XII baleto mokyklos laida. Jolanta Valeikaitė
Dvyliktoji mūsų baleto mokyklos laida nedaug kuo skyrėsi nuo ankstesnių – dominavo merginos, o vyrai buvo tik savotiškas priedas. Ir vis dėlto laida nustebino. Ne tik dėl vienos realios pretendentės į būsimas žvaigždes, bet ir dėl mokyklos pedagogų gretas papildžiusios buvusios baleto solistės Ados Tamulevičiūtės-Nasvytienės.








„Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ LNOBT
„... ir labai norėčiau, kad žiūrovai susikurtų savąją istorijos versiją...“ Ar išsipildė choreografo Krzysztofo Pastoro norai? Atsakymą į šį klausimą gausime ne po premjerinių spektaklių Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Premjerinis šventinis šurmulys demonstruoja tik pasitenkinimą dėl dar vieno užbaigto kūrybinio etapo, o išliekamąją viso to vertę parodys lankomumas ir ilgaamžiškumas. Spalio 29 ir 30 d. žiūrovų verdikto laukė LNOBT bendruomenė, pristatydama naujausią darbą – Arnoldo Schönbergo vienaveiksmį baletą „Pragiedrėjusi naktis“ ir Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“.




Užsienio choreografijos mokyklų auklėtiniai Lietuvoje
Tęsdami prisiminimus apie kitų šalių choreografijos mokyklų auklėtinius mūsų scenoje, grįžkime į praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį. Operos ir baleto teatro scenoje karaliauja dvi primabalerinos – tuometinio Leningrado Agripinos Vaganovos choreografijos mokyklos absolventė Leokadija Aškelovičiūtė ir Minsko choreografijos mokyklos auklėtinė Svetlana Masaniova. Slavai turi patarlę „Dievas mėgsta trejybę“, tad nieko nuostabaus, kad 1975 m. Lietuvos akademinio operos ir baleto teatro scenoje pasirodė Maskvos choreografijos mokyklos absolventė Neli Beredina.






Užsienio choreografijos mokyklų auklėtiniai Lietuvoje
Lietuvos baletui atšventus 95-ąjį gimtadienį, prisiminkime ir tuos, kurie padėjo, kai mums tikrai reikėjo paramos. Prisiminkime Sankt Peterburgo, Maskvos, Baku, Minsko, Kijevo, Rygos, kitų miestų choreografijos mokyklų auklėtinius, šokusius mūsų scenoje.





X ir XI baleto mokyklos laida. Aušra Gineitytė
„(...) 80 procentų šokėjų neturi vidurinio išsilavinimo (...).“ Tai citata iš baletmeisterio Vytauto Grivicko, 1951 m. paskirto Operos ir baleto teatro baleto vadovu, pareiškimo Meno reikalų valdybos viršininkui Juozui Banaičiui.






IX baleto mokyklos laida. Loreta Bartusevičiūtė ir Rūta Railaitė
IX M.K. Čiurlionio menų mokyklos laida man asocijuojasi su kadaise labai populiariu amerikiečių filmu „Džiaze tik merginos“. Tik šios laidos absolventėms teko gerokai daugiau išbandymų, džiaugsmų ir nusivylimų negu 1959 m. komedijos herojams su kino industrijos žvaigžde Marilyn Monroe priešakyje.








VIII baleto mokyklos laida. Petras Skirmantas ir Jurijus Smoriginas
Kaip mes pasirenkame savo ateitį? Patys? Ar tai už mus padaro tėvai, mokytojai, draugai? Ar visos mūsų vaikystės, paauglystės svajonės būti balerina, kosmonautu, gydytoju arba mokytoju išsipildo, ar taip ir lieka tik svajonėmis? O jei ir išsipildo, tai kieno pastangomis? Manau, kad ir aštuntosios M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidos absolventai, prieš aštuonerius metus pravėrę duris į Terpsichorės pasaulį, 1974 m. pavasarį atsisveikindami su mokykla neabejojo, kad jų svajonės pildosi.





Baleto pedagogai ir VII laida
Choreografijos skyrius, išleisdamas pirmąsias absolventų laidas, pagrindė, nors ir sunkiai, savo teisę į egzistavimą, tapo de jure. De facto baleto mokykla, ruošianti šokėjus profesionaliai scenai, Lietuvoje veikė nuo 1921 m., kai ją įkūrė baletmeisterė, pedagogė, dailininkė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė.






V ir VI baleto mokyklos laida
Ar tikrai žmogus – savo likimo kalvis? O gal mūsų likimai priklauso nuo... moirų? Tų mistinių senosios Graikijos būtybių, sugebančių ar sugebėjusių manipuliuoti ne tik likimais, bet ir gyvybėmis? Gal jos prikišo nagus ir prie penktos M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidos? Juk 1971 m. pavasarį choreografijos skyrių baigusi laida teikė daug gražių vilčių.








Pirmosios Baleto mokyklos laidos
Lapkričio 26 d. Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla švęs savo 75-metį. Nuo 1953 m. prie muzikos mūzos Euterpės prisijungė ir šokio mūza Terpsichorė. Šis gražus duetas gan sėkmingai bendradarbiavo iki 1960-ųjų, kai šalia muzikos ir choreografijos skyrių buvo atidarytas ir dailės skyrius. Manau, kad apie muzikos ir dailės skyrius papasakos jų absolventai, aš norėčiau prisiminti pirmuosius, labai nedrąsius Terpsichorės žingsnelius.







