemonas Janonis, Genovaitė Skrabulienė, Simonas Skrabulis, Gintaras Tadauskas, Arvydas Kašauskas, Lina Zavadskė, Gustas Jagminas, Mykolė Ganusauskaitė, Rimas Zigmas Bičiūnas, Arvydas Mitalas, Irena Tallat – Kelpšienė, Lilija Valatkienė, Vytautas Juška, Romualdas Balinskas, Rūta Eidukaitytė, Liutauras Griežė, Vidmantas Gerulaitis, Aurimas Eidukaitis, Sigitas Kubilis, Jūra Vaškevičiūtė, Marius Jonutis, Lina Dūdaitė, Alvidas Paškauskas, Vilija Kasperavičiūtė, Živilė Jasutytė, Alvydas Stauskas, Audrius Liaudanskas, Linas Gelumbauskas, Birutė Stančikaitė, Dominykas Saudargas, Danielius Vilčinskas, Tomas Rimeika, Gintaras Jocius, Vaclovas Vekerotas, Loreta Uždraitė, Ričardas Šileika, Jurgita Rancevienė, Birutė Savickienė, Augustas Lopas, Laura Žaliauskaitė ir Rimvydas Pupelis.