Autorius: Giedrė Kaukaitė

Giedrė Kaukaitė

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Kompozitorių sąjunga ir Nacionalinė filharmonija anuomet glaudžiai bendradarbiavo, tad perklausoms pristatytieji ir aptartieji opusai pradėdavo savo tikrąjį gyvenimą koncertuose, festivaliuose, kompozitorių suvažiavimuose ir plenumuose, autoriniuose koncertuose bei paskirų solistų, ansamblių ir orkestrų koncertinėse programose.

Giedrė Kaukaitė

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

(tęsinys. Pradžia Nr. 2 (1367), 2021-01-15)

Giedrė Kaukaitė

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

(tęsinys. Pradžia Nr. 2 (1367), 2021-01-15)

Nenustebčiau, jei Feliksas Bajoras kolegų kūryboje bus nebyliai pasigedęs pozityvios perspektyvos. Juk konstatuojama baigtis, ateities nematant. Ar tikrai tragediniai kūrinių finalai patys savaime anonsuoja virsmą ir atsinaujinimą?

Giedrė Kaukaitė

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Kelrodės dainos, kelią žinodamos, atvedė iki Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“ balsui, vaikų chorui, ragams ir vargonams, pagal Sigito Gedos eiles (1978). Tuometė Mažoji baroko salė (Šv. Kryžiaus bažnyčia) tapo idealia oratorijos atlikimo vieta: žiūrovai, choristų supami, klausydamiesi jų, aplinkui einančių, sustojančių ir vėl ratu einančių, panirę į polifoniškai mirgantį balsų lalavimą, patys jautėsi apeigų dalyviais. Pradiniai oratorijos ragų šaukiniai, magiškai šimtmečių klodus nukėlę, atvėrė pirmaprades tautos šaknis. Akimirksniu jas atpažinome kaip savas: regis, tik šitaip, tarsi mirgėdama vaikų balsais, dūlavo toji mūsų pradžių pradžia, kai krikščionybė tebebuvo neužmatomai toli.

Giedrė Kaukaitė

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją (tęsinys. Pradžia Nr. 2 (1367), 2021-01-15)

Jei turėčiau išskirti man svarbias dainas iš visos muzikinės patirties, išskirčiau minėtą „Vai, ąžuole“, „Ritaujoja, sesute“ ir „Kurčias miškas be genelio“. Šios trys dainos tarsi kodai jungia sakralion trejybėn gimtinės meilės, tautos išlikimo ir žmogiškųjų saitų temas.

Giedrė Kaukaitė

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Jau senokai, dar neužėjus pandemijai ir neužsidarius karantine, kai visi puolėm prie įrašų ir ėmėm traukti iš spintų seniai klausytas plokšteles, mano mintis vis provokavo namų fonotekoje gyvenantis Giedrės Kaukaitės dvigubas albumas – išleistas gerokai anksčiau, tik kažin ar visus pasiekęs ir, deja, per mažai aptartas ir įvertintas.

Giedrė Kaukaitė

Mintys po II Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso

Auksinis šių metų rugsėjis Lietuvoje štai jau antrąsyk pasitiko Tarptautinį Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursą. Šįkart jis kitoks – nebeturime tarp mūsų maestro Noreikos, o ir konkurso sąlygos neįprastos: dėl pandemijos pirmieji du turai buvo klausomi iš vaizdo įrašų. Gausus dalyvių būrys džiugino, o vertinimo komisijai teko kebli užduotis: negirdint gyvo skambėjimo objektyviai nuspręsti apie realų tembrą, skambumą, dinamiką, registrų tolygumą ir atskirti interpretacijos pelus nuo grūdų.

Giedrė Kaukaitė

Mintys po pianisto rečitalio „Organum“ salėje

Spalio 30 d., Vėlines pasitinkant, fortepijonų salono „Organum“ salėje pianistas profesorius Jurgis Karnavičius skambino prancūzų kompozitorių kūrinius, programą pavadinęs „Grožio slėniu“. Girdėjome Césaro Francko Preliudą, choralą ir fugą, tris Gabrielio Fauré noktiurnus (es-moll, op. 33 Nr. 1; Es-dur, op. 36 Nr. 4; Des-dur, op. 63 Nr. 6) ir Maurice’o Ravelio fortepijoninį ciklą „Atspindžiai“.

Giedrė Kaukaitė

Mintys apsilankius senosios muzikos festivalyje „Banchetto musicale“ ir kitur

Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, įkurtas muzikologės Jūratės Mikiškaitės-Vičienės, nuo 2003 m. vadovaujamas senosios muzikos propaguotojo ir atlikėjo Dariaus Stabinsko, šiemet Vilniuje vyko 29-ą kartą. Intriguojanti šių metų šventės tema – moters portretas viduramžių, Renesanso ir baroko muzikos istorijoje. Valdovų rūmų menėje susitikome su graikų mitų heroje Andromeda, italų baroko laikų gudruole Vespeta bei legendine Renesanso epochos asmenybe Lukrecija Bordžija. Kitose Vilniaus istorinėse erdvėse vykę koncertai supažindino su dar keturiomis garsiomis moterimis: viduramžių Vokietijos mistike Hildegarda von Bingen, Italijos viduramžių vienuole šv. Klara Asyžiete, ankstyvojo baroko kompozitorės Chiaros Margaritos Cozzolani ir Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV laikų klavesinininkės virtuozės Élisabeth Jacquet de la Guerre kūryba. Įvairialypį moters paveikslą netikėtai papildė ir festivalio išvakarėse atlikta Lietuvos operos gimtadieniui skirta Alessandro Stradellos opera-serenata „Kirkė“.

Giedrė Kaukaitė

Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursui pasibaigus

Balandžio 10 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyko tradicinis, jau 20-asis, Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas. Laureačių koncerto pradžioje publikai priminusi V. Jonuškaitės-Zaunienės biografiją, muzikologė Beata Baublinskienė pabrėžė, jog klausydamiesi šios tarpukario Lietuvos dainininkės įrašų ne tik girdime balsą, kaip unikaliausią instrumentą, bet ir atpažįstame ypač ryškią, orią asmenybę ir tvirtą charakterį, girdime aukštą profesionalumo lygį. Dainininkė ypatinga ir tuo, kad švytėdama visais pagrindiniais mecosoprano vaidmenimis operos scenoje, pirmoji įteisino koncertų dainininkės statusą, įtraukdama į programas ir lietuvių liaudies dainas.