7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ona Jarmalavičiūtė

Ona Jarmalavičiūtė

Akordeono ambasadorius

LMTA 90-mečiui. Pokalbis su Akordeono katedros vedėju profesoriumi Raimondu Sviackevičiumi

Raimondas Sviackevičius – tikras spiritus movens, kasdienybėje mainantis muziko, pedagogo, festivalių ir konkursų meno vadovo bei įkūrėjo veiklas. Savo beribėmis galimybėmis jį būtų galima prilyginti nebent pačiam akordeonui – instrumentui, kuriam Raimondas ir skiria savo profesinį gyvenimą.

Raimondas Sviackevičius. Akordeono festivalio nuotr.
Raimondas Sviackevičius. Akordeono festivalio nuotr.
Raimondas Sviackevičius. Lietuvos ansamblių tinklo koncertas. Asmeninio archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius. Lietuvos ansamblių tinklo koncertas. Asmeninio archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius. D. Matvejevo nuotr.
Raimondas Sviackevičius. D. Matvejevo nuotr.
Raimondas Sviackevičius konkurso atidaryme. Konkurso archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius konkurso atidaryme. Konkurso archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius su LMTA Trio UnSeen. Kokkola, Suomija. Asmeninio archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius su LMTA Trio UnSeen. Kokkola, Suomija. Asmeninio archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius ir Feliksas Bajoras. Asmeninio archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius ir Feliksas Bajoras. Asmeninio archyvo nuotr.
LMTA Akordeono katedra. Asmeninio archyvo nuotr.
LMTA Akordeono katedra. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Pasirodė nauja kompozitorės Onutės Narbutaitės kompaktinė plokštelė „Lapides, flores, nomina et sidera“

Onutė Narbutaitė – kompozitorė paradoksas, kurios muzika išslysta iš po etikečių, šoka nuo lentynėlių ir kaskart palieka klausytoją nuostaboje. Interviu, kurį parengė Ona Jarmalavičiūtė, kompozitorė dalinasi savo kūrybinėmis įžvalgomis, įspūdžiais apie naujausio kūrinio „Otro río“ premjerą, nupasakoja gyvenimą paveikusias ilgalaikes bičiulystes ir aptaria ką tik Lietuvos muzikos informacijos centro išleistą jos Vėlinių kompoziciją „Lapides, flores, nomina et sidera“, kurią įrašė kamerinis choras „Aidija“, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras, Lina Baublytė (fleita), Laurynas Lapė (trimitas), Jievaras Jasinskis (trombonas), Džiugas Daugirda (perkusija), o viskam vadovavo dirigentas Romualdas Gražinis.

Onutė Narbutaitė. T. Tereko nuotr.
Onutė Narbutaitė. T. Tereko nuotr.
MIC nuotr.
MIC nuotr.
Rpeticija su Ostrobotnijos kameriniu orkestru. Clas-Olav Slotte nuotr.
Rpeticija su Ostrobotnijos kameriniu orkestru. Clas-Olav Slotte nuotr.
Romualdas Gražinis ir Onutė Narbutaitė įrašų metu. T. Tereko nuotr.
Romualdas Gražinis ir Onutė Narbutaitė įrašų metu. T. Tereko nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Netobulumas, vedantis į priekį

Pokalbis su gitaristu ir kompozitoriumi Alexandru Misko

Matyt, daugelis pamena prieš porą metų Vilniuje, Kristupo vasaros festivalyje, pasirodžiusį įdomų gitaristą Alexandrą Misko, puoselėjantį nišinį „fingerstyle“ žanrą. Per karantiną gimtajame mieste Rusijoje įsikūręs muzikantas komponuoja savo naują albumą. Pokalbyje Alexandras pasakoja apie jį įkvėpusius žinomus muzikantus ir jaunuosius, kuriuos pats įkvepia. Ir apie tai, ką jam reiškia būti muzikantu.

Alexandr Misko. D. Vollmond nuotr.
Alexandr Misko. D. Vollmond nuotr.
Alexandr Misko. J.M.Takayama nuotr.
Alexandr Misko. J.M.Takayama nuotr.
Alexandr Misko. R. Spicer nuotr.
Alexandr Misko. R. Spicer nuotr.
Alexandr Misko. Asmeninio archyvo nuotr.
Alexandr Misko. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Muzika, tekstilė, netikėtumai, pripažinimas

Pokalbis su „Global Music Award“ aukso medalio laimėtoja kompozitore Egidija Medekšaite

Savita, neretai kūryboje indų muzikos ir lietuvių folkloro užtaisą derinanti Egidija Medekšaitė metų pradžioje vėl sužibo kaip aukso medalio laimėtoja tarptautiniuose muzikos apdovanojimuose „Global Music Awards“. Paklausta apie šį įvykį sakosi jį vertinanti, bet ir nesureikšminanti.

Egidija Medekšaitė. M. Aleksos nuotr.
Egidija Medekšaitė. M. Aleksos nuotr.
Egidija Medekšaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Egidija Medekšaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Egidija Medekšaitė ir styginių kvartetas „Quatour Bozzini“ (Kanada), Monrealis. Asmeninio archyvo nuotr.
Egidija Medekšaitė ir styginių kvartetas „Quatour Bozzini“ (Kanada), Monrealis. Asmeninio archyvo nuotr.
DAR programos vadovė Egidija Medekšaitė pristato Manuelį Zurria (fleita, Italija) Druskininkų viešojoje bibliotekoje. Asmeninio archyvo nuotr.
DAR programos vadovė Egidija Medekšaitė pristato Manuelį Zurria (fleita, Italija) Druskininkų viešojoje bibliotekoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Egidija Medekšaitė ir kompozitorius Christopheris Butterfieldas (Kanada) šiuolaikinės muzikos festivalyje „Sound“ Škotijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Egidija Medekšaitė ir kompozitorius Christopheris Butterfieldas (Kanada) šiuolaikinės muzikos festivalyje „Sound“ Škotijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Laiko pajautos

Iš pokalbio su kompozitore, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureate Marija Paškevičiūte

Pandemija jaunosios kartos lietuvių kompozitorės Marijos Paškevičiūtės neišmušė iš vėžių, mat prie įtemptų ir dramatiškų įvykių jau seniai pripratusi. Pasak kompozitorės, net jeigu gyvenime ir nepatiri sukrėtimų, vis vien neišvengiamai išgyvensi fizinį skausmą, artimųjų netektį ir mirtį.

Marija Paškevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė ir Martynas Rimeikis. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė ir Martynas Rimeikis. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė su baleto trupe ir statytojais. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė su baleto trupe ir statytojais. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė su Mažojo teatro trupe. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė su Mažojo teatro trupe. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Orkestro bendrakeleivis

Pokalbis su dirigentu Vilmantu Kaliūnu

Dirigentas Vilmantas Kaliūnas, iš pradžių kaip obojininkas grojęs Vokietijos SWR Kaizerslauterno radijo orkestre, 2010 m. lemtingai apsisprendė pakilti nuo obojininko kėdės ir stoti prie dirigento pulto. Dirigavimą studijavo Veimaro muzikos akademijoje, prof. Nicolas Pasquet klasėje, bendradarbiavo ir asistavo garsiausiems pasaulio dirigentams.

Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Neatsiejamas nuo choro

Pokalbis su Valstybinio choro „Vilnius“ vadovu Vladu Bagdonu

Spalio mėnesį penkiasdešimties metų jubiliejų švenčiantis Valstybinis choras „Vilnius“ nuo pirmosios repeticijos 1970-ųjų rudenį išaugo į tarptautiniu mastu pripažįstamą profesionalų kolektyvą. Šiandien choras aukštai vertinamas dėl savo kūrybiškumo, įvairiapusiškumo, netradicinių projektų ir atlikimo kultūros. Platus kolektyvo repertuaras apima klasiką, lietuvišką muziką ir modernias kompozicijas, kiekvieną sezoną jį papildo pasaulinės kūrinių premjeros ir netikėti projektai. Ilgametis choro „Vilnius“ vadovas ir naujų idėjų iniciatorius Vladas Bagdonas siekia nusikratyti chorui klijuojamų žanrinių apribojimų.

Choras „Vilnius“, Lietuvos kamerinis orkestras. Priekyje iš kairės: Asta Krikščiūnaitė, Povilas Gylys, Ieva Prudnikovaitė, Algirdas Janutas, Vladas Bagdonas. Asmeninio archyvo nuotr.
Choras „Vilnius“, Lietuvos kamerinis orkestras. Priekyje iš kairės: Asta Krikščiūnaitė, Povilas Gylys, Ieva Prudnikovaitė, Algirdas Janutas, Vladas Bagdonas. Asmeninio archyvo nuotr.
Choras „Vilnius“, priekyje Nora Petročenko, Vladas Bagdonas, Edgaras Davidovičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Choras „Vilnius“, priekyje Nora Petročenko, Vladas Bagdonas, Edgaras Davidovičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Choras „Vilnius“, Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Artūras Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“, Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Artūras Dambrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Šv. Jokūbo festivalio akimirka. Choro „Vilnius“ nuotr.
Šv. Jokūbo festivalio akimirka. Choro „Vilnius“ nuotr.
Vladas Bagdonas (trečias iš kairės) su austrų kolegomis. Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Bagdonas (trečias iš kairės) su austrų kolegomis. Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Bagdonas. Asmeninio archyvo nuotr.
Vladas Bagdonas. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Įelektrintosios

Richardo Strausso „Elektra“ Zalcburgo festivalio 2020 atidaryme

Įžengus į tamsią kalno uoloje iškaltą Zalcburgo festivalio „Felsenreitschule“ salę nejaukiai pasijauti užspeistas kalno viduje – baugiai nepažįstamoje erdvėje, kuri scenos tolumoje kažin ką tūnantį slepia. Kol kas nieko nematai ir negirdi, tačiau tai tvyro ore – nežinomybė, įtampa, grėsmė. Teritorijos šeimininkas yra plėšrus ir negailestingas žvėris. Prasidėjus veiksmui urvo gale suspindi aštrios it šukė akys. Taip žvelgia mitinė Elektra. Pasak Aušrinės Stundytės iškeltų asociacijų, Elektra it juoda puma žvilgsniu persmeigia jai į nasrus patekusį grobį – publiką. Plėšriose akyse atsispindi nuodinga Elektros asmenybė, maišanti aštrią neapykantą su karčiu cinizmu, rūgščiu pavydu ir beskone tuštuma. Organiškai deranti su ne mažiau aršia Richardo Strausso muzika, ši opera tampa tikru grobuonimi, grasinančiu akimirksniu suleisti savo iltis į publiką.

Aušrinė Stundytė (Elektra), Asmik Grigorian (Chrysotemis). B. Uhlig nuotr.
Aušrinė Stundytė (Elektra), Asmik Grigorian (Chrysotemis). B. Uhlig nuotr.
Aušrinė Stundytė (Elektra). B. Uhlig nuotr.
Aušrinė Stundytė (Elektra). B. Uhlig nuotr.
Aušrinė Stundytė (Elektra), Tanja Baumgartner (Klytemnestra). B. Uhlig nuotr.
Aušrinė Stundytė (Elektra), Tanja Baumgartner (Klytemnestra). B. Uhlig nuotr.
Derek Welton (Orestas), Aušrinė Stundytė (Elektra). B. Uhlig nuotr.
Derek Welton (Orestas), Aušrinė Stundytė (Elektra). B. Uhlig nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Ne vien tik Ravelis

Pokalbis su pianiste Iveta Calite

Rugpjūčio 15 d. Paliesiaus dvare koncertuoja jauna, sparčiai garsėjanti pianistė Iveta Calite – Paliesiaus publikai puikiai pažįstamo maestro Jeano-Marco Luisados mokinė. Pusiau lietuvių, pusiau latvių kilmės atlikėja yra žinoma kaip atsidavusi kamerinio žanro muzikantė. Iveta baigė kamerinės muzikos studijas Paryžiaus „École Normale de Musique de Alfred Cortot“ ir Stokholmo Karališkajame muzikos koledže, skambino tokiuose Europos festivaliuose kaip Stokholmo pianistų, „Aurora“, „Jaunieji Latvijos muzikantai“, „Svensk musikvår“ ir kiti. Paliesiuje pianistė atliks iškiliojo impresionisto Maurice’o Ravelio kūrinių programą.

Iveta Calite. J.Romanovskio nuotr.
Iveta Calite. J.Romanovskio nuotr.
Iveta Calite. J.Romanovskio nuotr.
Iveta Calite. J.Romanovskio nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Dalintis muzika

Pokalbis su smuikininke Ieva Pranskute

Vienos ryškiausių jaunosios kartos smuikininkių Ievos Pranskutės per karantiną sumanytas projektas – skirtingose šalyse įrašytas Balio Dvarionio kūrinys „Prie ežerėlio“, talkinant Barselonoje gyvenančiai pianistei Paulinai Dūmanaitei, įvaizdintas gražiausiais Lietuvos kraštovaizdžio kadrais. Prieš pat karantiną Ieva sėkmingai spėjo pabaigti magistro studijas prestižiniame Vienos (Austrija) muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete, profesoriaus Johanneso Meisslio klasėje. Smuikininkė taip pat studijuoja privačiame universitete Vienoje pas pasaulyje žinomą profesorių Pavelą Vernikovą. Ieva Pranskutė papasakojo apie pastaruosius projektus, lietuviškos muzikos skambesį Austrijoje ir profesinę motyvaciją.

Ieva Pranskutė. I. Kolarec nuotr.
Ieva Pranskutė. I. Kolarec nuotr.
Ieva Pranskutė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Pranskutė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Pranskutė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Pranskutė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ieva Pranskutė. S. Polzer nuotr.
Ieva Pranskutė. S. Polzer nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas