LMTA 90-mečiui. Pokalbis su Akordeono katedros vedėju profesoriumi Raimondu Sviackevičiumi
Raimondas Sviackevičius – tikras spiritus movens, kasdienybėje mainantis muziko, pedagogo, festivalių ir konkursų meno vadovo bei įkūrėjo veiklas. Savo beribėmis galimybėmis jį būtų galima prilyginti nebent pačiam akordeonui – instrumentui, kuriam Raimondas ir skiria savo profesinį gyvenimą.
Onutė Narbutaitė – kompozitorė paradoksas, kurios muzika išslysta iš po etikečių, šoka nuo lentynėlių ir kaskart palieka klausytoją nuostaboje. Interviu, kurį parengė Ona Jarmalavičiūtė, kompozitorė dalinasi savo kūrybinėmis įžvalgomis, įspūdžiais apie naujausio kūrinio „Otro río“ premjerą, nupasakoja gyvenimą paveikusias ilgalaikes bičiulystes ir aptaria ką tik Lietuvos muzikos informacijos centro išleistą jos Vėlinių kompoziciją „Lapides, flores, nomina et sidera“, kurią įrašė kamerinis choras „Aidija“, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras, Lina Baublytė (fleita), Laurynas Lapė (trimitas), Jievaras Jasinskis (trombonas), Džiugas Daugirda (perkusija), o viskam vadovavo dirigentas Romualdas Gražinis.
Pokalbis su gitaristu ir kompozitoriumi Alexandru Misko
Matyt, daugelis pamena prieš porą metų Vilniuje, Kristupo vasaros festivalyje, pasirodžiusį įdomų gitaristą Alexandrą Misko, puoselėjantį nišinį „fingerstyle“ žanrą. Per karantiną gimtajame mieste Rusijoje įsikūręs muzikantas komponuoja savo naują albumą. Pokalbyje Alexandras pasakoja apie jį įkvėpusius žinomus muzikantus ir jaunuosius, kuriuos pats įkvepia. Ir apie tai, ką jam reiškia būti muzikantu.
Pokalbis su „Global Music Award“ aukso medalio laimėtoja kompozitore Egidija Medekšaite
Savita, neretai kūryboje indų muzikos ir lietuvių folkloro užtaisą derinanti Egidija Medekšaitė metų pradžioje vėl sužibo kaip aukso medalio laimėtoja tarptautiniuose muzikos apdovanojimuose „Global Music Awards“. Paklausta apie šį įvykį sakosi jį vertinanti, bet ir nesureikšminanti.
Iš pokalbio su kompozitore, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureate Marija Paškevičiūte
Pandemija jaunosios kartos lietuvių kompozitorės Marijos Paškevičiūtės neišmušė iš vėžių, mat prie įtemptų ir dramatiškų įvykių jau seniai pripratusi. Pasak kompozitorės, net jeigu gyvenime ir nepatiri sukrėtimų, vis vien neišvengiamai išgyvensi fizinį skausmą, artimųjų netektį ir mirtį.
Pokalbis su dirigentu Vilmantu Kaliūnu
Dirigentas Vilmantas Kaliūnas, iš pradžių kaip obojininkas grojęs Vokietijos SWR Kaizerslauterno radijo orkestre, 2010 m. lemtingai apsisprendė pakilti nuo obojininko kėdės ir stoti prie dirigento pulto. Dirigavimą studijavo Veimaro muzikos akademijoje, prof. Nicolas Pasquet klasėje, bendradarbiavo ir asistavo garsiausiems pasaulio dirigentams.
Pokalbis su Valstybinio choro „Vilnius“ vadovu Vladu Bagdonu
Spalio mėnesį penkiasdešimties metų jubiliejų švenčiantis Valstybinis choras „Vilnius“ nuo pirmosios repeticijos 1970-ųjų rudenį išaugo į tarptautiniu mastu pripažįstamą profesionalų kolektyvą. Šiandien choras aukštai vertinamas dėl savo kūrybiškumo, įvairiapusiškumo, netradicinių projektų ir atlikimo kultūros. Platus kolektyvo repertuaras apima klasiką, lietuvišką muziką ir modernias kompozicijas, kiekvieną sezoną jį papildo pasaulinės kūrinių premjeros ir netikėti projektai. Ilgametis choro „Vilnius“ vadovas ir naujų idėjų iniciatorius Vladas Bagdonas siekia nusikratyti chorui klijuojamų žanrinių apribojimų.
Richardo Strausso „Elektra“ Zalcburgo festivalio 2020 atidaryme
Įžengus į tamsią kalno uoloje iškaltą Zalcburgo festivalio „Felsenreitschule“ salę nejaukiai pasijauti užspeistas kalno viduje – baugiai nepažįstamoje erdvėje, kuri scenos tolumoje kažin ką tūnantį slepia. Kol kas nieko nematai ir negirdi, tačiau tai tvyro ore – nežinomybė, įtampa, grėsmė. Teritorijos šeimininkas yra plėšrus ir negailestingas žvėris. Prasidėjus veiksmui urvo gale suspindi aštrios it šukė akys. Taip žvelgia mitinė Elektra. Pasak Aušrinės Stundytės iškeltų asociacijų, Elektra it juoda puma žvilgsniu persmeigia jai į nasrus patekusį grobį – publiką. Plėšriose akyse atsispindi nuodinga Elektros asmenybė, maišanti aštrią neapykantą su karčiu cinizmu, rūgščiu pavydu ir beskone tuštuma. Organiškai deranti su ne mažiau aršia Richardo Strausso muzika, ši opera tampa tikru grobuonimi, grasinančiu akimirksniu suleisti savo iltis į publiką.
Pokalbis su pianiste Iveta Calite
Rugpjūčio 15 d. Paliesiaus dvare koncertuoja jauna, sparčiai garsėjanti pianistė Iveta Calite – Paliesiaus publikai puikiai pažįstamo maestro Jeano-Marco Luisados mokinė. Pusiau lietuvių, pusiau latvių kilmės atlikėja yra žinoma kaip atsidavusi kamerinio žanro muzikantė. Iveta baigė kamerinės muzikos studijas Paryžiaus „École Normale de Musique de Alfred Cortot“ ir Stokholmo Karališkajame muzikos koledže, skambino tokiuose Europos festivaliuose kaip Stokholmo pianistų, „Aurora“, „Jaunieji Latvijos muzikantai“, „Svensk musikvår“ ir kiti. Paliesiuje pianistė atliks iškiliojo impresionisto Maurice’o Ravelio kūrinių programą.
Pokalbis su smuikininke Ieva Pranskute
Vienos ryškiausių jaunosios kartos smuikininkių Ievos Pranskutės per karantiną sumanytas projektas – skirtingose šalyse įrašytas Balio Dvarionio kūrinys „Prie ežerėlio“, talkinant Barselonoje gyvenančiai pianistei Paulinai Dūmanaitei, įvaizdintas gražiausiais Lietuvos kraštovaizdžio kadrais. Prieš pat karantiną Ieva sėkmingai spėjo pabaigti magistro studijas prestižiniame Vienos (Austrija) muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete, profesoriaus Johanneso Meisslio klasėje. Smuikininkė taip pat studijuoja privačiame universitete Vienoje pas pasaulyje žinomą profesorių Pavelą Vernikovą. Ieva Pranskutė papasakojo apie pastaruosius projektus, lietuviškos muzikos skambesį Austrijoje ir profesinę motyvaciją.